Vidutinis skaitymo laikas:

6 min.

Apie disleksiją paprastai

Kiekvienas skaitymo sunkumų patiriantis vaikas knygos „Apie disleksiją paprastai“ puslapiuose atpažįsta ir savo patirtis. Knygelę drauge su stovyklos dalyviu varto LAB edukacinės programos disleksiją turintiems vaikams autorė Daiva Kavaliauskienė. Klementinos Gečaitės nuotrauka

Lietuvos aklųjų bibliotekos (LAB), teikiančios paslaugas žmonėms, negalintiems skaityti įprasto spausdinto teksto, specialistai išvertė ir išleido Didžiosios Britanijos disleksijos programos „Nessy“ ekspertų parengtą knygą „Apie disleksiją paprastai“. Leidinys prieinamas spausdintiniu, elektroniniu ir garsiniu formatais.

„Knyga – lyg komiksų, bet kartu ir informatyvi. Manau, kad ją perskaitys ne tik tėvai, bet ir vaikai, „turintys reikalų“ su disleksija, – vertino dviejų vaikų, turinčių disleksiją, mama Jolita. – Juozapui patiko paveikslėliai. O man širdyje paliko geriau, nes disleksija ne tik man vienai rūpi. Tai ir buvo didžiausias šios knygos įspūdis. O Juzei buvo svarbu, kad tokių vaikų yra daugiau.“

Kas ta disleksija?

  •  Tikėtina, kad disleksija atsirado kartu su raštu, bet tuomet niekas apie ją nežinojo. Tik 1887 m. vokiečių oftalmologas Rudolfas Berlinas, kalbėdamas apie berniuką, kurio intelektiniai ir fiziniai gebėjimai atitiko jo amžiaus vaikų išsivystymo lygį, tačiau skaityti ir rašyti jam sekėsi ypač sunkiai, paminėjo iš graikų kalbos kilusį terminą „disleksija“.
  • Ilgą laiką buvo manoma, kad disleksiją turintys žmonės – ligoniai, su jais buvo atliekami įvairūs eksperimentai. Ir tik XX a. viduryje vaikai, turintys skaitymo ir rašymo sunkumų, sulaukė deramo dėmesio. Buvo pradėti psichologiniai ir edukaciniai tyrimai, plečiantys mokslininkų suvokimą apie vaiko raidą, tobulinamos raidos sąvokos.
  • Dabar jau aiškiai žinoma: žmogaus, turinčio disleksiją, smegenys kitaip apdoroja rašomą ir skaitomą informaciją. Tai mokymosi sunkumas, kurį galima palengvinti taikant tam tikrus ugdymo metodus ir mokymosi medžiagą pateikiant kitu formatu. Disleksija išlieka ir vyresniame amžiuje. Skaityti tekstą ir suvokti perskaitytą informaciją yra didžiulis darbas, todėl knygos disleksiją turintiems žmonėms retai kada tampa patrauklia laisvalaikio leidimo forma (nebent jos būtų įgarsintos).
  • Lietuvoje pedagoginės psichologinės tarnybos vaikams, turintiems disleksiją, išduoda pažymą, kurioje nurodoma, kad vaikui būdingi specifiniai mokymosi (skaitymo, rašymo) sutrikimai ir rekomenduojami tam tikri ugdymo būdai. Oficialiuose mūsų šalies dokumentuose terminas „disleksija“ nevartojamas, ir tai yra viena iš spręstinų problemų.
Sunkumai, kuriuos patiria disleksiją turintys žmonės, susiję ne tik su skaitymu. Knygos „Apie disleksiją paprastai“ iliustracija

Ir problema, ir dovana

Kaip nutinka, kad vaikai „neišauga“ šio sutrikimo? Juk pradžioje visiems būna sunku skaityti, rašyti, skaičiuoti. Bet mokydamiesi mokykloje galiausiai – vieni geriau, kiti blogiau – vis viena išmokstame. Į šiuos ir panašius klausimus gali atsakyti knyga „Apie disleksiją paprastai“, kuri visai neatsitiktinai atrodo lyg komiksų knyga. Jos autoriai žino, kad disleksiją turintys žmonės geriau suvokia vizualinę informaciją.

„Kaupdama informaciją apie disleksiją, aptikau šią nuostabią knygelę, – sako projekto iniciatorė, LAB Informacinių išteklių skyriaus vedėja Dalia Balčytytė. – Vos pervertusi elektroninę anglų kalba parengtos knygos „Dyslexia Explained“ versiją, supratau – jos būtinai reikia Lietuvai. Iš karto įsimylėjau nuostabias iliustracijas, paprastus, aiškius ir drąsinančius tekstus. Prireikė beveik dvejų metų, kol pavyko gauti Lietuvos kultūros tarybos finansavimą vertimui ir leidybai, pradžioje – tik elektroniniu formatu. Beje, negalėjome keisti nė vienos iliustracijos, todėl, pritaikant leidinį lietuvių kalbai ir mūsų kultūrai, reikėjo nemenkos išmonės! Tik visai neseniai privačių rėmėjų, kuriems rūpi disleksiją turintys vaikai, lėšomis pavyko išleisti spausdintą knygos versiją.“

Knygos autorius Mike’as Jonesas pats turi disleksiją. Būdamas aštuonerių, Mike’as ne tik nemokėjo skaityti – jis net negebėjo teisingai ištarti savo vardo! Berniuko mama, mokydama sūnų, atrado naujų metodų, padedančių lengviau išmokti skaityti ir rašyti. Jau suaugęs ir disleksijos specialisto kvalifikaciją įgijęs Mike’as, nepamiršęs karčios vaikystės patirties, parengė internetinę programą „Nessy“, į kurią įtraukė ir jam pačiam vaikystėje padėjusius mokymosi metodus.

Pervertę smagiai iliustruotą išmintingą knygą, sužinosite, kad disleksija – ne tik skaitymo ir rašymo sutrikimas. Disleksija yra ir problema, ir… dovana. Disleksiją turinčiam vaikui sunku prisiminti eilės tvarką (telefono numerį ar mėnesių pavadinimus), įsiminti vardus, atpažinti garsus, nurašyti tekstą, susikaupti, skirti kairę nuo dešinės. Jis dažniau pameta ar pamiršta daiktus, jam sudėtingiau planuoti laiką. Tačiau disleksiją turintys žmonės geba žvelgti į pasaulį plačiau, jie dažnai efektyviau sprendžia problemas, kūrybingai mąsto, geriau suvokia objektų ir erdvės santykį. Tam, kad disleksija atsiskleistų kaip dovana, būtina skatinti vaiką už mažiausius pasiekimus, akcentuoti ne rezultatą, bet sunkų už jo slypintį darbą. Knygelėje pristatomi ir metodai, kaip padėti disleksiją turintiems vaikams. Mokytis skiemenuoti, įsiminti vardus ar žodžio garsus gali padėti smagūs vaizdiniai.

Disleksiją turintys žmonės geba plačiau žvelgti į pasaulį, geriau suvokia objektų ir erdvės santykį. Knygos „Apie disleksiją paprastai“ iliustracija

Socialinį sąmoningumą skatinanti programa

Jau turėdama elektroninę knygelės versiją, LAB sukūrė edukacinę programą „Apie disleksiją paprastai“, skirtą 3–5 klasių mokiniams. Būtent pradinėse klasėse dažniausiai atsiskleidžia vaiko patiriami mokymosi sunkumai. Nepaisant to, kiek vaikas ruošėsi pamokai, neretai išgirsta mokytojo pastabą „ir vėl nepasiruošei“. Dažnai net mokytojai sunkiai skaitančius vaikus laiko tinginiais, „bukais“, negabiais… O ką kalbėti apie bendraklasių pajuokas, kai mokinys iškviečiamas prieš klasę balsu perskaityti tekstą!

Edukacinę programą kūrusiems LAB darbuotojams buvo svarbu, kad vaikas, turintis disleksiją, nebūtų rodomas kaip nevykėlis, bet drauge nebūtų ir išaukštintas, kaip turintis unikalių galių (nors nenutylime fakto, kad 40 proc. milijonierių turi disleksiją). Aukso vidurį rasti sunku.

Tarkime, mokytojas paprašo iš lego detalių pastatyti Hario Poterio mokyklą – Hogvartsą ir parodo paveikslėlį, kaip ji turi atrodyti. Tačiau ne visi vaikai namuose turi būtent Hogvartso detalių rinkinį! Kažkas turės kitos pilies detalių, kažkas – lėktuvą ar policijos automobilį. Ir jei vaikas nepastatys Hogvartso tokio, kokį rodė mokytojas, ar tai reikš, kad jis mažiau stengėsi? Ne! Ar jis bus nelaimingas ir piktas, kai nepasiseks? Taip, nes visi norime būti gerai įvertinti. Taip ir disleksiją turintys vaikai stengiasi, net labai, bet ne visada jiems pavyksta gerai skaityti ar rašyti.

Arba imkime matematikos užduotis. Pradžioje reikia perskaityti sąlygą, o disleksiją turinčiam mokiniui tam reikia daugiau laiko. Galbūt jis – puikus matematikas, bet kol nepadėsime jam perskaityti ir suprasti užduoties, tol jo gabumai liks neatskleisti.

Jau per pirmąsias LAB edukacijas paaiškėjo, kad iškalbingi knygos „Apie disleksiją paprastai“  paveikslėliai atskleidžia dalykus, kurių mes nemokame įvardyti. Gyvas vaizdas, kaip sukasi, keičiasi, šokinėja ir vartosi raidės (būtent taip tekstą mato disleksiją turintis vaikas), visiems edukacijos dalyviams, įskaitant mokytojus, palieka neišdildomą įspūdį.

Labai norisi tikėti, kad neteks iš vaiko išgirsti: „Aš bijau ko nors paklausti mokykloje, nes kai paklausiu, tai mokytoja pasižiūri… ir atrodo, kad ji mane pribaigs. Tada iš manęs visi tyčiojasi.“ Šie žodžiai programos rengėjams giliai įsirėžė į širdį. Tik pažindami kito žmogaus patiriamus sunkumus, geriau suprantame, kodėl apie tai reikia kalbėti.

Disleksiją turinčiam vaikui sunku atsiminti ilgą nurodymų seką. Disleksiją turintys žmonės geba plačiau žvelgti į pasaulį, geriau suvokia objektų ir erdvės santykį. Knygos „Apie disleksiją paprastai“ iliustracija

„Čia apie mane. Ir man taip būna“

Liepą LAB patalpose skambėjo garsus juokas ir klegėjo vaikų balsai – jau antrus metus iš eilės vyko LAB ir organizacijos „DYSLEXIA centras“ rengiama vasaros stovykla disleksiją turintiems vaikams. Joje vaikai ne tik žaidė, sprendė įvairias užduotis, bet ir dalyvavo edukacijose. Pasakojant, kad IKEA tinklo įkūrėjas Ingvaras Kampradas turėjo disleksiją arba kad britų virtuvės šefas Jamie Oliveris ar aktorė Keira Knightly, vaidinusi filme „Karibų piratai“, taip pat susidūrę su šiuo sutrikimu, spindinčios vaikų akys ir plačios šypsenos atskleidė sužibusią viltį, kad galbūt ir jie pasieks savo svajonę.

Smagi akimirka buvo, kai stovyklautojams pasakėme, kad turime dovanų. Bet kai pamatė, kad tos dovanos – knygelės, veidai ištįso, akyse pasirodė nusivylimas. Tačiau vos vaikai atvertė pirmuosius knygelės „Apie disleksiją paprastai“ puslapius, nusivylimą pakeitė nuostaba ir susižavėjimas: „Čia apie mane… oi, ir man taip būna… o šitas sportininkas mano tėtės mėgstamiausias, ir jis turi disleksiją…“ Tai tik patvirtino, kokia reikalinga ši LAB išleista knyga.

„Paprašėme vaikų išsirinkti paveikslėlį, kuris aiškiausiai „kalba“ apie jų patiriamus sunkumus, – pasakoja D. Balčytytė. – Gražu buvo žiūrėti, kaip atsakingai visi pasiruošė. Vienas vaikinas atsinešė knygelę ryškiai žaliais lipdukais sužymėjęs puslapius, kurie byloja apie jo sunkumus, o kitas paveikslėlio taip ir neišsirinko, nes „šitoj knygoj taigi viskas apie mane, negalėjau apsispręsti“.“

Dvi stovyklos pamainos pralėkė kaip viena diena. Norėtųsi tikėti, kad stovykloje susipažinę vaikai bendraus ir toliau. Užsuks į LAB ne tik garsinių knygų, bet ir į popietes „Sutik draugą bib­lio­tekoje“. O svarbiausia, kad galės nusinešti knygutę „Apie disleksiją paprastai“ į mokyklą ir parodyti mokytojai bei draugams, kad šie geriau suprastų, kaip jie jaučiasi ir kokie sunkumai kyla mokantis. Beje, knyga jau turėjo pasiekti visas viešąsias bib­lio­tekas. Jei savo bib­lio­tekoje jos nerandate – kreipkitės į LAB.

„Didžiausias džiaugsmas buvo savo akimis matyti, kaip ši maža, mielo formato, jaukių iliustracijų, paprasto ir drąsinančio teksto pripildyta knygelė po truputį naikina įtampą vaikų veiduose, – sako D. Balčytytė. – Kaip ji pažadina supratimą, kad disleksija – visai ne nuosprendis, o kartais netgi žavingas išskirtinumas. Vaikai supranta: aš – kitoks, ir kitokiam būti visai šaunu.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Nebijokime raudonos spalvos rašiklio

Geriausia išeitis disleksiją turinčiam vaikui ar suaugusiajam – garsinė knyga. LAB virtualioje bib­lio­tekoje ELVIS tokių leidinių saugoma per 13 tūkst. pavadinimų, tarp jų – ir įgarsinta mokiniams rekomenduojama literatūra. Šiais metais jau galime pasiūlyti ir du DAISY formatu parengtus šeštos klasės vadovėlius: istorijos („Žingsniai“) ir geografijos („Žemė“). ELVIS ambasadoriais gali tapti kiekviena Lietuvos miesto ar miestelio bib­lio­teka – išduoti skaitytojui garsinę knygą visai paprasta! Daugiau informacijos – elvis.labiblioteka.lt.

Kasmet spalio mėnesį pasaulyje rengiama disleksijos savaitė „Go Red For Dyslexia“. Lietuvoje pirmą kartą ji minėta 2020-aisiais. Šios iniciatyvos metu stengiamasi atkreipti visuomenės dėmesį į skaitymo ir rašymo sunkumų patiriančius žmones, ypač vaikus. Akcijos pavadinimas ragina nebijoti raudonos spalvos rašiklio, kuriuo taisomos klaidos. Skaudžiausia, kad mokytojai, tėvai ir mokyklų bendruomenės vis dar turi per mažai informacijos apie šį skaitymo sutrikimą. Patyčias mokykloje kenčiantys protingi ir gabūs vaikai galiausiai iškrenta iš švietimo sistemos. Kad taip nenutiktų, skleiskime žinią apie disleksiją kuo plačiau!

Spalio 4–10 d. Lietuvos aklųjų biblioteka drauge su partneriais inicijuoja su disleksija susijusias veiklas. Sekite mūsų socialinius tinklus ir prisijunkite!