

2023 05 09
Vidutinis skaitymo laikas:
Abatas ir šventasis Pachomijus buvo monastinio cenobitinio gyvenimo pradininkas. Kariui iš Esnos, kaip šiandien vadinamas šis Egipto miestas, teko proga sutikti krikščionių, kurių gyvenimas jį patraukė.
Su grupe bendražygių Pachomijui patekus į nelaisvę Tebaidės regione, konkreti krikščionių atjauta kalėjime laikomiems kariams giliai palietė jaunuolį. Palikęs kario tarnybą, jis įsikūrė nedidelės Senesito šventovės griuvėsių prieigose ir visai netrukus priėmė krikštą.
Po nepavykusio pirmojo bandymo pasišvęsti asketiškam gyvenimui, nusprendė tapti atsiskyrėliu, o savo dvasios vadovu pasirinko vienuolį Palomoną. Per šiuos septynerius metus jis patyrė atsiskyrėliško gyvenimo trūkumus. Pachomijus suprato, kad kur kas naudingiau gyventi kartu vienuolyne ir vadovaujant vyresniajam.
Tad jis atsisveikino su Palamonu. Tabenisėje, apleistame kaime dešiniajame Nilo krante, subūrė Dievui pasišventusių vyrų bendruomenę ir tapo jos abatu. Vienuolių gyvenimas pasižymėjo paklusnumu regulai, buvo įsteigta vadovaujančių vyresniųjų grupė. Ši sistema leido suburti šimtus cenobitų viename vienuolyne ir įsteigti kitų.
Teigiama, kad V amžiuje bendruomenę sudarė apie 5000 vienuolių. (Šv. Jeronimas kalba netgi apie 50 000, tačiau atrodo, kad tiesiog suklydo skaičiuodamas.)
Pachomijus koptų kalba parašė pirmąją regulą, vėliau pavadintą jo vardu. Tačiau visas jos variantas išliko tik lotyniškai – 404 m. iš graikų kalbos ją išvertė Jeronimas. Tekstų koptų ir graikų kalbomis išlikę tik fragmentai.
Regula įpareigojo ne vien melstis ir pasninkauti, bet ir dirbti bei studijuoti Bibliją. Šv. Jeronimo vertimas pateikia ir priedą su Pachomijaus posakiais bei paraginimais, 11 laiškų, iš kurių du yra parašyti šifruota kalba.
Parengta pagal Santodelgiorno.it.
Skaitykite ir ateityje skirdami kad ir nedidelę sumą mūsų darbui tęsti.