Apie Claude’ą Monet: nuo karikatūristo mėgėjo iki impresionisto genijaus

Pats likimas lėmė, kad jis taptų menininku – kadaise loterijoje laimėti 100 tūkst. frankų suteikė C. Monet galimybę mesti pasiuntinio darbą ir atsiduoti tapybai.

C. Monet gyvenime buvo daug nuostabaus.

Didysis impresionistas pradėjo nuo karikatūrų

Claude’as Monet gimė Paryžiuje, tačiau po penkerių metų su šeima persikraustė į Havrą (Normandija), kur būsimojo menininko tėvas turėjo maisto prekių krautuvę. C. Monet tėvai buvo tokie šykštūs, kad norėdamas užsidirbti kišenpinigiams C. Monet būdamas keturiolikos ėmė piešti bičiulių ir vietos gyventojų karikatūras. Ir šie piešiniai, kuriuos jaunasis dailininkas pardavinėdavo po 15–20 frankų, buvo labai paklausūs. Tiesa, nors mėgo piešti karikatūras, mokytis tapybos meno C. Monet nerūpėjo, kol susipažino su Eugène’u Boudinu, savo būsimuoju mokytoju. Būtent jis pasiūlė C. Monet tapyti atvirame ore.

Sąvoka „impresionizmas“ atsirado C. Monet dėka

Sąvoka „impresionizmas“ atsirado C. Monet nutapius paveikslą „Įspūdis, saulėtekis“, kuris buvo eksponuojamas pirmojoje didelėje impresionistų parodoje fotografo Nadaro studijoje 1874-ųjų pavasarį – renginys pelnė Maištininkų parodos vardą. Iš viso čia pristatyti 165 trisdešimties menininkų darbai. Pabrėžtina, kad tuo metu C. Monet ir jo bendraminčiai už savo natiurmortus bei peizažus buvo kaltinami maištingomis nuotaikomis, amoralumu ir nemokšiškumu. Šią parodą apžiūrėjęs vienas tuomet niekam nežinomas žurnalistas Louis Leroy savo publikacijoje žurnale „Le Charivari“ pašaipiai menininkus išvadino „impresionistais“. Ir šį epitetą jie priėmė kaip iššūkį. Ilgainiui sąvoka neteko savo pirminės neigiamos reikšmės.

Įdomu, kad geriausiu impresionizmo tapyboje kūriniu laikomas būtent C. Monet darbas „Vandens lelijos“, nors tuo metu, kai dailininkas jas tapė, jo regėjimas jau silpo.

Daugelyje C. Monet tapybos darbų – viena ir ta pati moteris

Įsižiūrėjus į moteris, tapytas C. Monet, matyti, kad tai – Camille Doncieux, mylimiausia dailininko pozuotoja ir žmona. Ji pozavo daugeliui jo darbų, iš kurių garsiausi – „Moteris žalia suknia, Camille Doncieux“, „Moterys sode“, „Moteris su skėčiu – madam Monet su sūnumi“, „Claude’o Monet žmonos portretas ant sofos“. Su madam Monet menininkas susilaukė dviejų sūnų (pirmagimio dar iki oficialių vedybų). Deja, gimus antrajam vaikui, moters sveikata pašlijo, ir ji mirė. C. Monet yra nutapęs pomirtinį savo žmonos portretą.

Brangiausias C. Monet paveikslas

Drobė „Vandens lelijų tvenkinys“, nutapyta 1919-aisiais, laikoma pačiu brangiausiu šio meistro kūriniu. 2008 m. „Christie’s“ aukcione Londone šis C. Monet darbas buvo parduotas už 80 mln. dolerių. „Vandens lelijų tvenkinys“ užima devintą vietą tarp brangiausių aukcione parduotų tapybos darbų pasaulyje. Kas įsigijo šį šedevrą – laikoma paslaptyje, taip jau įprasta, kad privatūs kolekcininkai įsigydami didžių meistrų kūrinius nori likti nežinomi.

C. Monet – tarp trijų brangiausių pasaulio dailininkų

Atvirųjų aukcionų duomenimis, C. Monet užima trečią vietą tarp brangiausių pasaulio dailininkų. Iš viso per aukcionus parduoti 208 jo darbai, kurių bendra vertė – 1622,200 mln. dolerių. Vidutiniškai viena C. Monet drobė atsieina 7,799 mln. dolerių. Pačiais brangiausiais dailininko darbais laikomos „Vandens lelijos“ (1905) – 43 mln. dolerių, „Aržantėjaus geležinkelio tiltas“ (1873) – 41 mln., „Vandens lelijos“ (1904) – 36 mln., „Vaterlo tiltas. Debesuota“ (1904) – 35 mln., „Takas prie tvenkinio“ (1900) – 32 mln., „Vandens lelijų tvenkinys“ (1917) – 24 mln., „Tuopos“ – 22 mln., „Londonas, Parlamento rūmai. Saulės šviesa pro rūką“ (1904) – 20 mln., „Parlamentas, saulėlydis“ (1904) – 14 mln. dolerių.

Kur šiandien saugomos C. Monet drobės

C. Monet darbai pasklidę po visą pasaulį. Laikoma, kad daugiausia tapytojo darbų yra JAV, Didžiojoje Britanijoje ir Rusijoje. Žinoma, dailininko darbus galima apžiūrėti ir daugelyje kitų šalių muziejų. Kelios C. Monet drobės kabo ir Naujosios Zelandijos muziejuose. Nemažai menininko darbų priklauso privačioms kolekcijoms, todėl plačiajai visuomenei neprieinami. Tik retsykiais kadaise įsigyti šedevrai vėl kolekcininkų perduodami į muziejus arba patenka į aukcionus.

Nemažai C. Monet darbų galima išvysti JAV, Niujorko Metropoliteno meno muziejuje, Nelsono–Atkins meno muziejuje, Filadelfijos dailės muziejuje. Londone C. Monet darbai eksponuojami Nacionalinėje galerijoje, Rusijoje – Ermitaže Sankt Peterburge, Prancūzijoje – Orsė muziejuje Paryžiuje.

C. Monet kūrinių vagystės

Genijaus darbai ne kartą yra tapę vagysčių taikiniu. Tarkime, iš Poznanės valstybinio muziejaus Lenkijoje 2000-aisiais pagrobta C. Monet drobė „Purvilio paplūdimys“: šedevras nusikaltėlių buvo išpjautas iš rėmų ir pakeistas kopija. Apie šią vagystę buvo sužinota 2000 m. rugsėjo 19-ąją, o kada tiksliai ji surengta, taip ir liko nežinoma. Nusikaltėliu pasirodė esantis 41-erių vyras, o pavogtas šedevras rastas jo namuose po devynerių metų paieškų.

2012 m. apvogta Roterdamo meno galerija: pagrobti septyni šedevrai, tarp kurių buvo ir žymusis C. Monet „Vaterlo tiltas“. Ši vagystė pasirodė esanti didžiausia per pastaruosius 20 metų. Tyrimą atlikę ekspertai turi įtarimų, kad pagrobti meno kūriniai galėjo būti sudeginti.