Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais. Paremti

2022 06 02

Kun. Gintaras Jurgis Sungaila

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Antikos ir Viduramžių tyrėjų konferencija: daug dėmesio Lietuvai

Kęstučio Vanago / „BNS Foto“ nuotrauka

Gegužės 19–20 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute trečiąjį kartą vyko mokslo konferencija „Antikos ir Viduramžių tyrimai“. Šį kartą, jau po karantino, mokslininkai grįžo į auditoriją susitikti gyvai. Tačiau per karantiną pripratę naudotis technologijomis, organizatoriai sudarė galimybę sekti konferenciją ir per ZOOM, be to, vėl internete bus pateikti konferencijos vaizdo įrašai.

Konferencijos sumanymas

Jau anksčiau esu rašęs apie ankstesnę „Antikos ir Viduramžių tyrimų“ konferenciją, vykusią praeitais metais. Trumpai galiu priminti, kad šių susitikimų pagrindinė idėja yra tokia: daugelis Lietuvos mokslininkų skaito daugybę pranešimų tarptautinėse konferencijose, ten kolegų keliai dažnai susiduria, bet vis dėlto iki „Antikos ir Viduramžių tyrimų“ konferencijos nebuvo aikštelės, kur tie Lietuvos mokslininkai galėtų visi kartu susitikti ir pasidalinti savo vykdomais tyrimais vienas su kitu. Be to, kadangi čia pranešimus skaito įvairių sričių specialistai – istorikai, filologai, filosofai, kalbininkai ir kt. – tai yra proga išgirsti ir pranešimų iš tokių sričių, su kuriomis menkai susiduri, taip praplėsti savo akiratį.

Šiemet konferencija vyko dvi dienas, pirmoji buvo skirta Antikai ir Viduramžiams viso pasaulio kontekste, antroji – Lietuvos Antikai ir Viduramžiams. Pranešimai tvarkaraštyje buvo surikiuoti chronologine tvarka, tad, ryte pradėję senovės graikų laikais, vakare klausytojai atsidūrė Naujųjų laikų aušroje.

Boetijus su savo mokiniais, XIV a. rankraščio iliustracija. Wikipedia.org nuotrauka

Darbų tęstinumas

Šiemet maloniai džiugino tai, kad nemažai mokslininkų tęsė ankstesniais metais jau pristatytų tyrimų temas. Pavyzdžiui, jau trečią kartą klausėme Rūtos Šileikienės-Zukienės (VDU, VU) pasakojimo apie senovinį, angliškąjį Boetijaus vertimą (šįkart apie vidinę dialogo hermeneutiką – kaip dėl šv. Augustino įtakos, iš Boetijaus ir Išminties pokalbio tai tampa keturių „asmenų“ pokalbiu). Taigi, sudėję visus mokslininkės pranešimus, kuriuos ji skaitė šiose konferencijose į vieną, gautume tęstinį „serialą“ apie Boetijų.

Tęsėsi ir muzikos filosofijos tema. Klausytojų džiaugsmui, prie jos prisijungė ir dar vienas mokslininkas – per ankstesnes konferencijas susipažinome su Miglės Miliūnaitės tyrimais (LKTI), kuri šiemet kalbėjo apie platonistinę muzikos filosofiją, o šiemet labai įdomų pranešimą muzikos filosofijos tema perskaitė dr. Jonas Čiurlionis (VU). Jis kalbėjo apie platoniškosios pasaulio sielos idėjos reikšmę graikų muzikai, apie tai, kad „kosminė siela“ graikams ir yra muzika.

Be jau minėtų pranešimų, pirmąją dieną taip pat savo tyrimus pristatė Audronė Kūdulytė-Kairienė. Praeitais metais kalbėjusi apie Sapfo, mokslininkė ir šį kartą analizavo Antikos literatūrą, pristatė savo utopinės valstybės sampratos Aristofano komedijoje „Moterys Tautos susirinkime“ analizę.

Tatjana Aleknienė (VDU, LKTI) atvertė klausytojams naują žydo filosofo Filono Aleksandriečio tyrimų puslapį. Atsispirdama nuo praeitų metų „Filono Sokrato” temos, šį kartą ji pristatė platoniškus motyvus Filono Kaino ir Abelio istorijos analizėje.

Susijusia tema kalbėjau ir aš (Gintaras Sungaila, VDU). Mano pranešimas vadinosi „Liturgijos filosofinės egzegezės ištakos Aleksandrijoje: Biblijos liturginių nurodymų interpretacijos“. Pasakojau apie tai, kaip filosofinės Biblijos interpretacijos lopšyje, Aleksandrijoje, gimė idėja filosofiškai interpretuoti liturgines apeigas. Tiesa, ją galutinai įgyvendino tik gerokai vėliau gyvenę tradicijos įpėdiniai.

Antika ir šiandiena

Jonas Dagys (VU) nustebino šiuolaikinių technologijų taikymu filosofijos istorijos tyrimams. Pranešime apie Buridano modalinę silogistiką [logikos mokslo atmainą – red.] mokslininkas kalbėjo apie bandymus nustatyti Buridano sistemos prielaidas ir kaip tuose tyrimuose jis kartu su kitais mokslininkais pasinaudojo „elektronine skaičiavimo mašina“ – kompiuteriu, kad šis išnagrinėtų visus logiškai įmanomus variantus.

Raimondas Kazlauskas (KU) nagrinėjo pastarųjų mėnesių kontekste itin aktualią „imperijos“ sąvoką, gilindamasis į pirmosios – Asirijos imperijos – istoriją. Pranešime nagrinėdamas imperijos gimimą, tyrėjas procesus lygino ne tik su šiandiena, bet ir su graikų civilizacija.

Nimrudo (Asirijos sostinė 879-706 m. pr. Kr.) šiaurės vakarų rūmų vieno iš įėjimų griuvėsiai, kuriuos 2015 m. sunaikino „Islamo valstybė“. Wikipedia.org nuotrauka

Kun. Saulius Rumšas OP (LKTI) nagrinėjo apokatastazės [dažnai suprantamą kaip skelbimą, kad visi bus išgelbėti, net ir esantieji pragare – red.] sąvoką, žvelgdamas į jos daugialypę reikšmę ir istorinę raidą. Ši sąvoka – ne tik istorinė, bet ir aktuali šiuolaikinėje teologijoje, tad mokslininko pranešimas yra indėlis ir į šiuolaikinę diskusiją.

Rasius Makselis skaitė pranešimą apie labai svarbią platoniskosios filosofijos temą – judėjimą ratu. Kaip atspirties tašką jis pasirinko Plotino traktatą Nr. 14 (II(2)), bet šiek tiek aptarė ir jo priešistorę ir pritaikymą.

Rytų ir Vakarų susitikimas

Du autoriai – Ina Kiseliova-El Marassy (LKTI) ir Tadas Snuviškis (LKTI) – lygino Rytų ir Vakarų filosofiją. I. Kiseliova-El Marassy kalbėjo apie imaginalinio pasaulio (nei tikro, nei netikro) ‘Ālam al-Mithāl islame istoriją. Ji lygino šią idėją su Senovės Egipto ir Senovės Graikijos religijos bei filosofijos idėjomis.

Tadas Snuviškis pasakojo apie italų metropolitą Ippolitą Desideri (1684–1733), tibetiečių kalba kritikavusį budistų tuštumos (suññatā) koncepciją ir jiems pateikusį Dievo buvimo įrodymus (Tomo Akviniečio maniera). Mokslininkas analizavo ir aptarė Desideri filosofines idėjas. Didelio pasisekimo kaip misionierius Desideri nesusilaukė, bet paliko darbo XXI a. komparatyvistams.

Kristina Mitalaite (LKTI, CNRS) kaip ir praeitais metais analizavo IX a. Bažnyčios diskursą. Šį kartą girdėjome apie Biblijos citatų naudojimo ypatybes popiežiaus Mikalojaus I laiškuose.

Baltų religija

Šiemet daugiau pranešėjų skyrė dėmesio baltų religijai bei papročiams. Rolandas Kregždys (LKTI) nagrinėjo kryžiaus puošimo audeklu Pietų Lietuvoje papročio „lietuviškumą“. Sekdamas papročio šaknis, per slavų ir graikų tradicijas jis atėjo net iki senovės žydų. Prelegentas abejoja, kad šis paprotys gali būti laikomas lietuvišku.

Inga Baranauskienė (draugija „Pilis“) nagrinėjo didžiojo kunigaikščio Algirdo teologinį laišką Konstantinopolio patriarchui. Mokslininkė atskleidė, kad jame svarbus vaidmuo tenka Saulės kultui.

Egidijus Miltakis (LKTI) pristatė vyriausiojo prūsų žynio krivio vaizdinio kaitą Prūsijos istorijos šaltiniuose. Svarbiausio baltų žynio vaizdinys prūsų raštijoje nuolat keitėsi, įsivaizdavimas apie krivį pildėsi naujais bruožais. Tai, autoriaus teigimu, „įdomus procesas, atskleidžiantis apskritai Prūsijos visuomenės istorinės sąmonės raidą, „naujųjų“, „vokiškųjų“ prūsų pastangas susikurti jų poreikius atitinkantį pasakojimą“.

Prūsijos vėliavą vaizduojanti litografija – 1552 m. medžio raižinio faksimilė – padaryta remiantis Prūsijos kronikos rankraščiu. Vėliava vaizduoja tris baltų ir slavų dievus, kurių viduryje – Perkūnas. Kairėje žemiau lenkiškai užrašyta: „Rasta Pulavų Biblijoje“. Wikipedia.org nuotrauka

Marius Ščavinskas (KU), mano nuomone, perskaitė pranešimą, kuris aktualus daugeliui nespecialistų. Mokslininkas pasakojo apie interpretatio Romana ir interpretatio Christiana modelius, kai atvykėliai aprašydavo įvairių tautų pagonišką tikėjimą romėnų religijos sąvokomis arba kai vietinius tikėjimus demonizuodavo. Taip, pavyzdžiui, būdavo teigiama, kad kokia nors Rytų Europos tauta garbina romėnų Merkurijų ar Jupiterį. Ši tema aktuali visiems, kas domisi Europos ikikrikščioniškais tikėjimais.

Antikos ir Viduramžių Lietuva bei jos apylinkės

Jūratė Laučiūtė išplėtė antrosios dienos pranešimų geografiją ir perskaitė pranešimą apie baltiškos kilmės hidronimus Ukrainos teritorijoje. Su upių geografija buvo susijęs ir Dariaus Aleknos (LKTI) pranešimas apie tautas, negyvenusias dešiniajame Vyslos krante – tai dar viena prezentacija, pristatanti mokslininko Ptolemajo geografijos tyrimus.

Artūras Mickevičius (VDU) analizavo Baltijos jūros pavadinimo kilmės istoriją. Jūrą tokiu vardu – Mare Balticum, pirmasis pavadino Adomas Bremenietis (XI a.). Mokslininkas pristatė pavadinimo istoriją ir kėlė klausimą: „Ar „Baltijos jūros“ pavadinimo pasirinkimą galima sieti su Beltų sąsiauriais, o Mare Balticum vardo reikšmė – ne Baltijos, o Beltų jūra?“

Vytas Jankauskas (VDU) kalbėjo apie Palemono (romėniškąją Lietuvos kilmės) legendą ir kaip ją pakeitė Gintaro Beresnevičiaus studijos. Iki tol arba priimta nekritiškai, arba atmesta kaip netikra, G. Beresnevičiaus tyrimuose ji pati tapo tyrimo objektu, susidomėta jos turiniu.

Gintautas Zabiela (KU) pasakojo apie Lietuvos virsmo į Viduramžius archeologinius indikatorius. Pasak jo, tokio virsmo bruožai pastebimi kapinynų medžiagoje. Tai deginimo papročio įsigalėjimas bei degintinių plokštinių kapinynų atsiradimas. Dėmesys atkreiptinas ir į lietuviškų sidabrinių lydinių pasirodymo laiką. Abu dalykai datuojami XII a. antra puse.

Rasa Gliebutė (LDK Valdovų rūmai) pasakojo apie juvelyrinių dirbinių ornamentiką Viduramžių Vilniuje, pristatė archeologinius duomenis.

Tomas Baranauskas (LKTI) analizavo palyginti vėlai į istorikų akiratį patekusį dokumentą – Hermano Vartbergiečio „Livonijos kroniką“. Tai – svarbiausias šaltinis apie XIV a. Livoniją ir jos santykius su Lietuva.

Rūta Čapaitė (LII) analizavo neūžaugų (nykštukų) įvaizdį Vytauto korespondencijoje ir lygino su Vokiečių ordino iždininko išlaidų knygos duomenimis. Šių asmenų buvimas valdovų ar aukščiausiojo elito dvaruose Viduramžiais nebuvo neįprastas reiškinys. Mokslininkė apžvelgė, kas, kada ir kodėl apie šiuos asmenis rašyta minėtuose dokumentuose, svarstė tų asmenų galimą statusą, galimus fizinius duomenis.

Neišlikusios Trakų salos pilies gotikinės freskos, vaizduojančios Vytautą Didijį (XIV a. I ketv.) Wikipedia.org nuotrauka

Antika Naujųjų laikų Lietuvos kultūroje

Be pačios Antikos ir Viduramžių Lietuvos, mokslininkai pranešimuose taip pat nagrinėjo tų laikų recepciją Naujųjų laikų Lietuvoje. Elvyra Usačiovaitė (LKTI) nagrinėjo Antikos įtaką Motiejaus Strijkovskio Kronikoje, Helmutas Šabasevičius (LKTI) – Oidipo vaizdinius Lietuvos teatre.

Dalius Viliūnas (LKTI) skaitė pranešimą apie Antikos filosofijos recepciją Apšvietos epochos Lietuvos filosofijoje. XVIII a. viduryje suklestėjo Antikos filosofų kūrinių leidyba, jų vertimas į lenkų kalbą. Mokslininkas pasakojo, kokie antikinės filosofijos turiniai buvo aktualizuoti.

Ramūnas Boleslovas Malcius (VDU) kalbėjo apie Antikos idėjų recepciją lietuvių filosofo Antano Maceinos raštuose. A. Maceinai labai svarbi kenozės (gr. kenosis) samprata, reiškiantį Dievo „apsiplėšimą“ tampant žmogumi. Ši sąvoka A. Maceinos filosofijoje tarnauja kaip raktas Dievo pažinimui.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Apibendrinimas

Iš pranešimų gausos bei tematikos panašu, kad ji susilaukia vis daugiau dėmesio, pritraukia vis daugiau mokslininkų. Šį kartą dvi dienas klausėmės pranešimų nuo 9 ryto iki pat 19 val. vakaro. Panašu, kad jeigu pranešimų kiekis dar augs, konferencija turi potencialo netgi pavirsti kelių dienų Antikos ir Viduramžių specialistų bei mėgėjų kongresu.

Labai džiugina karantino išprovokuota techninė inovacija (ZOOM transliacija ir vaizdo įrašai jutube), nors šiemet ir būta techninių nesklandumų. To, ko gero, labiausiai trūko po „Antikos ir Viduramžių tyrimų 2019“ – buvo tikrai gerų pranešimų, prie kurių norėjosi grįžti, tačiau jų įrašų neturime. Tikėkimės, šį kartą įrašai pasirodys greičiau, nei po 2020 / 2021 m. konferencijos, nes kai kurių praleistų pranešimų nekantrauju pasiklausyti.

Džiugina ir pranešimų tęstinis pobūdis, ir temų įvairovė, ir kai kurių pranešimų didelis aktualumas plačiajai auditorijai. Ši konferencija tampa kasmetinė intelektualinė fiesta visiems, kurie nori pagilinti žinias bei praplėsti akiratį.

Svarbu!

Įsivaizduokite, vieną dieną Jus pasiekia tokia žinia –
dėl finansinių sunkumų „Bernardinai.lt“ stabdo savo veiklą.

Darome viską, kad taip neatsitiktų, bet mums reikia Jūsų pagalbos.
Paremkite dabar, kad galėtumėte skaityti „Bernardinai.lt“ ir rytoj.