2020 07 28

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Anykščiuose įvyko Lietuvos rašytojų sąjungos „Vasaros akademija“

Eina mokiniai.
Ričardo Šileikos nuotrauka

Lietuvos rašytojų sąjunga sukvietė gabius 9–12 klasių moksleivius į kūrybinę „Vasaros akademiją“, kuri šiemet vyko liepos 19–24 dienomis Anykščiuose, Nykščio namuose. Šioje akademijoje dalyvaujantys iš visos Lietuvos suvažiavę mokiniai turėjo unikalią galimybę per vieną kūrybinių dirbtuvių savaitę praplėsti savo žinias daugelyje meno sričių.

Pagrindinis šio tęstinio projekto, vykstančio nuo 2004 metų, tikslas yra suburti gabius, kūrybingus mokinius, skatinti juos bendrauti, bendradarbiauti, praplėsti jų kultūrinį akiratį. Akademijos sumanytoja ir vadovė, rašytoja, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė taip pat pabrėžia, kad šių metų projektas skatina talentingus ir imlius jaunuosius kūrėjus įsijungti į aktyvų kultūros vyksmą, susijusį su Anykščių krašto rašytojų gyvenimu ir kūryba bei senųjų Anykščių rajono vietovardžių literatūriniu įprasminimu. Projekto organizatoriai siekia, kad moksleiviai susipažintų ir suvoktų išnykusių arba nykstančių vietovardžių svarbą, gyvenamųjų vietų vardų reikšmę. 

Mokiniai klausėsi literatūros paskaitų, kurias vedė Aidas Marčėnas, Ričardas Šileika, Indrė Valantinaitė ir Birutė Jonuškaitė. Taip pat jaunuoliai susipažino su vertimų teorija bei praktika, kurios užsiėmimus vedė Agnieszka Rembiałkowska. Akademijos veiklą praturtino ir kompozitorės prof. Audronės Žigaitytės paskaitos apie operą, menininko Deniso Kolomyckio šokio, performanso užsiėmimai, fotografo, poeto Ričardo Šileikos fotografijos seminarai ir kino kritiko, rašytojo Nariaus Kairio paskaitos bei filmų peržiūros. Su Anykščių krašto literatūrinį palikimą, geografiją ir istoriją gerai išmanančiais anykštėnais Tautvydu Kontrimavičiumi, Rimantu Vanagu, Antanu Verbicku dalyviai keliavo po visą rajoną, ypatingą dėmesį skirdami šiame rajone esančiam žinomų rašytojų palikimui.

Vasaros akademijos lektoriai Birutė Jonuškaitė, Indrė Valantinaitė, Narius Kairys, Agnieszka Rembiałkowska. Ričardo Šileikos nuotrauka

Savo žaismingais meniniais vyksmais pagarsėjęs poetas, fotografas, šių metų akademijos lektorius ir užsiėmimų vadovas Ričardas Šileika teigia, kad kiekvienas akademijos lektorius dosniai dalinosi žiniomis ir patirtimi. „Argi dar kas gali būti vertingesnio? Manding, labai naudinga, kad tie lektoriai, kad tie mokytojai yra įvairaus plauko, daugiabriauniai. Kiekvienas pateikia unikalų savo žiūros tašką. Todėl jaunieji akademininkai turi apsčios naudos, kurią galbūt ne išsyk suvokia/suvoks. Visos ligšiolinės „Vasaros akademijos“ ar „Rudens akademijos“, be abejonės, pulsavo bendryste ir sutarimu. Ir šioji, anykštėniškoji, gyvavo, tryško, purslojo visomis gyslomis. Todėl jokių iššūkių nepatyriau. Veiklos margiausios, veiklos įdomiausios! Tekstų modeliavimas, tekstų suvokimas, tekstų gamyba. Teksto ir vaizdo asociatyvus šliejimas. Performatyvumas, ekspromtas, interaktyvus procesas. Žinoma, muzikos raiška. Žinoma, kino raiška. Būtiniausiai – literatūrinės Anykščių vietos! Taip, juk viskas veriama ant kūrybiškumo smilgo“, – teigia poetas.

Akademijos dalyviai teigia, kad šis projektas – itin naudingas ir reikalingas jaunimui. „Akademija maloniai nudžiugino. Nežinau, ko tikėjausi, tačiau radau čia bendraminčių. Gal net pritarimą (taip sutapo, kad būtent jo pastaruoju metu ir ieškojau). Per šią savaitę gavome didelę kultūros dozę, o tai nuostabu“, – įspūdžiais dalinasi šių metų „Vasaros akademijos“ dalyvė iš Kėdainių šviesiosios gimnazijos Gabija Matkutė.

„Vasaros akademijos“ dalyviai performanso menininko Deniso Kolomyckio užsiėmimo metu. Ričardo Šileikos nuotrauka

Poetė, viena iš šių metų akademijos lektorių Indrė Valantinaitė teigia, kad pabūti tokių šviesių, jaunų ir kūrybingų žmonių būryje – ypatingas jausmas. „Šiame LRS projekte dalyvavau pirmą kartą. Per paskaitas į tekstus stengėmės pažvelgti taip, kad padėtų mums geriau pažinti save ir supančią aplinką. Kartais tiesiog kalbėjomės apie gyvenimą. Ne kartą per šias dienas pagalvojau, kad čia mokosi ne tik jauniausieji akademijos dalyviai. Ir pati vis atrandu gražių, naujų dalykų“, – džiaugiasi poetė.

Projekto sumanytoja Birutė Jonuškaitė taip pat neslepia džiaugsmo dėl šių metų akademijos: „Esame sužavėti mums sudarytomis sąlygomis ir mūsų partnerių geranoriškumu. Kalbu ne tik apie viešbučio ir restorano darbuotojus, kurie sudarė tikrai labai geras sąlygas užsiėmimams, bet ir apie mūsų bičiulius anykštėnus: A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorių Antaną Verbicką, muziejininką Tautvydą Kontrimavičių bei mūsų kolegą rašytoją Rimantą Vanagą. Muziejus suorganizavo mums autobusą, nuvežė į Strazdiškį, kur mes galėjome apžiūrėti ne tik senos sodybos likučius – šimtamečius ąžuolus ir uosius, bet ir išlikusį, akmenimis grįstą šulinį, iš kurio vaikystėje vandenį gėrė čia gyvenęs poetas Algimantas Baltakis, ir pasiklausyti jo paties balso – kai vienas iš lektorių, Rimantas Marčėnas, susisiekė su poetu telefonu.“

Su telefonu.
Poetas Aidas Marčėnas telefonu klausosi Algimanto Baltakio skaitomo eilėraščio. Ričardo Šileikos nuotrauka

Organizatoriai džiaugiasi Anykščių bendruomenės svetingumu bei akademijai skirtu dėmesiu: „Poetas, prozininkas, Anykščių krašto metraštininkas Rimantas Vanagas išpasakojo mums visą Peslių kaimo ir malūno istoriją, apvedžiojo senąsias kapines. Ekskursijas vedantys lektoriai akcentavo senuosiuose kaimų bei vienkiemių pavadinimuose glūdinčią etnologinę, lingvistinę, istorinę, kultūrinę informaciją, juk ji saugotina kaip Lietuvos ir pasaulio kultūros palikimo dalis. Ir tai, kad patys mokiniai galėjo pabūti, pakvėpuoti tų buvusių kaimų oru, pasižvalgyti po pakitusį peizažą – jiems buvo įsimintina ir jaudinanti patirtis.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

„Vasaros akademijos“ projektas susilaukė dėmesio ir iš pačių Anykščių jaunimo, kaip teigia Birutė Jonuškaitė: „Labai džiaugiamės, kad šie atviri užsiėmimai sudomino ir vietos jaunimą, uoliai juos lanko trys mergaitės iš Anykščių. Manome, kad jeigu šie jauni rašantys žmonės ir netaps rašytojais, tai bus jiems labai naudinga patirtis, kurios, be abejonės prireiks ateityje, kai bus sprendžiami Lietuvos inteligentijai svarbūs bendražmogiški kultūros, demokratijos, moralės klausimai.“

Poetė Indrė Valantinaitė, kaip ir projekto sumanytoja, tiki jaunųjų kūrėjų ateitimi: „Nujaučiu, kad šiame projekte dalyvaujančių jaunuolių pavardes išgirsiu dar ne kartą. Manau, kad ne vienas iš jų netolimoje ateityje dalyvaus Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos organizuojamame „Pirmosios knygos“ konkurse ir taps jo laimėtoju.