Advento vainikas – iš gamtos ir šiltų rankų

Advento vainikas pirmą kartą buvo nupintas XIX a. Hamburgo mieste. Evangelikų bažnyčios pastorius ir mokytojas Johannas Hinrichas Wichernas, vadovavęs našlaičių prieglaudai-mokyklai, kiekvieną advento vakarą juos suburdavo maldai. Kad niūrūs žiemos vakarai meldžiantis ir giedant būtų skaidresni, pastorius sumanė nuo gruodžio pirmosios iki Kūčių kas vakarą uždegti po vieną žvakelę, jas sustatydamas ant medinio rato. Ilgainiui vaikai sugalvojo jį puošti visžalių medžių: pušų, eglių, tujų, kenių, buksmedžių, šakelėmis. Taip ši adventinė tradicija, iš pradžių su 24 žvakėmis, vėliau – su keturiomis, paplito Hamburgo mieste, o tada – ir visoje Europoje. Kiekvieną iš keturių advento sekmadienių vainike įžiebiama po vieną naują žvakę.

Ką simbolizuoja advento vainikas? Apskritimas nuo senų laikų reiškia amžinumą ir vienybę, negęstančią saulę, jos metinį ciklą, o kartu ir Kristaus – amžinojo Dievo, susivienijusio su žmonija per įsikūnijimą, paslaptį. Vainikas primena ištikimybės ženklą – žiedą – ir liudija Dievo ištikimybę savo pažadams atsiųsti Išganytoją – Mesiją.

Visžalių medžių šakos, kuriomis puošiamas vainikas, simbolizuoja amžinojo gyvenimo viltį, o kartu primena iškilmingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, kur žmonės jį sutiko kaip Karalių ir Išganytoją, po kojomis klodami žalias palmių šakas.

Skirtingose Europos šalyse esama įvairių su advento vainiku susijusių tradicijų. Anglijoje vienas vainikas kabinamas ant namų įėjimo durų, o antras pastatomas kambaryje, kuriame paprastai valgoma. Danijoje vainikas pinamas iš eglių šakelių ir puošiamas baltomis žvakėmis bei raudonos spalvos vaisiais (dažniausiai obuoliais). Vokietijoje įprasta vainiką puošti eglutės žaisliukais.

Skirtingose šalyse skiriasi ir žvakių, kurios įžiebiamos advento vainike, spalvos. Anglijoje naudojamos raudonos spalvos žvakės, nes raudona spalva reiškia Mesijo laukimo džiaugsmą. XX a. antrajame dešimtmetyje advento vainiko pynimo papročiui iš protestantiškų šiaurinių žemių pasiekus katalikiškas pietinės Vokietijos žemes, ilgainiui pakito ir žvakių, kuriomis puošiamas vainikas, spalvos.

Katalikai advento vainiką paprastai puošia trimis violetinės spalvos žvakėmis ir viena rožine. Violetinė spalva yra liturginė advento laikotarpio spalva, reiškianti susikaupimą, rimtį, atgailą. Rožinės spalvos žvakė uždegama trečiąjį advento sekmadienį, kuris vadinamas Džiaugsmo sekmadieniu.

Kiekviena iš keturis advento sekmadienius simbolizuojančių žvakių turi savo pavadinimą. Pirmąjį advento sekmadienį uždegama Pranašų žvakė, reiškianti Viltį ir primenanti apie Senojo Testamento pranašų lauktą ir pranašautą Jėzaus atėjimą. Antrąjį sekmadienį įžiebiama Betliejaus žvakė, bylojanti apie Tikėjimą ir primenanti Marijos ir Juozapo kelionę į Betliejų, kurios sunkumus įveikti padėjo vien pasitikėjimas Dievu. Trečioji – Piemenėlių – žvakė uždegama Džiaugsmo sekmadienį ir primena, kad Kristaus Užgimimo džiaugsmą pirmieji patyrė paprasti Betliejaus apylinkių piemenys. Ketvirtąjį advento sekmadienį sušvinta ramybę reiškianti Angelų žvakė. Ji primena žinią, kurią perteikia Kalėdų naktį skambanti angelų giesmė: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms!“.

Kartais advento vainikai puošiami ne keturiomis, o penkiomis žvakėmis. Penktoji žvakė, statoma vainiko viduryje ir uždegama šv. Kalėdų dieną, paprastai yra baltos spalvos ir simbolizuoja be nuodėmės pradėtąją Švč. Mergelę Mariją ir jos pagimdytą Išganytoją Kristų – Pasaulio Šviesą.

Su floriste, dekoruotoja RAMINTA ZABARAUSKIENE, augalus mylinčia nuo pat mažumės, piname subtilų, žemiškų spalvų, ramybę ir jaukumą spinduliuojantį advento vainiką. Dekoruojame jį natūraliomis gamtinėmis medžiagomis ir keturiomis natūralaus bičių vaško žvakėmis.

Raminta sako, kad nusipinti tokį vainiką namuose yra visai nesudėtinga, tai meditatyvi veikla visai šeimai ir proga susiburti. Tereikia turėti keletą būtinų įrankių, įsigyti porą kėnių šakų, pasirinkti kitų visžalių medžių šakelių, kankorėžių, gilių ir įvairių patinkančių natūralių medžiagų.

Jums reikės:

Sekatoriaus šakelėms karpyti

Žnyplyčių vielutei nukirpti ir pasukti

Vielutės medžių šakelėms tvirtinti

Žirklių

Karštų klijų pistoleto ir karštų klijų lazdelių

Šiaudinio vainiko pagrindo (galima įsigyti didžiuosiuose prekybos centruose arba floristikos krautuvėse)

Visžalių medžių šakelių: kėnių, pušų ar kt.

4 natūralaus bičių vaško žvakių

16 bambukinių iešmelių žvakių laikikliams

Floristinės juostelės – teipo

Dekoratyvinės žvakių spalvos juostelės žvakių laikikliams paslėpti

Vainikui dekoruoti – medvilnės spurgų, kankorėžių, gilių, riešutų (graikinių, žemės, lazdynų), javų varpų, džiovintų apelsinų skiltelių, cinamono lazdelių

Kaip pasigaminti advento vainiką

Kelis kartus apsukdami pritvirtinkite vieną vielutės galą prie šieninio vainiko pagrindo. Palikite šiek tiek vielutės styroti, kad pabaigę pinti galėtumėte surišti galus. Šieninį karkasą galima įsigyti arba pasidaryti pačiam iš keleto medžių šakelių, jas susukant ir sutvirtinant vielute ar standžiu siūlu.

Vainikui pinti naudokite kėnių (sudžiūvę jie nemeta spyglių) ir pušų šakeles. Galite naudoti ir kitus visžalius augalus, pavyzdžiui, tujas, kadagius, buksmedžius ar kt.

Susikarpykite kėnių šakas smulkiomis šakelėmis, kad advento vainikas būtų dailesnis.

Pagal laikrodžio rodyklę didesnes kėnių šakeles klokite vainiko išorėje, mažesnes viduje – taip, kad šakelės dengtų viena kitą ir nesimatytų šiaudinio pagrindo. Šakeles tvirtinkite vielute ar standžiu siūlu.

Pabaigę pinti kėnių šakeles, vielutės galus suriškite, nukirpkite galiukus ir skirtingose pusėse juos sudurstykite į karkasą, kad vėliau nesusižeistumėte.

Pasigaminkite žvakių laikiklius. Juos galima įsigyti specialius, bet ir galima pasidaryti pačiam naudojant bambukinius iešmelius, floristinę juostelę – teipą (arba, jeigu neturite, lipniąją juostą), bei dekoratyvinę juostelę. Vienos žvakės laikikliui nukirpkite keturių bambukinių iešmelių galus ir statmenai pritvirtinkite juos prie žvakės pagrindo floristine juostele. Kad laikikliai nesimatytų, žvakės pagrindą apsukite dekoratyvine žvakės spalvos juostele, jos galus priklijuodami karštais klijais.

Dekoruokite vainiką keletu pušų ar kitų visžalių augalų šakelių. Pušų šakeles sekatoriumi kirpkite įstrižai, kad būtų lengviau įsmeigti į šiaudinį pagrindą.

Įbeskite žvakes. Jas galite komponuoti įvairiai: statyti vieną priešais kitą arba rikiuoti viena šalia kitos. Svarbu – žvakės turi būti ne per arti viena kitos, kad degdamos neišsilydytų.

Dekoruokite vainiką medvilnės spurgais, javų varpomis, gilėmis, kankorėžiais, riešutais, cinamono lazdelėmis, džiovintų apelsinų skiltelėmis (šias galite sukarpyti perpus). Dekoracijas prie šakelių priklijuokite karštais klijais. Gamtinių medžiagų spalvos subtiliai derės tarpusavyje ir prie natūralaus bičių vaško žvakių.

Pabaigę pinti vainiką nurankiokite styrančius karštų klijų siūlus.

Neribokite savęs, fantazuokite – pinkite vainiką tokį, koks jums atrodo gražus, ir iš tokių medžiagų, kokios jums arčiausiai širdies.