2020 12 04

Egidijus Musteikis

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

„Alšis iš Alšėnų“: knyga apie meilę, kuriančią stebuklus

Alšio pamokos. Gintaro Kaltenio fotografija

Istorinio žygio žemaitukais prie Juodosios jūros dešimtmečio proga dienos šviesą išvydo Gintaro Kaltenio interaktyvi knyga „Alšis iš Alšėnų“. Autorius, dalyvavęs žygyje žemaitukų veislės žirgais iki Juodosios jūros, vaizdžiai ir su humoru aprašo, kaip raiteliai prie Alšėnų pilies griuvėsių sutiko rudaplaukį aviganių veislės šunį, neatsitiktinai pavadintą Alšio vardu, kartu kelionėje patirtus nuotykius ir Alšio dėka įvykusius stebuklus. Knygoje pasakojama apie nepaprastą šunį, kurio, pasak autoriaus, negalima vadinti šunimi. Pratęsdamas mintį pridurčiau, kad, jeigu ne susitikimas su Alšiu, nebūtų taip sklandžiai įvykęs ir žygis, o gal ir iš viso raiteliai nebūtų prijoję Juodosios. 

Solidi komanda išaugino gerą darbo vaisių

Gintaras Kaltenis prisimena, kad žygio prie Juodosios jūros dešimtmečio proga kilo mintis įteikti knygą „Alšis iš Alšėnų“ kaip dovaną visai raitelių komandai. Savo draugams ir pažįstamiems teksto autorius turėjo daug kartų pasakoti nepaprastą Alšio istoriją, kol atsirado nemaža savanorių ir rėmėjų komanda. Dailininkė Daiva Kibildytė sukūrė iliustracijas, maketuotojas Tomas Makaryčevas, kalbos redaktorė Vaiva Markevičiūtė, interaktyvių užduočių programuotojas Žilvinas Rudžionis taip pat aukojo savo darbą ir laiką. UAB „Utenos Indra“ spaustuvėje išleista knyga atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Storas viršelis su Alšio atvaizdu, subtilūs vaizdingi dailininkės piešiniai vilioja versti puslapį po puslapio. 

Patiems mažiausiems skaitytojams skirtas piešimo ir spalvinimo puslapis. Atsižvelgta į tai, kad dabar daugiau gyvename ne raidžių, bet vaizdų pasaulyje ir vaikai dažniau rankoje laiko ne knygą, o išmanųjį telefoną. Šalia dokumentinių ir meninių iliustracijų, žemėlapių, kad įdomiau būtų skaityti, knygos viršelyje „įskiepyti“ 7 trumpi filmukai, ištraukos iš profesionalaus filmo „2000 kilometrų istorijos“: kaip Alšis bėga su raiteliais, žaidžia pievoje, kaip yra gydomas nuo erkės įkandimo, dalyvauja apdovanojimo renginyje Gedimino pilyje. Šią vaizdo medžiagą galima žiūrėti naudojant išmanųjį telefoną. Tai tarsi masalas jaunam skaitytojui, kuris eidamas pro knygyno vitriną gali pamatyti Alšio nuotykius nemokamai ir tada nusipirkti knygą. Kartu su Alšiu leistis į paslapčių kupiną kelionę knygoje vilioja paprastai ir glaustai parašytas tekstas. Tekstas suprantamas kiekvienam skaitytojui, neatsižvelgiant į jo amžių ar išsilavinimą.

Rašytojo talentą G. Kaltenis paveldėjo iš savo tėvelio žurnalisto, istoriko, Mažosios Lietuvos tyrinėtojo Vytauto Kaltenio. Jaunystėje jam teko rašyti straipsnius į spaudą, kurti įvairius scenarijus. Dabar Gintaro bibliografiją sudaro trys knygos apie istorinius keliones su žemaitukais: „Žygis žemaitukais iki Juodosios jūros“, „Valdovų meilės keliu. Žygis žemaitukais į Krokuvą“, „Senuoju pašto keliu žirgais ir karietomis“. Knygos vaikams: „Rainiuko Pikselio kelionės po Lietuvos miestus“ ir „Rainiuko Pikselio ir pradinuko Petriuko nuotykiai Londone“. G. Kaltenis yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos narys. 

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Knygoje aprašyta ne tik įdomi šuns Alšio istorija nuo pirmo susitikimo Baltarusijos pasienyje iki gyvenimo Pakruojo dvare, bet ir pasakojama apie Lietuvos kunigaikštį Alšį, kuris įkūrė Alšėnų pilį, daugiausia įtakos mūsų šalies istorijoje turėjusias, garsiąsias šios giminės atstoves Vytauto Didžiojo žmoną Julijoną ir Jogailos žmoną Sofiją, taip pat apie senąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilis, sujungtas požeminiais tuneliais, kuriais didikai skriedavo žirgų traukiamomis karietomis, ir dar neatrastus Sapiegų lobius.

Veiksmas vyksta keliose valstybėse, todėl skaitytoją skatina domėtis šlovingu Lietuvos istorijos laikotarpiu, dariusiu įtaką bendrai Europos istorijai. Vis dėlto, be didžiavimosi garbinga savo valstybės praeitimi, autorius aprašo žymiai kilnesnį dalyką.

Meilė kantri maloni, ji nemąsto piktai, visa pakenčia, visa ištveria. Meilė niekada nesibaigia  

Nusikelkime į raitelių kelionės su žemaitukais prie Juodosios jūros proistorę, kai besidomintys LDK praeitimi smalsuoliai užduodavo daugybę klausimų. Kaip to laikotarpio sąlygomis Didysis kunigaikštis Vytautas pasiekdavo savo valdomos valstybės tolimiausius kampelius? Ar tikrai girdė žemaitukus Juodojoje jūroje? Kaip žemaitukai gali gerti sūrų jūros vandenį? 

Dabar jau paprasta kalbėti, kai daug atsakymų į šiuos klausimus galima rasti knygoje „Alšis iš Alšėnų“. Džiugu, kad drąsuolis, svajotojas Giedrius Klimkevičius subūrė raitelius joti į istorinę kelionę. Kiekvienas raitelis į komandą atėjo su sukauptomis skirtingomis patirtimis ir žiniomis apie žirgus. Skirtingos nuomonės visada skaldo vienybę, be kurios neįmanoma pasiekti tikslo. 

Gintaro Kaltenio fotografija
Gintaro Kaltenio fotografija
Gintaro Kaltenio fotografija
Gintaro Kaltenio fotografija
Gintaro Kaltenio fotografija
Gintaro Kaltenio fotografija
Alšio pamokos. Gintaro Kaltenio fotografija

Nežinia, kaip būtų tęsusis kelionė, jeigu ne vienas, atrodo, nereikšmingas faktas Baltarusijos pasienyje. Prie Alšėnų pilies sutiktą valkataujantį šunį vienas iš raitelių pavaišino lietuviškais lašiniais. Tada ir prasidėjo stebuklai.  Beglobis gyvūnas pasijuto kaip angelą sutikęs. Prisijungė prie komandos ir tapo svarbiu jos nariu. Alšiu rūpinosi visi žygio dalyviai. Duodavo gero maisto, kurį ėsdamas Alšis vis stiprėjo. Veterinaras gydė, kai Ašiui įkando nuodinga erkė. Savo ruožtu kaip komandos narys, Alšis atlikdavo pareigas. Jojančius raitelius apgindavo nuo kelyje sutiktų nedraugiškų šunų ir kitų kaimo gyvulių: iš prigimties jis buvo aviganis. Alšis jautėsi atsakingas už tvarką komandos viduje, sugindavo į vietą ganykloje pasklidusius žirgus, kalviui kaustant Alšis aplodavo nepaklusnius žemaitukus ir įsivyraudavo tvarka. Kai navigacija nepadėdavo, Alšis raitelius visada išvesdavo iš klaidžių miškingų ir pelkėtų vietų. Raiteliai Alšį vadino angelu sargu. Svarbiausi žygyje buvo žemaitukai, bet Alšis savo populiarumu juos pranoko. Dėmesys ir meilė šunyčiui padėjo įveikti kelionės sunkumus. Raiteliai prijojo Juodąją jūrą ir pagirdė žemaitukus sūriu jūros vandeniu, kaip ir Vytautas Didysis su savo kariais prieš 600 metų. 

Kaip rašo G. Kaltenis, žygis baigėsi sėkmingai, galbūt dėl to, kad raitelius lydėjo Alšyje įsikūnijusi Alšėnų kunigaikščio dvasia. Pridurčiau, kad Alšyje įsikūnijo geroji meilės dvasia, kuri visada kantri ir maloni, nemąsto piktai, visa pakenčia, visa ištveria ir niekada nesibaigia. Neabejoju, kad iš meilės atsiradusi knyga dar labiau skaitytoją paskatins pažinti ir domėtis savo valstybės praeitimi. G. Kaltenio knyga „Alšis iš Alšėnų“, skirta raiteliams, žygio prie Juodosios jūros dalyviams, visiems draugams ir bendraminčiams, su palinkėjimais pasiekė Arklio muziejų ir šalia kitų autoriaus knygų papildė muziejaus bibliotekos fondus.