A. Piontkovskis: vis dėlto branduolinis maniako Putino šantažas paralyžiuoja Vakarus

Ukrainiečių naujienų portalo Unian.net naujausiais duomenimis, kovo 12 d. ukrainiečių kariuomenė sunaikino du rusų straigtasparnius, du naikintuvus ir du bepiločius orlaivius. Kovo 11 d. numušė rusų naikintuvą „Su-34“ ir sužlugdė dar penkias oro atakas, kuriose dalyvavo keturi okupantų sraigtasparniai.

Rusijos patiriama žala auga didžiuliu pagreičiu: per 16-a karo dienų rusų kariuomenės 31 batalionas-taktinė grupė prarado ginklus, sunaikinta daugiau kaip 360 tankų, 1205 šarvuočiai, apie 60 lėktuvų ir 80 sraigtasparnių.

Šis savaitgalis (kovo 12 d.) svarbus tuo, kad Kyjivas pirmą kartą nuo karo pradžios paskelbė apie patirtus nuostolius. Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios žuvo apie 1300 ukrainiečių karių. Niūrios nuotaikos sklando ir po to, kai Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad Putinas neatrodo nusiteikęs užbaigti karą.

Rusijos viršūnių byrėjimo procesas jau prasidėjo

Rusija tęsia žvėrišką ir nusikaltėlišką Ukrainos miestų ir taikių jos gyventojų naikinimą, tačiau ukrainiečių kariuomenė kaskart smogia okupantams ryžtingu atsakomuoju kirčiu. Jeigu bus sunaikinta dar šimtai rusiškų tankų, vienišas rusų grafas Clausas von Stauffenbergas tikrai įžengs pas Putiną į bunkerį ir jį pašalins. Taip 24 kanalo eteryje kovo 10 d. kalbėjo politologas A. Piontkovskis.

Jis pabrėžė – nors Putinui pavyko susukti smegenis Rusijos kariuomenei, ji nebeturi daugiau jokios motyvacijos, tik kaip tiesiog išgyventi. Publicisto nuomone, Kremliaus galvos nuvertimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu Ukraina nesiliaus naikinti okupanto pajėgų.

„Viskas priklauso nuo jūsų. Ne man jums pasakoti, kaip kaunasi ukrainiečiai“, – drąsino A. Piontkovskis ir patikino, kad ukrainiečių moralinė, kovinė dvasia stipresnė už įsibrovėlių.

A. Piontkovskiui susidaro įspūdis, kad jau ir Putino parankiniui Lavrovui, vykdančiam jo įsakymus, nebepatinka per derybas skelbiami ultimatumai. Galbūt jis jau pagalvoja ir apie savo dukrą, ištaigingai gyvenančią JAV. „Ar jie visi sugebės pažaboti savo maniaką?“ – svarstė A. Piontkovskis.

„Šiandien (kovo 10 d. – aut. past.) sumušta didelė tankų kolona netoli Kyjivo. Dar du trys tokie smūgiai, ir galbūt žmonės su šalikėliu ir tabokine įžengs pas Putiną į bunkerį. Kas daugiau, jei ne karininkai jį gali pašalinti? Beje, jie nuo pat pradžių nesidžiaugė šios „operacijos“ idėja. Apie tai masiškai pasisakė atsargos karininkai. Jiems jau laikas imtis veiksmų paskelbiant, kad rusų kariuomenė žlugdoma“, – kalbėjo politologas.

Jo įsitikinimu, Putinas savo ultimatumais per derybas neteko paskutinės galimybės išlįsti iš savo sukeltos beprotybės išsaugodamas bent šiokį tokį veidą. Dabar jis tik kels kartelę. Tačiau Rusijos viršūnių byrėjimo procesas jau prasidėjo. Į Putiną lekia nepatenkintųjų kritikos strėlės. Pavyzdžiui, A. Piontkovskio žodžiais, Rusijos propagandinės TV eteryje jau nebeliko izraeliečio Jakovo Kedmio, nes jis pavadino Putiną nepakankamu imperijai. Jeigu šturmuojant Kyjivą Rusijos kariuomenė patirs akivaizdų sutriuškinimą, Maskvoje perversmas įvyks šimtu procentų. Tačiau pats baisiausias klausimas, anot A. Piontkovskio – kiek dešimčių tūkstančių ukrainiečių gyvybių dar bus pareikalauta, kol režimas pagaliau žlugs? Todėl Putino problemą reikia spręsti artimiausiu metu, kad nespėtų pridaryti dar daugiau žalos.

„Galbūt alkana liaudis išeis į gatves. Bet tada bus pernelyg vėlu. Putino problemą reikia spręsti dabar. Arba Vakarų pagalba, arba sąmokslas Kremliuje. Ir, žinoma, Ukrainos kariuomenė – būtų gerai dar porą tankų divizijų sunaikinti“, – kalbėjo Kremliaus kritikas.

Vakarų biurokratijos pozicija – nelogiška ir amorali

Pasak A. Piontkovskio, nors Rusija Ukrainoje išdarinėja siaubingus nusikaltimus, Vakarai vis tiek bijo tiesioginio susidūrimo su Rusija ir pasiduoda Putino branduolinio karo šantažui. Nors seniai turėjo sustiprinti pagalbą Ukrainai ir paskelbti jos dangų neskrydžio zona.

„Rusijos kariuomenė strategiškai jau patyrė pralaimėjimą. Dabar esminis klausimas – kiek dar gyvybių teks paaukoti ukrainiečiams už Kremliaus maniako beprotybę? Ir čia viskas priklauso nuo Vakarų. Kiek dar reikia subombarduotų ligoninių, vaikų darželių scenų, kad Vakarai vis dėlto ryžtųsi įvesti no fly-zone? Priminsiu, kad 74 procentai Amerikos gyventojų to reikalauja. Tačiau politikai dvejoja, – TV eteryje kalbėjo A. Piontkovskis. – Vakarai seniai turėjo ateiti į pagalbą Ukrainai.

Mes juk visi suvokiame, kad dabar ji gina visą laisvą pasaulį. Taip, Vakarai bijo, jie sako: mes bijome susidūrimo su branduoline valstybe, nes tai sukels siaubingus padarinius. Gerai, o ką jūs darysite, kai Putinas įžengs į Baltijos regioną? Kasdien kartoja, kad Ukrainoje nekariaus, o ten jau kaip liūtai grumsis. Kaip jie mėgsta kartoti – už kiekvieną NATO teritorijos colį. Tai jums vis tiek reikės kariauti! 

Ši nelogiška ir amorali Vakarų biurokratijos pozicija jau sulaukia daugumos gyventojų protestų. Artimiausias laikas parodys, kaip ten bus. Aišku viena, kad Putinas ryžosi kraštutiniams nusikaltimams Ukrainoje.“

Taip pat Vašingtone gyvenantis ir vietos žiniasklaidą stebintis politologas A. Piontkovskis teigė, kad Vašingtono žiniasklaida vis labiau kritikuoja prezidento Joe Bideno administraciją. Ypač gėdingas viešumoje pasirodė JAV ir Lenkijos ginčas dėl lėktuvų perdavimo Ukrainai. 

„Vis dėlto branduolinis Putino šantažas veikia. Paralyžiuoja Vakarus. Lenkai išsigando, kad lėktuvai kils iš jų oro uostų, ir pasiūlė tai daryti iš amerikiečių bazių, o tada to paties išsigando šie. Veikia tas Putino šantažas. Kol kas tik viena Ukraina priešinasi maniakui ir gina nuo jo visą Europą.

Šiame fone apgailėtinai atrodo gėdingi ES svarstymai, ar Ukraina verta stoti į ES. Trūksta žodžių. Ukraina dabar labiau nei bet kuri kita šalis atitinka NATO reikalavimus, nes ji vienintelė šiuo metu gina NATO ir ES.

Na gerai, NATO bijo branduolinio Putino atkirčio. Gerai, suprantama. O koks gražus gestas būtų priimti Ukrainą dabar visateise ES nare! Bet tie biurokratai ir to negali, čiaumoja gumą. Macronas kažkokias nesąmones mala, esą negalime Ukrainos į ES priimti dabar, nes ji konflikte. Atsiprašau, kokiame konflikte?! Kuris tave, niekše, apsaugo! Nuo tavo sėbro, su kuriuo tu kasdien po keletą valandų telefonu šnekiesi!“ – čaižių žodžių eteryje negailėjo A. Piontkovskis.

Iš tiesų, jo nuomone, kai baigsis šis karas, būtent Ukraina spręs, kas vertas būti NATO, o kas ne. Ji kurs Europos saugumo architektūrą. O kabintis į kažkokias biurokratines procedūras pasaulyje susiklosčius tokiai beprecedentei situacijai, kai lemtinga gali būti kiekviena akimirka, A. Piontkovskio teigimu, rodo netgi ne Vakarų politikų bailumą, o valstybinio mąstymo nebuvimą.

„Taip kalba žmonės, kurie visiškai nesuvokia epochos, kuri mus staiga užgriuvo, – sakė jis. – Taip, jie susirūpinę, netgi labai. Bet tai tiesiog menkos figūros. Vakaruose trūksta Churchillio, Reagano, Thatcher – Zelenskiui tenka vienam už juos visus atstovėti. Vienu metu būti ir Churchilliu, ir Reaganu, ir Thatcher“, – svarstė A. Piontkovskis ir pridūrė, kad nebelieka nieko kita, tik Vakarus priimti tokius, kokie jie yra: tiekiančius Ukrainai ginklus, veržiančius Rusiją sankcijomis, bet visiškai nepasirengusius kovoti.

„Kokios jūsų prognozės artimiausiam laikui?“ – paklausė politologo 24 kanalo TV vedėja. „Putinas įkalintas savo įsiūčio. Jis nori pasiglemžti Kyjivą. Bet tai spąstai. Tai primena mėginimą užimti Grozną 1993 m. lapkritį, kai visi tankų daliniai buvo sunaikinti. Ukraina laimės, be abejonės. Tačiau dėl Putino įsiūčio ir nepadedant Vakarams, deja, žus daugybė taikių gyventojų“, – realistinį scenarijų pateikė A. Piontkovskis.