2021 01 22

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

5 būdai stiprinti vaiko savigarbą ankstyvajame amžiuje

Papludimyje leidžiasi saulė, matosi žmonių šešėliai
Unsplash.com nuotrauka

Pirmiausia – kodėl taip anksti?

Gali kilti klausimas, kodėl svarbu ugdyti vaiko savigarbą būtent ankstyvajame amžiuje? Kodėl to negalima daryti vėliau? Galima. Bendražmogiškos pagarbos nusipelno kiekvienas, nepriklausomai nuo jo amžiaus, statuso ar pasiekimų. Vis dėlto vaiko amžius yra reikšmingai susijęs su psichosocialiniu vystymusi. Manoma, kad septynerių metų vaikas jau turi visumą išugdytų protinių, fizinių, intelektinių bei socialinių gebėjimų, kurių pagrindu formuojasi esminiai charakterio bruožai, asmenybė, elgesio pagrindai.

Kaip vystosi mažylio savigarba?

Ar žinojote, kad nuo gimimo iki maždaug pusantrų metų kūdikis mokosi pasitikėti savimi, suaugusiaisiais ir aplinka? Nuo pusantrų iki trejų metų atkakliai bando įveikti savarankiškumo krizę? O nuo trejų iki penkerių metų ugdo bendravimo įgūdžius? Tai jautrieji raidos periodai, kurių metu patirtis kaupiama itin sparčiai. Šios ankstyviosios patirties bei tėvų gebėjimo užtikrinti bazinius meilės, saugumo, priklausymo poreikius pagrindu formuojasi mažylio įsitikinimas apie tai, kad jis yra svarbus, mylimas ir pajėgus, t. y. jo savigarba. 

Kokiomis savybėmis pasižymi aukštos savigarbos vaikas?

Savigarbą turintis vaikas sėkmingai rengiasi savarankiškam, atsakingam gyvenimui, pasitiki savimi, lengviau sprendžia problemas, susidūręs su iššūkiais, nebijo išbandyti naujus įgūdžius. Žinoma, tai nemažai priklauso ir nuo prigimtinių vaiko savybių – temperamento bei vystymosi stiliaus, tačiau bazinis įsitikinimas „aš galiu!“, „aš padarysiu!“ dažniausiai yra sąlygotas to, kaip vaikas pats vertina savo galimybes, o tai tiesiogiai priklauso nuo to, kaip jo galimybes vertina jam svarbūs žmonės. 

Kaip savigarba susijusi su mažylio elgesiu?

Svarbūs žmonės mažylio gyvenime gali daug padėti formuoti pozityvius jo įsitikinimus apie save. Mintys apie save ir jų sąlygoti jausmai tiesiogiai veikia elgesį. Pavyzdžiui, mažylis, ant kurio nuolat šaukiama ar baramasi, palaipsniui ima save laikyti niekam tikusiu ar netgi blogu. Tuo tarpu net ir suklydęs, tačiau drąsinamas vaikas jausis gerbiamas, svarbus ir vertingas. Kaip manote, kokią įtaką tėvų reakcija turi vaiko elgesiui? Kad būtų lengviau, galite įsivaizduoti, jog mažylis – tarsi augalas, kuris auga ir skleidžiasi su kiekviena pozityvia reakcija į jį. 

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kokią įtaką tai turi suaugusiojo amžiuje?

Vaikystėje suformuota savigarba, kaip emocinės sveikatos pagrindas, išlieka reikšminga visą gyvenimą. Dar ankstyvajame amžiuje susiformavę įsitikinimai lemia tai, kaip žmogus tenkins buvimo svarbiam poreikį savo paties sukurtoje šeimoje, tarp draugų ir darbo aplinkoje. Pavyzdžiui, jeigu mažylis jautėsi svarbus šeimoje tik tada, kai elgėsi taip, kaip iš jo tikėjosi tėvai, labai tikėtina, kad suaugusio tokio žmogaus vienas iš gyvenimo prioritetų bus kitų patenkinimas.   

Kaip tėvai gali ugdyti mažylio savigarbą ankstyvajame amžiuje?

Šiame straipsnyje pateiksime penkias pagrindines idėjas, kurios atlieka reikšmingą vaidmenį mažylio savigarbai formuotis:

  1. Būti pavyzdžiu. Maži vaikai nuolat kažko mokosi ir daugiausia tai daro stebėdami savo tėvų elgesį. Todėl vienas iš būdų stiprinti vaiko savigarbos jausmą – puoselėti pagarbą sau. Tai galima daryti įvairiai: drąsinant save už pastangas, ne tik pasiekimus: Na taip, virtuvė neatrodo tobulai, bet džiaugiuosi, kad tapo švariau. Pripažįstant asmenines stiprybes: Gal aš ir ne siuvėja, bet gaminu išties skaniai. Puoselėjant pomėgius, humoro jausmą, priimant savo klaidas, leidžiant sau būti netobulam: Panašu, kad virdama košę įpyliau per daug dribsnių. Kitą kartą įpilsiu mažiau.  
  1. Meilės rodymas. Turbūt svarbiausias dalykas, kurį galite padaryti mažylio gyvenime – tai rodyti, kaip stipriai jį mylite. Pildyti savo vaiko „meilės indą“ galima įvairiai: tiesiog sakant, kad jį mylite ir darant tai be jokios priežasties. Taip pat meilę parodo ir jūsų veiksmai – priglaudimas, paglostymas, apkabinimas. Įrodyta, kad fizinis kontaktas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris smegenyse sužadina saugumo ir laimės pojūtį. Tad nusiminusiam, įniršusiam ar nusivylusiam mažyliui jūsų apsikabinimas yra tiesiog neįkainojamas.
  1. Įtraukimas. Mažylio savigarba auga tuomet, kai jis jaučiasi naudingas. Puoselėkite mažylio pastangas patenkinti priklausymo poreikį leisdami jums padėti buityje, jaunesnio brolio ar sesers priežiūroje ir kitose panašiose jo amžių ir galimybes atitinkančiose kasdienėse situacijose. Tikrai verta išdrįsti prašyti savo mažojo draugo pagalbos ir ją priimti. Tai netgi gali tapti jūsų šeimos ritualu. Pavyzdžiui, ikimokyklinukas tikrai gali padėti padengti stalą vakarienei ar sudžiaustyti drabužius ant džiovyklės. Ir to visai nebūtina atlikti tobulai. Už viską svarbiau mažylio pastangos ir teigiamas dėmesys. 
  1. Drąsinimas ir tikėjimas. Mažylis gali išmokti gerbti kitus. Ypač tuomet, kai pagarbiai elgiamasi su juo. Visi žmonės, nepriklausomai nuo jų amžiaus, yra verti žmogiškosios pagarbos. Dažna kritika, priekaištavimas, žeminimas, lyginimas ir kitos panašaus pobūdžio bausmės formuoja menkavertiškumo jausmą. Tik susitelkdami į pozityvius lūkesčius vaiko atžvilgiu, drąsindami bandyti ir tikėdami vaiku, ugdome jog tikėjimą savimi: Pabandyk dar kartą, tikiu tavimi! 
  1. Savarankiškumo skatinimas. Mažyliai jaučiasi stiprūs ir pajėgūs tuomet, kai gali įvaldyti naujus įgūdžius savarankiškai. Tai jiems didžiulis džiaugsmas. Mažylių savigarba auga, kuomet jiems svarbūs žmonės skatina prigimtinį poreikį tyrinėti, pažinti, atrasti, taip pat sudaro sąlygas saugiai įvaldyti naujus gebėjimus, patiriant pasididžiavimo savimi pojūtį: Tu jau didelis! Tu gali! Pirmyn! Tik pažiūrėk – tau pavyko pataikyti batuką ant kojytės! Esu tikra, kad nuspręsi teisingai. 

Daugiau apie pagarba grįstus auklėjimo metodus kalbamės pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupėse STEP. Plačiau čia.