2021 08 12

Kostas Kajėnas

Kristina Buidovaitė

bernardinai.lt

Skaitymo ir žiūrėjimo laikas

16 min.

Abraomas Mapu. Pirmojo pasaulyje romano hebrajų kalba autorių įkvėpė Kauno vaizdai

Rašytojo Abraomo Mapu paminklas Kaune. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Originalios grožinės hebrajų literatūros pradininkas Abraomas Mapu (1808–1867) išgarsino Lietuvą toli už jos ribų. 1852 m. pasirodęs pirmasis rašytojo A. Mapu romanas „Meilė Sione“ sulaukė didelės sėkmės.

Nors Lietuvoje, kuri šio rašytojo dėka tapo modernaus hebrajų romano tėvyne, A. Mapu mena originali skulptūra, o kauniečiai kasdien prasilenkia A. Mapu gatvėje, vis dėlto retas žino šio neatskiriama Kauno iki Pirmojo pasaulinio karo figūra vadinto rašytojo ir pedagogo istoriją, juolab kad nė vienas pasaulinės šlovės sulaukęs romanas į lietuvių kalbą taip ir neišverstas.

Neišsižadėjo to, kuo tikėjo

A. Mapu gimė Kauno Slobodkoje (šiandien – Vilijampolė) neturtingo melamedo, pradinės religinės mokyklos mokytojo, Kušelio (Jekutielio) Mapu šeimoje. Jis įgijo tradicinį žydų išsilavinimą: nuo 13 metų savarankiškai studijavo Talmudą, vėliau mokėsi lotynų, vokiečių, prancūzų, rusų kalbų. A. Mapu mokytojavo Jurbarke, Raseiniuose, Vilniuje. Nuo 1848 m. – Kauno berniukų gimnazijoje, čia dirbo iki pat mirties 1867-aisiais. 

1952 m. išleistas pirmasis hebrajų kalba parašytas A. Mapu romanas „Meilė Sione“. Kūrinys, tapęs bestseleriu, perleistas 16 kartų, jį skaitė net žydų religinių akademijų studentai.

Rašytojas gana anksti susidomėjo tuo metu palyginti nauju, vos keletą dešimtmečių skaičiavusiu, žydų Apšvietos sąjūdžiu (hebr. Haskala), XVIII a. pabaigoje kilusiu Vokietijoje, vėliau išpopuliarėjusiu Vidurio ir Rytų Europoje. Lietuvoje daugiausia šio sąjūdžio šalininkų gyveno Vilniuje. 

Vilniaus Gaonas savo laiku nepabijojo imtis Talmudo – šventos, kone neliečiamos vertybės – korekcijų. Vėliau Apšvietos sąjūdžio, kurio nariu Lietuvoje buvo ir A. Mapu, narių, gerai mokėjusių biblinę hebrajų kalbą ir siekusių glaudesnių saitų su Europos kultūra, ištarti žodžiai, kad Talmudas yra ne viskas – tuo metu prilygo revoliucijai, o ši buvo priimtina ne visiems. 

Vienas iš žydų Apšvietos sąjūdžio tikslų buvo hebrajų kalbą pritaikyti ne tik religinei literatūrai, bet ir platesniam kultūriniam funkcionavimui arba, kaip teigiama, siekti žydų europinimo. 

Lietuvoje į žydų švietėjus buvo žiūrima kaip į atsiskyrėlius, šie žmonės praktiškai buvo atstumti tradicinės žydų bendruomenės. Nepaisant kritikos, jiems pakako drąsos teigti tai, kuo tikėjo. 

Įtraukti daugiau nereiškia atmesti to, kas jau yra – tokia tiesa rėmėsi Apšvietos sąjūdžio šalininkai. 

Vertino, ką ir kaip rašė

Rašytojo A. Mapu populiarumą lėmė tai, kad jis rašė hebrajų kalba, savo kūryboje naudojo biblinius siužetus, kurdamas romanus nevengė Europos literatūrai būdingų priemonių.

„Eiliniai skaitytojai to negalėjo pajusti, nes nebuvo susipažinę su Europos literatūra. A. Mapu tekstuose jie atrado Biblijos peizažų, Pažadėtosios žemės augalų aprašų, kvapų, skonių, vaizdų, kurių nebuvo Biblijoje, bet kurie jai nebuvo svetimi. Taip pat – meilės istorijų, kurių kupina Biblija. Visa tai sukaupta „Meilės Sione“ siužete.

Šis romanas buvo be galo populiarus. Net žydų religinėse akademijose – ješivose, nors ir nepageidaujamas, uždraustas, romanas buvo skaitomas paslapčia, pridengus Talmudo tomu, studentai nesyk buvo pričiupti skaitantys šį pasaulietinį kūrinį. Viena paklausiausių knygų prekeivių, keliaujančių iš miesto į miestą, prekių taip pat buvo A. Mapu romanas“, – pasakojo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.

Norint suprasti pirmojo pasaulyje hebrajų kalba parašyto romano svarbą, būtina išmanyti hebrajų literatūros istoriją. Visus A. Mapu romanus, o jų buvo keturi, lydėjo ir sėkmės, ir skandalai. Romanas „Siono meilė“, nors ir išleistas daugybę kartų, vėliau paverstas spektakliu, Lietuvos žydų ortodoksų bendruomenės vertintas kritiškai. Bendruomenę piktino Haskalos šalininkų programa, grasinusi pakeisti per amžius nusistovėjusius žydų bendruomenės gyvenimo nuostatus.

Antrasis A. Mapu romanas „Samarijos kaltė“, išleistas 1865 m. Vilniuje, vėliau perleistas dešimt kartų. Šiame kūrinyje taip pat panaudotos tos pačios europinės ir sykiu biblinės priemonės, kaip ir pirmajame romane. Parašęs šiuodu kūrinius autorius nuveikė itin reikšmingą darbą – hebrajų kalbą padarė talpesnę, lankstesnę, tinkamą grožinei literatūrai. 

Grožinė literatūra ištisus šimtmečius žydų kultūroje tiesiog neegzistavo. Paskutinįsyk grožinė literatūra – poezija – žydų kalba buvo kurta X–XI a. Ispanijoje. Poezijoje buvo remtasi arabų pasaulietinės literatūros pavyzdžiais. 

Trečias, bene kontroversiškiausias, A. Mapu kūrinys – 1858 m. Varšuvoje išleistas romanas „Spalvotas erelis, arba Veidmainis“. Jame A. Mapu jau nesidangstė senovės kolizijomis, atvirai ir kritiškai žvelgė į Lietuvos žydų gyvenimą, papročius, ažiūras, pabrėždamas socialinių bei švietimo reformų būtinybę. 

Šis romanas buvo skirtas jį supusios žydų bendruomenės kritikai. Kūrinys tiek pakartotinių leidimų kiek ankstesnieji jau nesulaukė. Žydų bendruomenė dar nebuvo pasiruošusi priimti jai tekusią kritiką. 

Ketvirtas A. Mapu romanas „Pranašas“ buvo uždraustas cenzūros, išlikę tik nedideli jo fragmentai.

Rašytojo Abraomo Mapu šeimos vinjetė (XIX–XX a. pr.). Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus eksponatas
Rašytojo Abraomo Mapu portretas (XIX a. vid.). Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus eksponatas
Rašytojo Abraomo Mapu kapas Karaliaučiuje (XX a. pr.). Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus eksponatas

Lietuvoje – dar tik atrandamas

„Drįsčiau pasakyti, kad pirmųjų romanų tekstai itin gražūs, bet kaip pažinimo priemonė trečias romanas netgi svarbesnis“, – kalbėjo dr. L. Lempertienė. 

Nė vienas A. Mapu sukurtas romanas, net ir sulaukęs tarptautinės šlovės, į lietuvių kalbą nebuvo išverstas. O pats pasaulyje pripažintas pasaulietinės hebrajų prozos pradininkas labai mažai žinomas, net ir Kaune, kurio apylinkių vaizdai, teigiama, įkvėpė autorių rašant romanus. 

A. Mapu vardu pavadinta viena Kauno senamiesčio gatvių, viename jos kiemų modernaus romano hebrajų kalba pradininko garbei 2018-aisiais atidengta skulptūra (skulptorius Martynas Gaubas). Pasakojama, kad A. Mapu mėgdavo rašyti medinėje pavėsinėje ant Aleksoto kalno, vadintoje Mapu pavėsine.

Pasaulyje A. Mapu vardas skamba: „Meilės Sione“ vertimas į anglų kalbą pasirodė dar 1887 m., A. Mapu vardu pavadintos gatvės. Gana populiarus romanas, sulaukęs kelių pakartotinių leidimų – Saros Nešamit „Mapu gatvės vaikai“. Beje, pristačius žydų rašytojo skulptūrą Lietuvoje taip pat pasirodė kelios A. Mapu skirtos publikacijos spaudoje. 

Rašytojo Abraomo Mapu paminklas Kaune. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Rašytojo Abraomo Mapu paminklas Kaune. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Rašytojo Abraomo Mapu paminklas Kaune. Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras
Kosto Kajėno videomedžiagos kadras

Pasakojimą iš dalies remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien