2020 07 24

„Vatican News“

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Pirmoji islamiška malda Hagia Sophia. Kritika netyla

Nuo liepos 24 dienos, penktadienio, Hagia Sophia, buvusioje krikščioniškoje bazilikoje Stambule, Bizantijos imperijos ir didelės dalies ortodoksų pasaulio dvasinėje širdyje, po aštuonių dešimčių metų pertraukos vėl melsis islamo išpažinėjai. Praėjusios savaitės Turkijos žiniasklaidos pranešimus iliustruojančiose nuotraukose buvo galima pamatyti darbininkus, kurie Hagia Sophia klojo žalius kilimus. Taip pat bazilikos kupolą siekiančių pastolių nuotraukas – bus uždengtos didžiulės ir įspūdingos krikščioniškos mozaikos. Liepos 19 dieną šiuos darbus asmeniškai apžiūrėjo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas, kurio liepos 10 dienos dekretu Hagia Sophia buvo panaikintas muziejaus statusas. Šis sprendimas lėmė daug kritikos tiek iš religinių, tiek iš pasaulietinių autoritetų.

Galima priminti, kad tuoj po Turkijos prezidento potvarkio ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis pareiškė, kad „Hagia Sophia turi didelę simbolinę, istorinę ir visuotinę vertę“. Jos pavertimas mečete, pasak Borrellio, nepadės tarpreliginio ir tarpkultūrinio dialogo puoselėjimu. Po liepos 13 dienos ES užsienio reikalų ministrų susitikimo Josepas Borrellis dar kartą išreiškė apgailestavimą dėl Turkijos sprendimo ir pridūrė, kad „raginimas Turkijos valdžiai skubiai peržiūrėti ir pakeisti sprendimą sulaukė didelio palaikymo“. Panašiai Turkijos sprendimą kritikavo atskiri pareigūnai: nuo Graikijos ir Prancūzijos iki Serbijos ir Rusijos. Pareiškimą paskelbė ir UNESCO, kuri priminė, kad Hagia Sophia yra įtraukta į pasaulinį žmonijos kultūros paveldo sąrašą ir Turkija yra įsipareigojusi ją prižiūrėti pagal tarptautinius susitarimus.

EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka
EPA nuotrauka

Tuo tarpu Turkijos valdžia replikavo, kad Hagia Sophia yra jos nuosavybė, kurios naudojimas yra suverenus ir vidaus reikalas. Vis dėlto galima priminti, kad pats Erdoğanas ne kartą yra pareiškęs, jog Hagia Sophia pavertimas mečete yra atsakas Izraeliui ir tiems, kurie remia Jeruzalės pripažinimą vien Izraelio sostine bei stokoja pagarbos Jeruzalės Al-Aqsa mečetei. Apžvalgininkai priduria, kad Erdoğanas, pats iškilęs kaip politikas musulmonas, ryžosi buvusią baziliką paversti mečete ir dėl noro įtikti tiems, kurie trokšta labiau islamizuoti Turkiją. Šiuo požiūriu jis apvertė Mustafos Kemalio Atatiurko, modernios ir sekuliarios Turkijos tėvo, sprendimą. Būtent Atatiurko sprendimu Hagia Sophia, tapusi mečete po galutinio Konstantinopolio pralaimėjimo musulmonų kariuomenei 1453 metais, buvo paversta muziejumi: ne tam, kad būtų eksponuojami seni, praeityje sukurti dalykai, bet kad būtų pabrėžta jos visuotinė vertė.

Hagia Sophia pavertimas muziejumi taip pat simbolizavo perėjimą nuo teokratinės ir islamistinės santvarkos prie pasaulietinės valstybės principų. Todėl daug apžvalgininkų nurodė, kad jos pavertimas mečete taip pat yra simbolinis dūris demokratinėms ir sekuliarioms Turkijos jėgoms.

Hagia Sophia – universalaus simbolio – perspektyvą parėmė ir dabartinis Konstantinopolio ortodoksų patriarchas Baltramiejus. Pasak jo, buvusi Konstantinopolio patriarchato motininė bažnyčia turi išlikti taikus krikščionybės ir islamo civilizacijų susitikimo liudijimas ir simbolis. Todėl dera išlaikyti jos neutralų – muziejaus – statusą. Turkijos sprendimą išsamiais pareiškimais kritikavo Graikijos, Kipro, Serbijos, Rusijos, Sirijos ortodoksų patriarchai ar arkivyskupai. Vatikanas atskiro pareiškimo nepaskelbė, tačiau liepos 12 dienos vidudienio maldos susitikime popiežius Pranciškus trumpai išsitarė: „Galvoju apie Hagia Sophia ir mane slegia skausmas.“ Kritiškai Turkijos prezidento sprendimą įvertino Europos Sąjungos katalikų vyskupų komisijos (COMECE) ir Pasaulinės Bažnyčių Tarybos, jungiančios apie pusketvirto šimto Bažnyčių ir bendruomenių, atstovai.

Liepos 20 dieną Graikijos prezidentūra paskelbė pranešimą, jog šalies vadovė telefonu kalbėjosi su popiežiumi Pranciškumi, o viena iš pagrindinių temų ir buvo Hagia Sophia pavertimas mečete dėl politinių tikslų, religinės santarvės ir demokratinio pliuralizmo sąskaita. Reikšminga ir tai, kad, anot Graikijos prezidentūros pranešimo, popiežius Pranciškus priėmė kvietimą, jei aplinkybės leis, atvykti į Graikiją 2021 metais, kai ši valstybė švęs „Graikų revoliucijos“ 200 metų jubiliejų. 1821 metais prasidėjo graikų nepriklausomybės ir išsivadavimo iš Osmanų imperijos kovos, kurios atvedė prie savarankiškos graikų karalystės, dabartinės Graikijos respublikos pirmtakės, sukūrimo 1832 metais.

Hagia Sophia klausimu savo nuomonę išreiškė dvi svarbios tarpreliginio dialogo asociacijos. Tai Tarpreliginio dialogo centras (KAICIID) Vienoje, įsteigtas Saudo Arabijos, Austrijos ir Ispanijos, valdomas nepriklausomos direktorių tarybos, sudarytos iš įvairioms religijoms ar religinėms bendruomenėms priklausančių asmenų. Šiuo metu devynių asmenų tarybai priklauso keli musulmonai iš skirtingų kraštų, budistų dvasininkė iš Japonijos ir induistė iš Indijos, žydų rabinas. Krikščioniškas bendruomenes atstovauja pastorius anglikonas, vyskupas ortodoksas. Tarp jos narių – Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Miguelis Ayuso.

Liepos 17 d. KAICIID pareiškime nurodoma, kad Hagia Sophia turėtas statusas atspindėjo tarpreliginį sutarimą, paremtą dialogu, abipuse pagarba ir taika. Statuso pakeitimas kelia ne vien vietinių, bet ir pasaulinių atgarsių, kurie menkina religinių ir valstybinių lyderių pastangas, kad religija nebūtų naudojama skaldymui. „Direktorių taryba kviečia visas puses rasti priimtiną sprendimą, kuris leis Hagia Sophia išlaikyti pasaulinę istorinę ir kultūrinę prasmę, tarnauti kaip mūsų religinėms tradicijoms bendrų vertybių testamentui“, – rašoma Tarpreliginio dialogo centro (KAICIID) Vienoje komunikate, kuriame taip pat dalijamasi UNESCO organizacijos išreikštomis pastabomis dėl vienpusių Turkijos žingsnių.

Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Miguelis Ayuso taip pat yra vienas iš Aukštojo žmonių brolybės komiteto vadovų. 2019 vasario 4-ąją popiežius Pranciškus ir Al Azharo didysis imamas Ahmadas Al-Tayyebas, vienas iš svarbiausių musulmonų sunitų pasaulio lyderių, Abu Dabyje pasirašė „Dokumentą apie žmogiškąją brolybę dėl pasaulinės taikos ir taikaus sambūvio pasaulyje“. Kad šio svarbaus dokumento nuostatos nenugultų į stalčius, sukurtas specialus komitetas joms įgyvendinti.

Aukštojo žmonių brolybės komiteto generalinis sekretorius Mohamadas Abdelis Salamas, Al Azharo didžiojo imamo patarėjas, pasirašė laišką, kuris buvo adresuotas Turkijos prezidentui. Laiške tvirtinama, kad Hagia Sophia turi išsaugoti pašaukimą būti visų religijų ir tautybių žmonių susitikimo vieta. Pasak Aukštojo žmonių brolybės komiteto, visi turėtų vengti žingsnių, kurie kenkia religijų dialogui, kultūrų bendravimui, kelia įtampą ir neapykantą tarp skirtingų religijų išpažinėjų. Dabartiniu metu būtina prioritetą teikti sugyvenimo vertybėms. Aukštojo žmonių brolybės komiteto laiškas buvo pasiųstas kartu su Pasaulinės Bažnyčių Tarybos laišku.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.