A. Podrabinekas apie dvi imperijas: kodėl Rusija agresyvi ir pavojinga, o JAV – taikios ir klestinčios?

JAV ir Rusijos viršūnių susitikimas Ženevoje, Šveicarijoje, 2021 m. birželio 16 d. EPA-EFE nuotrauka

„Rusija subyra į kelias dešimtis regionų, kaip apie tai svajoja paprastų sprendimų mėgėjai. Prireiks metų, jei ne dešimtmečių, kad susilpnėtų labiausiai ginkluoti regionai. Atominiams ginklams nereikia didelių erdvių, jie gali būti lengvai išdėstyti Maskvos srities teritorijoje. Ar tokiu atveju išnyks grėsmė pasaulio saugumui? Bijau, kad ji tik išaugs“, – tokiais žodžiais Rusijos žmogaus teisių gynėjas, publicistas ALEKSANDRAS PODRABINEKAS ginčijasi su tais, kurie mano, kad Rusija pavojinga dėl to, kad visų pirma yra didžiulė.

A. Podrabineko komentarą „Kaliausė naiviesiems. Aleksandras Podrabinekas – apie imperijas“ publikavo Laisvės radijas („Radio Svoboda“).

„Girtas ieško, kur šviesu, o ne ten, kur pasiklydo. Kvailys daro ne tai, kas naudinga, o tai, kas lengviau. Rusiją išdraskyti į gabalėlius lengviau, nei pakeisti šalies gyvenimo būdą, – svarsto A. Podrabinekas. – Paprastas ir aiškus tikslas užvaldė ir tuos, kurie nukentėjo nuo Rusijos ekspansionizmo, ir tuos, kurie svajoja pavairuoti nedėdami jokių ypatingų pastangų.

Idėja tokia, kad Rusija pavojinga aplinkiniams, nes yra didelė. Kodėl ji bus ne tokia pavojinga, kai taps maža, niekas negali paaiškinti. Žinoma, istorinėje perspektyvoje maža valstybė, turinti nedidelį gyventojų skaičių, būdama gerai izoliuota nuo išorinio pasaulio, palaipsniui praranda visą savo karinį potencialą ir imperines ambicijas. Prieš šimtą metų tai dar buvo galima laikyti problemos sprendimu.“

Šiandien, A. Podrabineko teigimu, pasaulinio Armagedono organizavimo galimybė nebepriklauso nuo teritorijos dydžio ir jos gyventojų skaičiaus. To pavyzdys yra palyginti nedidelė Šiaurės Korėja ir Iranas, šalys, grasinančios branduoliniais ir kitokiais ginklais. Be to, pasaulio bendruomenė negali patikimai izoliuoti net pačių piktadarių atstumtųjų. Nors tarptautinės sankcijos apsunkina jų ekonominį gyvenimą, vis dėlto jos panašesnės į sietą, per kurį į sankcionuotą šalį patenka finansai, prekės ir technologijos.

Tarkime, prielaidas kuria rusų publicistas, Rusija subyra į kelias dešimtis regionų, kaip apie tai svajoja paprastų sprendimų mėgėjai. Prireiks metų, jei ne dešimtmečių, kad susilpnėtų labiausiai ginkluoti regionai. Atominiams ginklams nereikia didelių erdvių, jie gali būti lengvai išdėstyti Maskvos srities teritorijoje.

„Ar tokiu atveju išnyks grėsmė pasaulio saugumui? Bijau, kad ji tik išaugs. Išsaugojus senąjį valdžios režimą ir sumažinus konvencinio karo galimybes, pagunda panaudoti branduolinį ginklą padidės. Reikia aiškiai suprasti, jog agresyvus autoritarinis režimas netampa taikus ir demokratiškas vien dėl to, kad šalis tapo mažesnė ir gyventojų skaičius joje sumažėjo. Tai tas atvejis, kai dydis neturi reikšmės“, – įsitikinęs A. Podrabinekas.

Pergalės diena Maskvoje. EPA-EFE nuotrauka

Jis lygina dvi labai panašias geografiniais ir istoriniais parametrais šalis: Rusiją ir JAV. Abiejų šalių teritorijos šiandien didžiulės: Rusija turi 17 mln. kvadratinių kilometrų (pirma vieta pasaulyje), JAV – 9,5 milijono kilometrų (ketvirta vieta pasaulyje). Rusijoje gyvena 146 mln. žmonių (devinta vieta pasaulyje), JAV – 330 mln. (trečia vieta pasaulyje). Abiejose šalyse valstybės šiuolaikiniu supratimu pradėtos kurti XVI–XVII a. Net vergovė abiejose šalyse buvo panaikinta beveik vienu metu: JAV – 1865 metais, Rusijoje – 1861-aisiais.

Panašūs ir teritorinės ekspansijos tempai. Abi šalys sparčiai plėtėsi, ypač ankstyvosiose valstybingumo stadijose. Rusijos valstybė, kuri susiformavo valdant carui Ivanui III, statistiką pateikia A. Podrabinekas, iki XVI a. pradžios užėmė 2,5 mln. kvadratinių kilometrų plotą. Sovietų Sąjunga 1991 m. užėmė 22,4 mln. kvadratinių kilometrų plotą. „Štai taip Rusija išsiplėtė. Neskaitant teritorijų, kurias jai kartais tekdavo atiduoti, teritorinės ekspansijos tempas buvo apie 103 kvadratiniai kilometrai per dieną. Tai tas pats, kas kasdien į šalies teritoriją įtraukti po vieną Paryžių“, – „Svobodoje“ rašo A. Podrabinekas.

Ne lėčiau, jo teigimu, plėtėsi ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Pirmuosius 150–200 metų būsimąją JAV sudarė trylika provincijų, kurios buvo Britų Šiaurės Amerikos dalis ir užėmė apie 1,3 mln. kvadratinių kilometrų plotą. Po nepriklausomybės paskelbimo 1776-aisiais ir pergalių karuose su Didžiąja Britanija prasidėjo JAV teritorinė ekspansija vakarų kryptimi. Galiausiai JAV teritorija susiformavo iki 1959-ųjų, kai jų dalimi tapo Aliaska ir Havajai. Taigi, konstatuoja publicistas, vidutiniškai JAV teritorija padidėjo maždaug 123 kvadratiniais kilometrais per dieną. Ir tada JAV aplenkė Rusiją!

Tačiau reikia suprasti, kad karą prieš Ukrainą diktuoja ne siekis plėsti Rusijos teritoriją. Karas yra vienintelis būdas išsaugoti autoritarinį režimą šalyje. Karas ir politinės represijos yra du diktatūros išgyvenimo būdai. Be jų ji subyrės kaip kortų namelis.

Naujų teritorijų prijungimas prie JAV anaiptol ne visada vyko taikiai. 125-erius metus truko indėnų teritorijų užkariavimo kampanija. JAV kovojo daugiau nei 40 karų prieš Šiaurės Amerikos vietinius civilius gyventojus.

Taip, pasak A. Podrabineko, susiformavo dviejų šalių – JAV ir Rusijos – teritorijos. Viskas vyko labai panašiai ir pagal dydį, ir pagal metodus. Tačiau šiandien yra dvi didelės šalys, turinčios panašią istoriją, bet kartu ir visiškai skirtingas politines sistemas. JAV triumfuoja demokratija, Rusijoje – diktatūra. Nei teritorijos platybės, nei jos plėtimosi istorija nieko nepaaiškina.

Pergalės dienos paradas Maskvoje. EPA-EFE nuotrauka

JAV Kapitolijaus pastatas ir Vašingtono paminklas. EPA-EFE nuotrauka

„Priežasčių, kodėl viena šalis tampa agresyvi ir pavojinga visiems, taip pat ir savo žmonėms, o kita – taiki ir klestinti, reikėtų ieškoti kitur, tai nepriklauso nuo dydžio ar imperinės praeities. Pagaliau juk daugelis šiandienių demokratinių valstybių yra buvusios imperijos: Britanijos, Austrijos–Vengrijos, Osmanų. Kolonijinės imperijos buvo Prancūzija, Ispanija, Portugalija – tai netrukdo joms būti moderniomis demokratinėmis valstybėmis.

XXI amžiuje imperinės ambicijos, žinoma, atrodo netinkamos ir, tiesą sakant, laukinės. Sunku sugalvoti ką nors kvailesnio, nei girtis didele teritorija ir svajoti ją išplėsti. Tačiau reikia suprasti, kad karą prieš Ukrainą diktuoja ne siekis plėsti Rusijos teritoriją. Karas yra vienintelis būdas išsaugoti autoritarinį režimą šalyje. Karas ir politinės represijos yra du diktatūros išgyvenimo būdai. Be jų ji subyrės kaip kortų namelis. Karas, žinoma, yra pagardintas imperijos padažu, nes taip archajiškai Rusijos visuomenei lengviau pateisinti agresiją. Bent jau Kremlius to tikisi, nors politinis archaizmas pamažu nyksta iš mūsų gyvenimo. Tai liudija, kokie beprasmiški bandymai kurti valstybinę ideologiją – vakarykščio valdymo įrankį. Be jokios abejonės, dauguma žmonių Rusijoje nepritaria karui su Ukraina. Žmonės nepuoselėja imperinių svajonių, apie kurias kitose šalyse kalba paprastų sprendimų mėgėjai.

Kai žlugo Sovietų Sąjunga, niekas nė piršto nepakrutino, kad iš naujo suklijuotų sudužusią pabaisą. Koks dar ten imperializmas! Jei kai kas nors ir buvo, tai liko praeityje. Gali būti, kad ir dar anksčiau tai tebuvo Uvarovo, Trockio, Stalino, Brežnevo ir jų bendrininkų įkyri valstybinė propaganda. Šiandien šiai propagandai jautrūs tik tie, kurie dėl savo naivumo tai vertina kaip gryną pinigą“, – „Svobodoje“ savo svarstymus pateikia A. Podrabinekas.

Pagal „Svoboda.org“ parengė Michalina Bočiarova.

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį, turime nedidelį prašymą Jums: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Jau atliekame technologijų atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.