2020 10 22

Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

2 min

Apie Gerosios Naujienos aktualumą ir rinkimus

Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF. Kosto Kajėno/Bernardinai.lt nuotrauka

Rodos, niekas nepasikeitė: ir po šių rinkimų pirmojo turo girdžiu, kad vėl ne tuos išrinko. Dar girdžiu klausimų, kodėl neturime katalikiškos valdžios ir kodėl taip sunku priimti įstatymus, grįstus krikščioniškomis vertybėmis – ar Geroji Naujiena prarado savo aktualumą?

Tačiau man tiesiog logiškai sunku įsivaizduoti, kad nekatalikiškoje visuomenėje galėtų būti katalikiška valdžia – juk praktikuojančių katalikų Lietuvoje labai nedidelis procentas, tad tiesiog neįmanoma, kad tarp išrinktų politikų tokių būtų daug. O ir ne kiekviena katalikiškumo deklaracija yra įtikinama. Be to, visuomenė daugiasluoksnė – mes nenorime, kad mums būtų primetami kitų gyvenimo modeliai, bet lygiai taip pat kiti irgi neprivalo vadovautis mano pasirinktomis vertybėmis – yra laisvi grįsti savo gyvenimus asmeniniais pasirinkimais.

Esame laisvi tikėti, pasirinkti savo gyvenimo kryptimi tikėjimą – jokios prievolės tam nėra. Geroji Naujiena negali prarasti aktualumo – ji ne prekė, ja neprekiaujama. Populiarūs yra dalykai, kurie priklauso nuo aplinkybių – šiltuoju metų laiku populiaru važinėtis paspirtukais ir dviračiais, kai subjūra orai, išpopuliarėja kitos susisiekimo priemonės. Geroji Naujiena tiesiog yra, ji nepriklauso nuo aplinkybių, mes pasirenkame ja tikėti ir gyventi – arba ne. Geroji Naujiena, žinia, kad esame Dievo išsirinkti, išgelbėti, mylimi visose aplinkybėse ir visada laukiami, keičia gyvenimą. Malonė išgyventi tą visa keičiančią patirtį – patirti, kad esi priimamas su visomis savo klaidomis, silpnumu, ribotumu. Ir malonė yra turėti drąsos pasirinkti tikėti, turėti drąsos pasirinkti gyventi Gerosios Naujienos perkeistą gyvenimą.

Cathopic.com nuotrauka

Kartais tenka matyti, kaip katalikai primygtinai bando kitus įtikinti, kad jiems reikia tikėjimo, kad netikėdami tie žmonės yra nelaimingi. Panašu į kai kurias rinkimų kampanijas, kai įtikinėjama, kad dabar gyvenate labai blogai – bet, kai tik pasirinksite mus, bus labai gerai. Gal žmonės, nepasirinkę tikėjimo, tikrai laimingi gyvendami kaip dabar gyvena – kaip tai supranta. Aš iki atsivertimo tikrai maniau, kad gyvenu kokybišką gyvenimą – kaip tuo metu jį supratau. Visų įtikinėjimų kontekste svarbu, kad Dievas nesireklamuoja, nekonkuruoja su kitais, kad būtų populiariausias – Jis nėra vienoje eilėje su kitais. Jo Geroji Naujiena, Jo meilės žinia nekinta nei nuo populiarumo, nei nuo reitingų eilučių, Jam nereikia būti pirmam, Jis tiesiog toks yra. Ir nepakinta dėl kitų populiarumo – net jei berniukas su žaibu kaktoje ar kuris kitas personažas yra kur kas populiaresnis.

Mes skelbiame Evangeliją, dalijamės ta žinia, esame tam pašaukti ir siunčiami. Bet ar noras, kad Evangelija būtų aktuali, populiari, patiktų kitiems, nėra svarbumo noras, noras patvirtinimo, jog mano pasirinkimas teisingas? Krikščioniška žinia aktuali man asmeniškai – kiek aš ją pasirenku, ja gyvenu, kiek ji mane keičia ir kuria. Kiek ji manyje išsipildo ir ką aš kuriu, keičiu dėl to, kad gyvenu Gerąja Naujiena. Kiek kiti, būdami šalia manęs, patiria jos išsiskleidimą. Esame kviečiami dalintis Gerosios Naujienos išsiskleidimo gyvenime patirtimi, o kiti yra laisvi priimti tą žinią arba ne.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Šiame kontekste galvojau: jei Jėzus dabar kandidatuotų į Seimą, tas Jėzus, kurio Evangelija tikiu – ar balsuočiau už Jį? Ar mes jį rinktume? Gerosios Naujienos grožis yra tas, kad Dievas yra mus pasirinkęs (net jei mes Jo nepasirenkame). Dievas yra pasirinkęs mus mylėti, būti su mumis, rūpintis, būti ištikimas. Dievas yra mus išsirinkęs – tikėti Jo Evangelija, ją skelbti, dalintis, gyventi Gerąja Naujiena.

Ir supratau, kad ką tik laimėjau rinkimus – į Dievo Karalystę. Net agituoti ir debatuose dalyvauti nereikėjo.