5 linksmi faktai apie popiežių Pranciškų

Popiežius Pranciškus bendrosios audiencijos Šv. Petro aikštėje metu netikėtai gavo dovanų – picą iš vienos vietinės picerijos savininko. EPA nuotrauka

Jorge Mario Bergoglio, kurį nuo 2013-ųjų vadiname popiežiumi Pranciškumi, šiandien švenčia savo 85-ąjį gimtadienį. Iš Argentinos kilęs ganytojas, pirmasis Pietų Amerikos (ir Vakarų pusrutulio) popiežius išlieka vienu populiariausių žmonių pasaulyje, jo asmuo ir savitas stilius žavi (o kartais ir veda iš proto) tiek katalikus, tiek ir nuo Bažnyčios nutolusius žmones.

Apie Šventojo Tėvo kasdienę veiklą, susitikimus, svarbius vizitus ar pamokymus rašome kone kiekvieną savaitę. Todėl šiandien aptarkime Pranciškų kiek kitokiu aspektu – štai penki linksmi ir galbūt Jums dar nežinoti faktai apie Katalikų Bažnyčios vadovą.

Ilgiausių metų, Papa!

1. Yra dirbęs apsaugininku naktiniame klube

Tuo metu jis dar nebuvo popiežiumi, bet istorija vis tiek įdomi. Gimtosiose Buenos Airėse, Argentinoje, jaunasis Jorge Mario Bergoglio studijavo chemijos technologiją. Tam, kad prasimanytų pinigų, laisvalaikiu plaudavo grindis ar padėdavo atlikti eksperimentus chemijos laboratorijoje, taip pat viename naktiniame klube dirbo „gorila“ – apsaugos darbuotoju: stovėdavo prie įėjimo ir spręsdavo, ką įleisti vidun, o ko – ne.

Apie tai Pranciškus užsiminė dar pirmaisiais savo pontifikato metais, kai lankėsi Romos priemiestyje, darbininkų rajone, Šv. Kirilo Aleksandriečio parapijoje. Kiek ilgai ten dirbo ir kokių nuotykių patyrė, popiežius išsamiau nepasakojo. tačiau vien šis faktas įkvėpė memų kūrėjus:

Kaip taikliai pastebėjo amerikiečių portalas CNN, jeigu šv. Petrui ateityje prireiks apsaugininko prie Rojaus vartų, žinos, į ką kreiptis.

Tiesa, kai kurie žurnalistai stebisi: kaip toks jautrus, ramus ir gailestingas J. M. Bergoglio galėjo dirbti tokį griežtumo reikalaujantį darbą? Žmonės, jis gi iš Pietų Amerikos! Esant reikalui, gali būti karštakošis. Štai įrodymas:

Nemokantiems nei anglų, nei italų kalbos, išverčiu: „Mes turite pareigą ir laisvę kalbėti atvirai. Bet be įžeidinėjimų. Taip, mes tikrai negalime atsakyti smurtu. Bet jeigu mano bičiulis dr. Gasbarri pasakytų ką nors užgaulaus apie mano mamą, jis gautų nuo manęs į dantis.“

2. Popiežius meldėsi už Lietuvos krepšinio rinktinę!

Portalo 15min.lt korespondentas Paulius Jurkevičius buvo pirmasis lietuvių žurnalistas, kuris uždavė klausimą Pranciškui. 2013-aisiais Vatikane, po tuometinio premjero A. Butkevičiaus susitikimo su Šventuoju Tėvu, Paulius ištaikė progą prieiti prie popiežiaus ir paprašė, kad šis pasimelstų už Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę prieš svarbias rungtynes. Laukė Europos čempionato ketvirtfinalis.

„Tik yra viena problema: Lietuva rungtyniaus su Italija…“ – žurnalistas puikiai žinojo, kad popiežiaus tėtis buvo italas. Nejauku kažkaip. Tačiau Pranciškus „draugiškai šyptelėjo“ ir patikino, kad vis tiek pasimels: „Žinoma!“

Lietuva prieš Italiją, Mantas Kalnietis prieš Luigį Datomę. Europos krepšinio čempionatas Slovėnijoje, 2013 m. EPA nuotrauka

Lietuviai po atkaklios kovos įveikė italus 81–77, o tame Europos čempionate galiausiai užėmė 2 vietą. Ar Pranciškus tąkart pasimeldė už mūsų krepšininkus? Manau, kad taip. Negi popiežius meluotų?..

3. Futbolo komanda pavadinta popiežiaus Pranciškaus vardu

Žinoma, už krepšinį popiežiui nepalyginamai svarbesnis futbolas. Dar būdamas Buenos Airių arkivyskupu, Bergoglio pagarsėjo kaip vietinio klubo „San Lorenzo de Almagro“ gerbėjas, kartkartėmis pažiūrintis jų rungtynes ar susitikdamas su šios komandos žaidėjais.

Apie tai, ką dvasininkui reiškia šis sportas, puikiai iliustruoja scena, kurią žurnale „Artuma“ aprašė Vanda Ibianska:

Buenos Airių arkivyskupo geriausias draugas buvo ir liko sostinės vyriausias rabinas Abrahamas Skorka. Sykį, pakviesti į Nepriklausomybės dienos minėjimą katedroje, jie tarpusavyje ėmė kalbėtis apie futbolą ir susiginčijo, mat abu buvo skirtingų komandų sirgaliai. Arkivyskupas rėžė rabinui, o šis atkirto: „Ką čia šūdą malat!“ Greta buvęs nuncijus sušnypštė: „Šitokie žodžiai bažnyčioje!“ Bergoglio atšovė: „Mes kalbame apie futbolą.“ Į tai nuncijus: „Ak, tada tęskite.“

O 2013 m., arkivyskupui tapus popiežiumi, savo futbolo komandą įkūrė San Francisko Solano miesto (Buenos Airių provincija) vyrai. Jų pusiau profesionalus kolektyvas pavadintas „Club Deportivo Papa Francisco“ (CDPF), o slapyvardis – El Santo Del Sur (Šventasis iš Pietų). Komandos išsikeltas tikslas nemažai susijęs su šventumu – jų šūkis: „Jokių chuliganų, jokio smurto, jokių įžeidinėjimų.“ Argentinai tai labai aktualu, kadangi šios šalies futbolo pasaulis garsėja smurtingumu ir gaujų karais. Popiežiui turbūt patiko ši intencija, tačiau be pavadinimo klubo su juo daugiau niekas nesieja.

Buenos Airių provincijos futbolo komandos „Club Deportivo Papa Francisco“ emblema. Klubo feisbuko paskyros iliustracija

2014 m. balandžio 12-ąją įvyko pirmosios oficialios komandos varžybos. CDPF Argentinos regionų lygoje sužaidė lygiosiomis 2:2 su „Trefules“ vienuolike. Nors Pranciškaus įkvėpta komanda pasisakė už taiką ir pagarbą, rungtynių metu iš aikštės už nesportišką elgesį buvo išvaryti du CDPF žaidėjai (taip pat – ir du iš varžovų komandos), gavę raudonas korteles…

„Bus sudėtinga, jei įžeidinėsime kitus, – po rungtynių prisipažino komandos vidurio puolėjas Fabianas Gaddi, – bet popiežius yra argentinietis, tad jis pažįsta ir supranta mus.“

Kaip komandai toliau sekėsi gerinti žaidimą (ir nervus), man nepavyko išsiaiškinti. Galbūt CDPF jau visai nebeegzistuoja? Jų interneto svetainė nebeveikia, į Argentinos regionų turnyro Liga Lujanense sąrašus ši komanda nėra įtraukta; o feisbuko paskyra paskutinįkart atnaujinta 2017 m. – įkelta marškinėlių nuotrauka.

Argentinos futbolo rinktinės sirgaliai, 2014 m. Pasaulio čempionatas. EPA nuotrauka

4. Popiežiaus balsas – populiariosios muzikos albume

„Wake up!“ (Pabusk) – taip vadinasi… popiežiaus Pranciškaus progresyvaus roko albumas. Taip, skamba kaip visiškas kosmosas, tad imu paaiškinti: pats popiežius įrašų studijoje nesėdėjo ir niekada nebuvo roko muzikos vokalistu. Albume skamba ištraukos iš Šventojo Tėvo maldų ir pasisakymų, juos keičia profesionalių dainininkų atliekamos giesmės, o fone groja lengva muzikėlė – kartais populiarioji, kartais kažkas panašaus į neoklasikinę muziką, o kartais – ramus progresyvusis rokas. Muzikinę albumo dalį įrašė įvairūs Italijos muzikantai ir vokalistai. Visu tuo pasirūpino kompanija „Believe Digital“.

Titulinis kūrinys „Wake up!“ – tai ištraukos iš popiežiaus kreipimosi į Pietų Korėjos jaunimą 2014 m. rugpjūčio 18 d. „Pabusk, Azijos jaunime! Pirmyn!“ – tąkart visus ugningai ragino Pranciškus. Ko nepasakysi apie minėtąjį albumą. Suprantu, mūsų muzikiniai skoniai skirtingi. Bet, jeigu klaustumėt mano nuomonės, pasakyčiau, kad iš smalsumo verta kūrinių paklausyti bent po vieną kartą. O paskui… nežinau… Turbūt priklauso nuo nuotaikos ir vietos.

2015 m., prieš Kalėdas, „Wake up!“ sugebėjo patekti net į 4-ą JAV žurnalo „Billboard“ populiariausių world muzikos albumų vietą. Tačiau kritikai buvo negailestingi. Įvairūs leidiniai šiam darbui skyrė daugiausia tris žvaigždutes iš penkių, o toks muzikos ir mados žurnalas „Clash“ albumą įvertino 1/10. Bedieviai!

5. Prisiekęs picos mėgėjas

Pamenate filmą „Du popiežiai“? Yra viena scena, kurioje Pranciškus užsisako picos ir ja dalijasi su Benediktu XVI. Ar taip buvo iš tikrųjų, neaišku – tačiau pica filme atsirado neatsitiktinai.

Argentiniečių portalas La Voz de Pueblo kartą paklausė Pranciškaus, ko jis labiausiai pasiilgsta iš tų laikų, kai gyveno Argentinoje. Popiežius atsakė: „Ramybės vaikštant gatvėmis ir apsilankymų picerijoje, suvalgant geros picos.“ Ganytojas pridūrė, kad jam Vatikane nesunku užsisakyti picos į namus, tačiau tai – ne tas pats.

Taip, ramiai sau į restoraną popiežius išeiti negali, bet atsiranda kitokių progų, kaip bendraujant skaniai pavalgyti: tai jis savo gimtadienio proga su ligoniais vaikais valgo keturių metrų ilgio picą, tai kitąkart dalija picą vargšams, o kartais vietiniai kepėjai jam Šv. Petro aikštėje įteikia netikėtų dovanų.