2022 04 02

Jurgita Jačėnaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

A. Piontkovskis apie Kremliaus taktiką: liko teroras, įbauginimai ir niokojimai

Laidotuvių ceremonija Odesoje, Ukrainoje, 2022 m. kovo 29 d. Sedat Sunos / EPA-EFE nuotrauka

Jau daugiau kaip mėnesį tęsiasi Rusijos ginkluota plataus masto invazija į Ukrainą, kurią Kremlius vadina „specialia karine operacija“. Vakarų šalys, norėdamos sustabdyti karą, Rusiją kasdien gniaužia naujomis sankcijomis. Kremliaus kariuomenės puolimas Ukrainoje įstrigo.

Po kovo 29 d. vykusių Ukrainos ir Rusijos derybų šalių delegacijos atstovai prabilo apie konstruktyvius pokyčius. Daugiausia derybų metu buvo kalbama apie Ukrainos saugumo garantijas ir neutralumą. Ukrainos derybininkai nurodė pasiūlę sudaryti tarptautinę sutartį, pagal kurią kitos šalys turėtų tapti Ukrainos saugumo garantu.

Putino patarėjas ir Rusijos delegacijos derybose su Ukraina vadovas Vladimiras Medinskis, vienas ryškiausių Kremliaus ideologų, pareiškė, kad gali būti susitarta dėl abiejų valstybių vadovų susitikimo kartu su užsienio reikalų ministrų susitikimu sutarčiai inicijuoti. „Su sąlyga, kad rengiant susitarimą ir ieškant būtino kompromiso bus sparčiai dirbama, tikimybė sudaryti taiką tampa vis artimesnė“, – teigė V. Medinskis.

Po derybų Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Rusija „radikaliai“ sumažins savo karinius veiksmus šiaurinėje Ukrainoje, taip pat šalia sostinės Kyjivo.

Kovo 31 d. Ukrainos televizijos 24 kanale laidos vedėja publicisto, politologo ANDREJAUS PIONTKOVSKIO pasiteiravo, ką rodo toks dvejopų minčių keliantis V. Medinskio pasisakymas. Ar tokiu būdu Putino aplinkoje jau mėginama tikrinti dirva, kaip į tokį Kremliaus bandymą vietoj karinės „pergalės“ įsiūlyti diplomatinę sureaguos ir vadinamasis Rusijos „elitas“, ir paprasti žmonės?

Savarankiška jėga – šunauja Rusijos TV

„Akivaizdu, kad pagrindinis kalbėtojas buvo ne tiek Medinskis, kiek generolas pulkininkas Fominas. Kur kas įtakingesnė figūra. Jis pakartojo tas pačias tezes, kurias kitas generolas pulkininkas Rudskojus išsakė savo pareiškime kovo 25 dieną. Iš to aiškėja, kad generalinis štabas linkęs palaikyti beprotiškiausių Rusijos reikalavimų: visos Ukrainos okupacijos, „demilitarizacijos“,  „denacifikacijos“, atsisakymą ir pasirengęs „parduoti“ visuomenei pergalės imitaciją, – Ukrainos TV tradiciškai komentuodamas karo Ukrainoje aktualijas kalbėjo Vašingtone gyvenantis Rusijos publicistas A. Piontkovskis. – Tačiau ši pozicija sulaukė didžiulio pasipriešinimo pirmiausia visų tų vadinamųjų ekspertų, politologų, kurių pilni Rusijos kanalai, beprotišku šėlsmu.

Šie „pasiutusieji“ – skabejevos, solovjovai, šeininai ir kiti – tapo savarankiška politine jėga. Ir faktiškai visas dienas po Rudskojaus, ypač po Fomino pareiškimo jie oponuoja generaliniam štabui. Klykia, kad tai išdavystė.“

Kiekvienas šių susiduriančių požiūrio taškų, pasak A. Piontkovskio, apeliuoja į vienintelį Rusijoje politiką galintį formuoti asmenį – vyriausiąjį vadą. Tačiau šis, užuot įsitraukęs į aštriausią diskusiją esminiu klausimu apie karą ir taiką, tyli, lyg stebėtų galimą reakciją, užtat pasisako įvairiais kitais kvailais klausimais. Pavyzdžiui, kaip vokiečiai iš jo pirks dujas už rublius.

„Į ką kreipėsi Rudskojus kovo 25 dieną? Į Putiną. Esą užduotis, iškelta kariuomenei, neįgyvendinama. Tie generolai nėra kovotojai už taiką, ir jokie jie Ukrainos draugai. Šia prasme nereikia turėti iliuzijų. Jie tiesiog karo profesionalai, suvokiantys, kad Ukrainos okupacija yra beprotiška užduotis, kurią kariuomenei įveikti neįmanoma. Jie siūlo Putinui staigiai sumažinti apsukas. Dėl to ir kalbama apie galimas derybas“, – svarstė A. Piontkovskis ir pridūrė, kad vis dėlto ta šunauja, nutrūkusi nuo grandinės ir kelianti triukšmą televizorių ekranuose, neleis Putinui pritarti protingiems Rusijos generaliteto pasiūlymams. Dėl to į derybų perspektyvas politologas žvelgia skeptiškai.

Kita vertus, jo nuomone, kadangi jau tapo aksioma Rusijos fiurerio strateginis pralaimėjimas Ukrainoje, akivaizdu, kad jis nebetenka savo absoliučios valdžios ir yra priverstas žvalgytis į savo aplinką: „Aš jums pasakysiu, kokį matau paveikslą. Sieloje Putinas paskutinis niekšas, fašistas, jis savo idėjos sunaikinti Ukrainos valstybę neatsisakys. Bet kaip atsargus žmogus jis galėtų įsiklausyti į savo generolų žodžius, tačiau kartu jis bijo tos nutrūkusios nuo grandinės pasiutusios šutvės.

Todėl dabar Rusijos valdžioje tvyro netikrumo ir nestabilumo situacija.

Vedėjai A. Piontkovskio paklausus, ką mano apie gandus, esą Putino sveikatos būklė pablogėjo, laidos svečias atsakė: „Toks, matyt, yra dešimčių, jeigu ne šimtų milijonų žmonių visame pasaulyje noras. Žinote, karinės nesėkmės sunkiai prislegia diktatorius. Ir jau paveikė Putiną, nes akivaizdu, kad iš savo bunkerio visko jis nebesukontroliuoja.“

Romano Pilipėjaus / EPA-EFE nuotrauka

Galimi du scenarijai

Rusija nestabdo ciniško karo Ukrainoje, nors ir patiria didžiulius nuostolius. Ir dėl to šaliai agresorei  belieka griebtis teroro, pasitelkti įbauginimus ir niokojimus.

„Nauja taktika jau aiški. Rusijos kariuomenė nebegali kariauti, todėl persirikiuoja. Aš šį persirikiavimą suformuluosiu taip: ankstesnė taktika vadinosi „specialia karine operacija“. „Speciali karinė operacija“ žlugo, ir dabar pereinama prie specialios teroristinės operacijos. Rusams liko tik teroras: masinis miestų bombardavimas, Ukrainos infrastruktūros, ekonomikos niokojimas, moralinis gyventojų įbauginimas, norint juos paskatinti bėgti, emigruoti, o tada naikinti, tikintis, kad gyventojai ims prašyti savo valdžią kapituliuoti. To jie tikisi. Kitos taktikos jie neturi“, – savo prognozes dėstė A. Piontkovskis.

Kadangi politinė situacija Kremliuje tampa vis aštresnė ir šaliai agresorei kare Ukrainoje lieka vis mažiau įvykių plėtotės variantų, A. Piontkovskio nuomone, tikėtina, kad dėl šios priežasties Kremliuje kas nors gali būti nušalintas.

„Galimi du scenarijai. Arba generolai įvykdys karinį perversmą ir nuvers Putiną. Arba Putinas pašalins vadovaujančius generolus ir į jų vietą paskirs naujus avantiūristus, kurie tęs jo absoliutaus teroro politiką. Man atrodo, Putinas manevruos tarp šių dviejų galimų scenarijų“, – aiškino A. Piontkovskis.

Fronte prasilaužti gali padėti tik ginkluotė iš JAV

Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pareiškė, kad šalis tieks Ukrainai puolamuosius ginklus, kalbama, kad tolimojo nuotolio artileriją. Vis dėlto tai ne vienintelis dalykas, kuris gali padėti Ukrainai prasilaužti fronte. Vašingtone gyvenančio Kremliaus kritiko A. Piontkovskio nuomone, kartu tai taps ženklu kitoms šalims, kurios kol kas susilaiko nuo sprendimo ukrainiečiams tiekti sunkiąją ginkluotę.

„Man paliko įspūdį vienas JK ministro pirmininko Boriso Johnsono interviu Ukrainos žurnalistei. Ji jam papasakojo apie siaubus Mariupolyje, ir jis buvo sukrėstas, bet aiškino: taip, žinoma, bet mes juk negalime ryžtis tiesioginiam karui su Rusija, nes kiltų trečiasis pasaulinis ir būtų panaudotas branduolinis ginklas.

Karui su Rusija jis nepasirengęs, bet tą kaltės jausmą, kurį Vakarai, žinoma, jaučia dėl to savo atsargumo, Johnsonas ir britai turi didžiausią. Todėl jie taip aktyviai Ukrainai tiekia ginklus. Todėl galima tikėtis ir papildomo tiekimo. Vis dėlto – su visa pagarba britams – prasilaužti fronte gali padėti tik amerikiečių ginkluotė. Jai tenka svarbiausias vaidmuo“, – mintimis 24 kanalo eteryje dalijosi A. Piontkovskis.

Taip pat jis dar kartą akcentavo, kad, Vakarams tiekiant ginklus į Ukrainą, Putinui nebelieka nieko kita, tik grasinti branduoliniu šantažu. Tai vienintelis Rusijos diktatoriaus grasinimo būdas, nes jau pamatėme, ką gali jo kariuomenė. „Tai visiška gėda“, – teigė A. Piontkovskis. Todėl kas Putinui belieka – tik grasinti atomine bomba.

„Kriminaliniame pasaulyje tai formuluojama kiek žiaurokai: nukeltas krikštatėvis – jau nebe krikštatėvis“, – palygino politologas. Todėl jis mano, kad Putinui ne taip jau paprastai pavyks griebtis branduolinės bombos. Kremliuje, tikėtina, rasis jo ketinimus sustabdysiančių asmenų.

Rusija branduoliniu ginklu Vakarams grasina jau dešimtmetį, ir tai vis dar veikia. Matyt, A. Piontkovskio tikinimu, būtent Vakarų lyderių baimė „įžeisti Putiną“ iki šiol juos stabdo priimti Ukrainą į NATO arba tiekti jai puolamąją ginkluotę. Tačiau kaskart Ukrainos kariuomenei pademonstravus sėkmingą priešinimąsi okupantams, NATO tampa vis ryžtingesnė.

Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. Ukrainos Prezidentūros spaudos tarnybos / EPA-EFE nuotrauka

„Todėl tai ne komplimentas, o tezė, kurią esu sakęs dar prieš porą mėnesių. Ukraina dabar yra laisvo pasaulio lyderė. Įprastai esame pratę laisvo pasaulio lyderiu laikyti žmogų, sėdintį Baltųjų rūmų ovaliojo kabineto kėdėje, tačiau pastaruosius dvylika metų toje vietoje tuštoka. Juk aišku, kad nei Obama, nei Trumpas ir, deja, nei Bidenas tokie lyderiai nėra. Dabar nėra tokio žmogaus kaip Ronaldas Reaganas, Winstonas Churchillis ar Margaret Thatcher. Už visus juos vienam tenka būti Zelenskiui.

Zelenskis tapo pasauline figūra. Jis nepriekaištingai elgiasi kritinėmis aplinkybėmis. Bet tai ir visos Ukrainos tautos pasiekimas. Ukrainos kariuomenės. Po karo Ukrainos vieta tarptautinių santykių sistemoje bus visai kitokia“, – prognozavo A. Piontkovskis. 

Jis priminė Ukrainos vadovo priekaištus NATO dėl neryžtingumo paskelbti Ukrainos dangų neskrydžio zona, taip pat jo prašymą ukrainiečių karių, ginančių visą laisvą pasaulį, vardu daugiau niekada nesakyti, kad Ukrainos kariuomenė neatitinka kažkokių standartų.

„Tai buvo puikus antausis Vakarų lyderiams“, – reziumavo politologas.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien