Apie Kalėdų eglutes: kaip įsigyti tinkamą medelį ir nepadaryti žalos gamtai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docentas dr. KŠIŠTOFAS GODVODAS atkreipia dėmesį, kad nėra vieno teisingiausio pasirinkimo – svarbiausia perkant natūralią eglutę įsitikinti, kad ji yra užauginta kirtimui, o išsirinkus dirbtinę nepirkti kasmet naujos.

Nelegalūs eglučių kirtimai – didelė žala miškams

VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros mokslininkas  doc. dr. K. Godvodas pastebi, kad eglutės pasirinkimas tarp natūralios ir dirbtinės yra dažna prieššventinių diskusijų tema.

„Visuomenė niekada neturės vieningos nuomonės, kas yra geriau, nes visi labai skirtingai vertiname aplink save vykstančius procesus. Pirmiausia reikėtų atskirti du dalykus: kai eglės ar kėniai yra auginami žemės ūkio plotuose kalėdinių medelių plantacijose nukirsti Kalėdoms ir kai kalėdinės eglės yra kertamos miškuose norint pasipinigauti“, – atkreipia dėmesį miškininkas.

Pasak mokslininko, šiais laikais paprasta pagal išvaizdą atskirti, iš kur buvo paimtos eglutės. „Plantacijose auginami medeliai – suformuotos, taisyklingos lajos formos, ir nėra lajos defoliacijos požymių. O jeigu eglutė buvo kirsta miške, dažniausiai apatiniai jos lajos vainikai būna nustelbti žolinės augmenijos, krūmų ar kitų sumedėjusių augalų. Todėl įvertinę tokius išvaizdos kriterijus, galime pasirinkti eglutę, kurios nukirtimas neturės tiesioginės įtakos mūsų miškams“, – patarimu renkantis eglutę dalijasi doc. dr. K. Godvodas.

Suabejojus dėl kilmės – prašyti dokumentų

Norint įsitikinti, kad eglutė tikrai užauginta parduoti, miškininkas pataria paprašyti pardavėją dokumentų – jeigu jis jų neturi, neverta pirkti kalėdinio medelio, kad ir koks gražus būtų, nes pirkdami skatinsime nelegalų medelių kirtimą.

Anot miškininko, nelegalūs eglučių kirtimai neigiamai veikia miško ekosistemas. „Visomis medyno vystymosi fazėmis medynų tankumas, kuris turi tiesioginės įtakos medyno stabilumui, turi būti reguliuojamas vadovaujantis Miško kirtimo taisyklių reikalavimais. Todėl priešlaikinis medelių iškritimas arba iškirtimas iš medyno ateityje gali turėti neigiamos įtakos medyno produktyvumui, sanitarinei būklei bei tvarumui, nekalbant apie tai, kad toks medelių kirtimas prisideda ir prie miško niokojimo“, – perspėja K. Godvodas.

Mokslininko teigimu, kalėdinių eglučių auginimas žemės ūkio plotuose prisideda prie mūsų miškų tausojimo ir apsaugos, toks eglučių auginimas nepadaro žalos miškui. Nors vis dažniau kalbama apie eglei Lietuvoje dėl besikeičiančio klimato kylančius iššūkius, mokslininkas nuramina, kad lietuviškomis eglėmis džiaugsimės dar ne vieną dešimtmetį.

„Nors dalis mokslininkų teigia, kad dėl klimato kaitos paprastųjų eglių paplitimo arealo riba palengva traukiasi į šiaurę, bet reikia nepamiršti, kad ir pietuose auga eglynai, prisitaikę prie dar šiltesnių nei pas mus augimo sąlygų. Manau, jeigu nebus kokių globalių katastrofų, džiaugtis eglutėmis galėsime dar ilgai, ir tai tikrai nėra šio šimtmečio problema“, – mintimis dalijasi K. Godvodas.

Įsigydami lietuviškus medelius remiame vietos verslus

Renkantis tarp vietinių ir atvežtinių medelių, mokslininkas pataria įvertinti, kad įsigydami vietinius galime įsigyti ir tą pačią dieną nukirstus, mažesnė tikimybė nusipirkti padžiūvusius medelius. Be to, perkant Lietuvoje augintą eglutę prisidedama prie naujų darbo vietų kūrimo, ypač regionuose, neskatinamas jaunų medynų nykimas.

Nusprendusiųjų rinktis vietinį medelį ir ieškančiųjų lietuviško kėnio laukia nusivylimas – Lietuvos miškuose kėnių medynai nėra plačiai auginami.

„Kėniai Lietuvoje auginami nebent tik mokslo ar eksperimentiniais tikslais, nes Lietuvos klimato sąlygomis esant šaltoms žiemoms ir nereguliarioms šalnoms dauguma labiau dekoratyvių kėnių rūšių apšąla ir netenka prekinės išvaizdos. Todėl galima teigti, kad jeigu ilgapirščiai neįsisuka į kokią privačią plantaciją, tai dauguma aikštelėse parduodamų kėnių yra kilę iš užsienio. Tačiau dėl to nereikėtų nerimauti – užsienio kilmės medelių pirkimas yra toks pats ekologiškas pasirinkimas“, – pamėgusiuosius kėnius nuramina miškininkas.

Vazoninės eglutės – švelni saviapgaulė

Norint sukelti kuo mažiau žalos aplinkai, dažno mintys krypsta į vazonines egles, tikimasi, kad šiuos medelius po švenčių bus galima pasodinti atgal į žemę ir taip iki minimumo sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Pasak mokslininko, tai gali ne visada pavykti, ir dėl to nereiktų kaltinti nei savęs dėl netinkamos priežiūros, nei pardavėjų dėl apgaulės.

„Vazoninių eglučių klausimas – labai aktualus, siūlau nepamiršti, kad paprastoji eglė ar europinis, kaukazinis ar kitos rūšies kėnis nėra vazoninė gėlė, kurią galima laikyti namuose tiek laiko, kiek mums norisi. Natūraliomis sąlygomis augantys augalai iki žiemojimo turi pereiti į ramybės būseną, šis procesas vyksta palaipsniui. Augalų žiemos poilsiui ir pasiruošimui jam didelę įtaką daro ant augalo per parą krentantis šviesos kiekis (fotoperiodizmas) ir neigiamų temperatūrų suma (termoperiodizmas).

Ruošiantis žiemai, augale vyksta daug cheminių procesų, kurių metu iš augalo ląstelių pasišalindamas vanduo didina cukrų koncentraciją. Visi šie procesai padeda augalui peržiemoti“, – apie gamtoje vykstantį pasiruošimą žiemai pasakoja mokslininkas.

Anot K. Godvodo, augalų savybės prisitaikyti prie besikeičiančių augimo sąlygų vystėsi ne vieną tūkstantmetį, todėl nedidelė tikimybė, kad paimta iš lauko eglė, 2–3 savaites pabuvusi namuose 20 laipsnių temperatūroje, o po to išnešta į šaltį, pavasarį toliau gražiai vešės.

„Kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, persodintas medelis patiria stresą, egzistuoja žiemojimo ir ramybės būsenos periodas, kurio metu augaluose be šaknų augimo nevyksta jokie kiti augimo procesai. Be to, reikia pripažinti, kad ne visada tokie augalai būna laiku palaistomi, o juos pirkdami mes ne visada galvojame apie optimalių augimo sąlygų kalėdiniam medeliui sukūrimą. Todėl, mano manymu, toks medelių pirkimas yra abejotinas, nebent augalą vazone laikytume namų terasoje arba nešildomoje patalpoje“, – mintimis dalijasi mokslininkas.

Dirbtinė eglė – ne vienam kartui

Anot K. Godvodo, žmogaus prigimtis skatina nuolat ieškoti kažko naujo, tirti, išrasti – šis bruožas lėmė dirbtinių kalėdinių eglučių atsiradimą.

„Dirbtinę eglutę galime puošti keletą metų iš eilės ir savo šventei kurti nenaudoti kitų resursų – gyvų augalų. Siekiant mažinti neigiamą poveikį aplinkai, įsigytą dirbtinę eglutę patariama naudoti kuo ilgiau. Nors kai kurie iš mūsų perka tokią eglutę ne vieniems metams, bet pasitaiko ir tokių, kurie vis kas kelerius metus ją atnaujina. Reikia atsižvelgti į tai, kad gaminant dirbtinę eglutę buvo sunaudojami gamtos resursai“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkas ir pastebi, kad neigiamą įtaką didina ir tai, jog pagaminta iš plastiko eglutė ne visada gali būti perdirbama, dažniausiai išmetama į komunalinių atliekų konteinerį.

Lietuviškai eglei užauginti prireikia bent šešerių metų

„Vidutiniškai jauno amžiaus paprastoji eglė auga po 50–70 centimetrų per metus. Medelių augimo greitis priklauso nuo daugelio veiksnių. Kad paprastoji eglė pasiektų 1,5–2 metrų aukštį, reikėtų bent šešerių metų, ir tikrai nereikia pamiršti, kad augimas labai priklauso nuo medelių genotipo.

Kaip dar vieną iš svarbesnių aspektų galėčiau paminėti ir dirvožemį, nes nuo jo derlingumo ir priklausys mūsų medelių tolesnis augimas bei būklė. Eglės geriausiai auga derlingose augavietėse, todėl augindami labai nederlinguose dirvožemiuose ne visada galėsime pasiekti norimus rezultatus“, – pasakoja doc. dr. K. Godvodas.

Anot mokslininko, prie eglės augimo tiesiogiai prisideda ir medelių tankumas. Kuo medeliai tankiau susodinti miške ar plantacijose, tuo labiau konkuruos tarpusavyje dėl šviesos ir stiebsis į viršų, todėl norint formuoti prekinės išvaizdos eglutes būtina reguliuoti pasodintų želdinių tankumą. K. Godvodas atskleidžia, kad norint taisyklingos lajos medelių – reikia įdėti papildomo darbo, apie kurį žino retas pirkėjas – formuojant patrauklią medelio formą pakerpamos šoninės arba viršutinės šakutės, įprastai pasižyminčios greitesniu augimu.

Kirsti medeliai – biokuro šaltinis

Pasak miškininko, norint mažinti neigiamą poveikį aplinkai, po švenčių nupuoštų kirstų eglučių nepatariama mesti į mišrių atliekų konteinerius.

„Pasidžiaugus medeliu, nupuošus jį patariama pristatyti į specialias eglučių surinkimo vietas. Po švenčių surinktos eglutės pasitarnauja kaip biokuro šaltinis – pastaraisiais metais Lietuvoje tai daroma labai sėkmingai“, – atsakingai ne tik rinktis, bet ir atsisveikinti su žiemos švenčių simboliu pataria VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miško mokslų katedros mokslininkas doc. dr. K. Godvodas.