Ant pilnutėlio armėnų stalo: balandėliai su vynuogių lapais – dolmos

Kartu su Lietuvoje gyvenančia armėne SIUZANA DRUGE, armėniškų patiekalų restorano „Slapta planeta“ Vilniuje savininke, ir virtuvės šefu bei maisto stilistu REINALDU JANONIU kviečiame prie dosnaus Armėnijos stalo, ant kurio šįkart – dolmos, vynuogių lapų suktinukai su sultingu įdaru.

Armėnė S. Drugė pasakoja, kaip ją likimas atvedė į Lietuvą: jos tėvai, kadaise Armėniją supurčius žemės drebėjimui, ieškodami saugios naujos gyvenamosios vietos atvyko į Lietuvą. Taip čia gimė Siuzana. Ir ilgainiui, kadangi Lietuvoje armėniškos virtuvės restoranų buvo ne tiek ir daug, o jos mama – tobula virėja, moteris nusprendė atidaryti nuosavą restoraną, kuriame lietuviai galėtų pažinti kitos kultūros – armėniškos – skonį.

Kaip esminį armėnų maisto kultūros bruožą S. Drugė įvardija dosnumą, pilnut pilnutėlį valgių stalą. „Jeigu duosi armėnui padengti stalą, tai jis padengs taip, kad tavo lėkštei, iš kurios valgysi, vietos neliks, bet aplinkui bus tiek patiekalų, kad išeisi tikrai sotus. Ir dar daug liks“, – šmaikštauja armėnė.

Jos tikinimu, armėnų stalas toks gausus dosnumo, kad jo netgi būna dvi dalys – du aukštai: pirmame patiekiami užkandžiai, antrame – karštieji patiekalai. Ir prie tokio stalo būtinai turi būti susiburta.

„Armėnai nemėgsta valgyti vieni“, – pasakoja S. Drugė apie armėnų pomėgį susieiti pietums ar vakarienei. Net jeigu padengus stalą šeimoje yra šeimynykščių, nenorinčių valgyti, jie vis tiek jaučia pareigą prisėsti prie stalo su visais.

„Ateik, pasėdėk kartu, pabūk ir vis tiek pradėsi užkandžiauti, – apie valgymo tradicijas kalba armėnė. – Mano tėvai visus vaikus, jeigu jie sėdi kitame kambaryje planšetėje ar telefone, ragina padėti juos į šalį ir ateiti pasėdėti prie bendro stalo.“

Vieta prie stalo, armėnų virtuvės restorano Lietuvoje savininkės manymu – tai visų pirma pokalbių erdvė, vieta išsikalbėti, vieta, sujungianti ne tik fiziologiškai skrandžius, bet ir emocijas. Taip nuo vieno sėdinčiojo prie stalo istorijos pokalbis kitos link išilgėja.

„Pavalgymas trunka ne penkias minutes, o pusvalandį, valandą, o tada – vėl valgyti iš naujo“, – šypsosi Siuzana.

Tiems, kurie ketina apsilankyti Armėnijoje, mūsų pašnekovė rekomenduoja pirmiausia paragauti specialiu būdu šioje šalyje ruošiamo avienos šašlyko, rūgštaus skonio vynuogių lapų suktinukų, chačapurių su sūrių įdaru, lavašo, būtino Armėnijoje patiekti su šašlyku, ir pyrago su mėsa – lamadžo. Taip pat, kadangi Armėnijoje saulės netrūksta – išragauti vaisių įvairovę ir vynus – iš vynuogių, granatų, abrikosų.

Kas žinotina apie Armėnijos virtuvę?

• Armėnų virtuvė, viena seniausių visoje Azijoje ir Užkaukazėje, formavosi tūkstančius metų prieš mūsų erą. Daugelis armėniškų patiekalų receptų buvo perimti iš persų, turkų ir arabų, o virtuvės ir užstalės tradicijos artimos gruzinų virtuvei.

• Tikrąjį skonį perteikia šioje šalyje auginami šviežiausi ingredientai, kuriems savito skonio suteikia saulė ir švelnus kalnų klimatas.

• Armėnai savo patiekaluose naudoja nemažai žalumynų ir vaisių. Žalumynai yra vieni populiariausių prieskonių valgant jautieną ir kiaulieną.

• Armėnai valgo daug ir dažniausiai vakare. Per pusryčius geria arbatą ir valgo lavašą, pietaudami mėgaujasi sriubomis ir daržovių patiekalais, o pagrindinius mėsos patiekalus valgo vakare. Be lavašo, per pusryčius dažnai valgomas ir karvės ar ožkos pieno sūris. Taip pat populiarūs paplotėliai su įvairiais įdarais: sūrio, žolelių, mėsos.

• Pietums ar vakarienei patiekiama gausybė skirtingų patiekalų. Patiekalai sudedami į vieną dubenį, ir iš jo visi įsideda po truputį į atskiras lėkštes.

• Ypatingas dėmesys armėnų namuose skiriamas pagrindiniams valgiams, kuriems naudojami švieži ir džiovinti vaisiai: abrikosai, svarainiai, melionai, granatai, vyšnios bei citrinos. Armėnų virtuvėje dažnas ir cinamonas, kuriuo gardinama sriuba, duona, desertai, kartais net žuvies patiekalai.

• Ypatingi Armėnijos patiekalai yra šašlykas iš įvairių gyvulių mėsos ir plovas, kuris čia gaminamas įvairiais būdais – su granatais, žuvimi ar džiovintais vaisiais. Šašlykams dažniausiai naudojami avienos šonkauliukai ir mentės. Šiam patiekalui armėnų virtuvėje skiriama itin daug dėmesio: kruopščiai parenkama mėsa ir pjaustymo būdas, derinami prieskoniai ir kepimo temperatūra. Mėsos patiekalus, kepamus ant anglių, tradiciškai gamina vyrai.

• Lavašas – tai miltinis paplotėlis, kuris valgomas su įvairiais patiekalais, o per pusryčius – vienas. Lavašas taip pat gali būti naudojamas kaip apvalkalas įvairiems keptos mėsos, daržovių, sūrio ir žolelių deriniams. Armėnai šašlykus irgi suka į rankomis plėšomą lavašo duoną.

• Armėnija garsėja saldumynais – chalva, įvairių uogų, vaisių uogienėmis, pyragėliais su įvairiais riešutais ar įdarytais persikais ir baklava. Pirmą kartą šis skanėstas buvo paminėtas dar Osmanų imperijos maisto gamybos knygoje.

Projektą iš dalies finansuoja Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.