60 milijonų priežasčių, kodėl verslininkams nederėtų meluoti

Mobilusis telefonas — Unsplash.com nuotrauka

Toks amerikietis bestselerių autorius Sethas Godinas kažkada parašė knygą skambiu pavadinimu „Visi pardavėjai yra melagiai“. Toje labai populiarioje knygoje autorius įspėjo verčiau neperžengti linijos, skiriančios nekaltą melą nuo sukčiavimo, nes savanaudiškumas, šmeižtas ar piktnaudžiavimas galiausiai sužlugdys.

Paantrindama garsiajam autoriui nusprendžiau pailiustruoti jo įspėjimą keliais pavyzdžiais iš realaus gyvenimo. Galbūt jie bus naudingi verslo atstovams ir padės išvengti jei ne visiško žlugimo, tai bent kitokių nemalonių pasekmių.

Jungtinėje Karalystėje nėra vietos senukų klaidintojams

2020 m. Jorko ir Selbio magistrato teismo teisėjas ne tik pripažino bendrovę Kingstown Associates Ltd atlikus nesąžiningos komercinės praktikos veiksmus, bet dar ir išvadino bendrovės vadovą „išsisukinėjančiu“ bei „pusiau tiesas sakančiu žmogumi“. Kas taip supykdė teisingumo tarną?

Pasirodo, minėta bendrovė siuntinėjo vyresnio amžiaus vartotojams pranešimus, sudarančius įspūdį, kad pranešimo gavėjas laimėjo 10 000 ar 20 000 svarų. Kaip jau turbūt supratote, tai nebuvo tiesa. Be to, norėdami pateikti paraišką prizui atsiimti, „laimingieji“ vartotojai turėjo užsisakyti Kingstown Associates Ltd siūlomų prekių. Už tokį neteisėtą (ir negražų) elgesį bendrovei skirta 150 000 svarų bauda. Šįkart „laimėjimas“ buvo tikras.

Nyderlandų pareigūnai: tik jau nereikia mūsų (ginamų vartotojų) gąsdinti!

2022 m. balandį Nyderlandų vartotojų ir rinkų institucija skyrė 50 000 eurų baudą bendrovei Travelance už klaidinančias ir agresyvias telemarketingo praktikas. Travelance per skambučių centrą pardavinėjo kuponus kelionėms. Verstis tokia veikla nėra draudžiama, tačiau… nereikia persistengti. Tuo tarpu Travelance neva kaip padėką už internetu užpildytą klausimyną vartotojams pasiūlydavo kuponą kelionei, tačiau nutylėdavo, kad kelionė yra mokama (kuponas kainavo 99 arba 149 eurus). Vėliau Travelance arba skolų išieškojimo agentūra vartotojų atžvilgiu naudojo spaudimą, siekdamos priversti atsiskaityti už prekes, kurių pastarieji nepirko. Tokie veiksmai Nyderlanduose draudžiami kaip, beje, ir pas mus.

Koretelių skaitytuvas — Unsplash.com nuotrauka

Google žino, kur buvote praėjusią vasarą (ir bet kuriuo kitu metu)

2022 m. rugpjūtį, išvargusi po ilgo bei alinančio (tikėtina, ir ne pigiai atsiėjusio) teismo proceso, Google nusileido savo priešininkei Australijos konkurencijos ir vartotojų komisijai ir sutiko sumokėti 60 000 000 dolerių baudą. Už ką?! Pasirodo, Google leido Australijos vartotojams manyti, kad nerenka duomenų apie jų buvimo vietą iš mobiliojo ryšio įrenginių. O iš tiesų rinko. Konkrečiai ginčas kilo dėl to, ar vartotojams buvo pakankamai aišku, kad, net ir išjungus vartotojo vietos istorijos funkciją savo prietaise, Google vis tiek turės prieigą ir rinks duomenis apie vartotojo buvimo vietą.

Bylai pasibaigus, Australijos institucijos atstovai įspėjo elektronines platformas nekvailioti ir neapgaudinėti vartotojų apie renkamus duomenis (įspėjimo tekstas lengvai perfrazuotas straipsnio autorės).

Uber taip lengvai neatsikratysite

Dar vieną pergalę Australijos konkurencijos ir vartotojų komisija pasiekė prieš Uber. Bendrovė sutiko sumokėti 26 000 000 dolerių baudą (teismas dar spręs, ar baudos dydis tinkamas) už klaidinančius ar apgaulingus veiksmus. 2017–2021 m. bendrovė savo klientams, norėdavusiems atšaukti pavėžėjimo paslaugą, siuntė įspėjimus, kad klientui gali būti pritaikytas nedidelis mokestis, nes vairuotojas jau pakeliui. Tokie pranešimai buvo siunčiami, nors klientai atsisakydavo paslaugos per suteiktą 5 minučių nemokamo paslaugos atšaukimo periodą.

2021 m. rugsėjį Uber pakeitė savo praktiką ir nuo tada informuoja klientus, kad minėtu periodu atsisakius paslaugos joks mokestis nebus taikomas. Taip jau daug geriau.

Meluoti nereiškia konkuruoti

Melavimas ir klaidinimas kartais pasitelkiamas (nebūtinai sėkmingai) ir kaip priemonė išvengti konkurencijos.

2019 m. bendrovė Falck pripažino Danijos konkurencijos priežiūros institucijos sprendimą, kad Falck piktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, pažeisdama konkurencijos teisę, ir sutiko sumokėti 30 000 000 kronų baudą (šiandien Danijos teisės aktai numato griežtesnę atsakomybę, tad bauda būtų didesnė). Falck teikė greitosios medicinos pagalbos paslaugas. O kad verslas eitųsi sklandžiau, nusprendė išstumti iš rinkos konkurentę BIOS ir sukurpė piktą planą. Falck slapta skleidė žurnalistams ir savo darbuotojams neigiamas istorijas apie BIOS, siekdama apsunkinti pastarajai darbuotojų paiešką. Galiausiai BIOS pasitraukė iš rinkos. Vėliau Falck atgailavo dėl savo elgesio ir žadėjo, kad tai nebepasikartos. Na, bent jau tiek.

Kartais sąmokslai būna dar suktesni. Pavyzdžiui, siekdamos naudos bendrovės klaidingai teigia, kad jų pačių gaminami produktai sukelia žalą. Viena tokių istorijų nutiko Italijoje. 2014 m. Italijos konkurencijos priežiūros institucija paskyrė bendrovėms Hoffmann-La Roche ir Novartis 182 500 000 eurų baudą už konkurenciją ribojantį susitarimą. O buvo taip.

Konkuruojančios bendrovės nusprendė pasidalinti rinką ir pasiekti, kad vietoj pigesnio Hoffmann-La Roche vaisto vartotojai pirktų brangesnį Novartis platinamą vaistą. Tikslo konkurentės siekė teikdamos Europos vaistų agentūrai, gydytojams ir visuomenei klaidinančią informaciją, neva pigesnis vaistas yra nesaugus ir turi būti uždraustas. 2018 m. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas išaiškino, kad tokie veiksmai, kokius atliko Hoffmann-La Roche ir Novartis, pažeidžia konkurencijos teisę, tačiau bendrovėms sunkiai sekėsi nuryti šią karčią piliulę. Jos ginčijo nepalankius sprendimus visais įmanomais teisiniais būdais, kol galiausiai 2022 m. liepą šioje teisinėje epopėjoje buvo padėtas taškas. Atrodo, kad atsakomybės ir baudų nepavyks išvengti.

Bloomberg maustė Volstrito vilkus

Šių metų pradžioje Jungtinių Amerikos Valstijų vertybinių popierių ir biržos komisija paskelbė, kad bendrovė Bloomberg maloniai sutiko sumokėti jai skirtą 5 milijonų dolerių baudą. Tad kuo gi nusikalto Bloomberg? Ogi pardavinėjo savo klientams – finansinių paslaugų bendrovėms – kasdienę fiksuotų pajamų vertybinių popierių kainų vertinimo prenumeratą, tvirtindama, kad kainų skaičiavimus atlieka panaudodama sudėtingą algoritmą. Bloomberg klientai pagal šiuos skaičiavimus priiminėdavo investicinius sprendimus, kol galiausiai paaiškėjo, kad išreklamuotas sudėtingasis algoritmas nebuvo toks jau ir sudėtingas – kartais vertybinių popierių kainų vertinimai buvo atliekami pagal vos vieno brokerio duomenis.

Ylai išlindus iš maišo, Bloomberg įsipareigojo ateityje pakeisti savo elgesį ir peržiūrėti paslaugų teikimo ypatumus.

Post scriptum

Klaidinti klientus ar klaidinančiais veiksmais riboti konkurenciją draudžiama ir Lietuvoje. Už klaidinančią reklamą ir kitokią nesąžiningą komercinę veiklą gresia iki 3 procentų praėjusių metų pajamų dydžio bauda, kuri gali būti dvigubai didesnė padarius pažeidimą pakartotinai. Už konkurencijos teisės pažeidimus įmonėms gresia iki 10 procentų praėjusių metų bendrųjų pasaulinių pajamų dydžio bauda. Finansų rinkos priežiūrą vykdančio Lietuvos banko arsenale taip pat yra įvairių poveikio priemonių, įskaitant pinigines baudas.

Išaiškėjus padarytiems pažeidimams, apie Jūsų verslą taip pat gali negražiai atsiliepti žurnalistai ir interneto komentatoriai, o klientai gali pereiti pas konkurentą, dar nepagarsėjusį kaip visiškas melagis. Melas, niekam ne paslaptis, dargi ir nuodėmė. Be to, kažkur girdėjau, kad kraštutiniais atvejais meluojant ima ilgėti nosis…

Kadangi jau perskaitėte šį tekstą, primename: jį parašėme ir galėjome publikuoti tik Jūsų dėka. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, mūsų skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Šiuo metu intensyviai dirbame, kad galėtumėte pamėgtų autorių tekstus skaityti dar patogiau. Padėkite mums tai padaryti, skirdami kad ir nedidelę sumą „Bernardinai.lt“. Iš anksto dėkojame už paramą!