2021 01 18

Rasa Baškienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Apie knygas, kurias galima skaityti naudojantis keturiais pojūčiais

Eglė Jokužytė šypsodamasi rankose laiko dvi knygas. Kairėje nuotraukos pusėje rankoje atsukta viršeliu knyga, kuri yra skirta tik regintiems vaikams. Viršelyje baltomis raidėmis užrašyta: Viktoras Miliūnas „Neringa ir Naglis“ – ir viduryje Reinoldo Kelpšos iliustracija su vėtrungės vaizdu. Kitoje rankoje atversta knyga, pritaikyta ir neregiams. Viename puslapyje tekstas, parašytas reginčiųjų ir Brailio raštu, kitoje pusėje – iliustracija su Neringos ir Naglio personažais, tarp jų fone širdis.
VšĮ „Verslas ar menas“ direktorė Eglė Jokužytė su knygomis „Neringa ir Naglis". Nuotraukos iš VšĮ „Verslas ar menas“ archyvo

„Mūsų knygos skirtos visiems. Jos skaitomos ir Brailio raštu, ir pritaikytu tekstu regintiesiems“, – sako 2012 m. įkurtos leidyklos „Verslas ar menas“ vadovė EGLĖ JOKUŽYTĖ, pridurdama, kad iliustracijos knygose sukurtos ir regintiesiems, ir regos negalią turintiesiems. Kai kurios knygos yra įgarsintos, o viena pasakų knyga netgi kvepia.

Knygos pritaikytos ir specialiųjų ugdymosi poreikių, skaitymo sutrikimų ar disleksiją turintiems vaikams. Tokiems vaikams irgi įdomu tokią knygą paliesti, susikaupti, jos skatina bendravimą su tėvais ir ugdytojais. Jas skaito neregintys tėvai kartu su savo reginčiais vaikais, taip pat ir seneliai, vyresniame amžiuje praradę regėjimą. Skaitydami Brailio raštu parašytas knygas, jie palengva jo mokosi. „Man pačiai buvo įdomu mokytis Brailio rašto, mokydamasi rašiau žinutes savo draugams, o jie irgi turėjo su juo susipažinti, norėdami tas mano žinutes perskaityti, – šypsosi E. Jokužytė. – Šį žaidimą dovanoju vaikams, esame sukūrę gerų darbų dienoraštį, kuriame vaikai užrašo savo darbus reginčiųjų ir Brailio raštu. Tai skatina juos susikaupti, atsitraukti nuo kompiuterio. Vaikams labai įdomu, kad yra žmonių, kurie skaito pirštais, tai ugdo jų sąmoningumą ir skatina supratimą bei norą daryti gerus darbus. Tokia šių knygų misija – suartinti, pamąstyti apie šalia esančiuosius ir suteikti galimybę patirti skaitymo džiaugsmą.“

Prekės ženklu „Taško istorija“ pažymėtos interaktyvios knygos skaitomos naudojantis keturiais pojūčiais: rega, lytėjimu, klausa ir uosle. Jų iliustracijos turi savo subtilybių: jos atitinka pasakų herojus, neregiai ir regintys vaikai užrištomis akimis jas lytėdami gali atpažinti gyvūnus, paukščius, augalus, įvairias detales, susijusias su siužetu. „Neregiams svarbu, kad nebūtų daug smulkių detalių, tad beveik jau dešimtmetį kurdama šias knygas nuolat mokausi pažinti įvairiausias subtilybes, bendrauju su regos negalią turinčiais vaikais, jaunimu, mokausi, ką reikėtų akcentuoti, ko vengti, – sako pašnekovė. – Ta veikla mane nuvedė ir prie lankomų kultūros vietų pritaikomumo: svarbu, kad neregiai, atvykę į nacionalinį parką, galėtų rasti stendą su jiems suprantamu būdu aprašyta to parko esmine informacija. Pavyzdžiui, Žemaitijos nacionaliniame parke apsilankęs neregys gali pažinti šiame parke gyvenančius paukščius, paliesti erelį, suvokti, kad jis turi didelius sparnus, o anties kojos pirštai sujungti plėve. Norėtųsi suteikti daugiau galimybių neregiams pažinti lankytinas vietas. Mes turime parengę Gedimino prospekto Vilniuje taktilinį planą, kad neregiai galėtų eidami prospektu įsivaizduoti, kaip jis atrodo. Neregiai, gavę šį planą, stebėjosi: „O, Gedimino prospektas yra tiesi gatvė…“ Einant juo nuo pradžios galima atrasti iš jo išeinančias gatves. Lyg ir menkniekiai, atrodytų, bet tokios priemonės labai praskaidrina neregių gyvenimą.“

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Leidyklos „Verslas ar menas“ iniciatyva buvo atliktas tyrimas, atskleidęs, kaip knygos, išleistos reginčiųjų ir Brailio raštu, padeda keisti vaikų požiūrį į negalią turinčius žmones. 2015 metais prasidėjusią edukacinę programą „Pažinkime neregimą pasaulį“, kuri yra įtraukta į Kultūros pasą, jau išklausė apie 5 000 vaikų iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių. Programoje knygos tampa pagrindine žaidimo priemone, leidžiančia vaikams patirti įvairių pojūčių bei skatinanti kalbėti apie skirtingus žmones, sužadinanti vaikams empatiją ir toleranciją. Neužilgo vyks ir nuotoliniai edukaciniai mokymai „Neregimas pasaulis“regintiems vaikams, kurie iš dalies yra finansuojami Kultūros tarybos. Pagal mokinių amžių, knygų turinį ir pobūdį priderintos užduotys ir žaidimai.

Nuotraukoje trys žmonės: dvi sėdinčios mergaitės raiščiais užrištomis akimis, ant kelių pasidėjusios atverstas knygas, kurias liečia rankomis. Už jų nugaros pritūpusi E. Jokužytė su mikrofonu kalbina vieną iš mergaičių.
Nuotrauka iš VšĮ „Verslas ar menas“ archyvo

„Mums svarbu, kad regintys vaikai susipažintų ne tik su mūsų knygomis, bet ir su neregiais, – sako E. Jokužytė. – Skirtingi neregiai pasakoja apie savo gyvenimą, kuris yra įdomus, kūrybingas, dalijasi, su kokiais sunkumais susiduria kasdienybėje. Pastebėta, kad bendraudami su neregiu vaikai susimąsto apie tokius žmones, o vėliau, įsitraukę į pokalbį, atsiveria, užduoda įvairių klausimų. Mažieji klausia: „O kaip tu valgai?“ O vyresnieji teiraujasi, kaip, pavyzdžiui, neregys eina į parduotuvę. Vienas vaikas kartą pasakė: „Supratau, kad neregiai yra gabūs, žaisdami „aklą vištą“ jie laimėtų…“ O mokytoja jį nutildė, matyt, manė, kad taip sakydamas jis įžeidžia neregius. Bet vaikui tas pastebėjimas kilo iš vidaus, jis supranta, kad neregys geriau orientuojasi, kas vyksta aplinkui, nei regintis užrištomis akimis. Mes žaidžiame su vaikais įvairius žaidimus, leidžiame užsirišti akis, kad patirtų tą jausmą, kokį patiria neregiai. Leidžiame užrištomis akimis lytėjimo būdu atpažinti paveikslėlius mūsų knygose – ir jiems tai pavyksta!“ 

3. Nuotraukoje pastatyta knyga „Neringa ir Naglis“ su atverstu vaizdu. Vienoje pusėje tekstas reginčiųjų ir Brailio raštu, kitoje – iliustracija, kurioje pavaizduotas ant žirgo sėdintis raitelis su iškeltomis rankomis ir šypsena, o ant jo galvos cilindro formos skrybėlė.
Knyga „Neringa ir Naglis“. Nuotrauka iš VšĮ „Verslas ar menas“ archyvo

Neseniai dienos šviesą išvydusi naujausia knygelė „Neringa ir Naglis“ gimė Neringos savivaldybės Viktoro Miliūno bibliotekos ir Neringos vaikų iniciatyva. Rašytojo Viktoro Miliūno palikimas labai įdomus, ne vienas vaikystėje esame skaitęs jo knygutes „Evalduko vasarą“ ir „Evalduko metus“, kuriose yra nugulusi senelio pasaka apie Kuršių nerijos mitinius personažus Neringą ir Naglį. Bet kilo klausimas: kas iliustruos knygelę? „Karantino metu nusprendžiau pakviesti dalyvauti konkurse regos negalią turinčius vaikus. Gavau labai daug puikių piešinių, ir pakviečiau penkiolikmetį Reinoldą Kelpšą iliustruoti knygelę, nes sudomino jo naudota technika. Jis naudojo antrarūšes medžiagas, kartonines dėžes, kurias karpydamas padarė puikių darbų. Man šis procesas labai įdomus, mačiau, kaip buvo kuriamas žirgas, kopa – kaip moters siluetas. Reinoldas nemato akimis, bet karpydamas jis puikiai perteikė tą jausmą, kompoziciją taip, kaip jis supranta. Šioje knygoje atskleidėme Reinoldo gabumus, kad vaikai suprastų, jog neregiai yra gabūs, kad jų gyvenimas spalvotas, tik spalvas jie supranta kitaip. Kėlėme klausimą: jei neregys gali, gal ir aš galiu? Ir tai galėtų paskatinti vaikus kurti ir atskleisti savo gabumus, –teigia leidyklos vadovė. „Neringa ir Naglis“ knygelė išleista dviem būdais: vienas skirtas tik regintiems vaikams, o kitas leidimas pritaikytas ir specialiųjų poreikių turintiesiems – ši knygelė prieš šv. Kalėdas buvo išrinkta į tarptautinę vaikų ir jaunimo knygų kolekciją, skirtą jauniems žmonėms su negalia. „Neringa ir Naglis“ pateko į IBBY katalogą, kuriame yra atrinktos 40 knygų iš 31 pasaulio šalies.

Reinoldas Kelpša. Nuotrauka daryta iliustracijų kūrimo proceso metu. Jaunas vaikinas sėdi pasisukęs šonu prie darbinio rašomojo stalo, ant kurio yra klijai, žirklės ir popieriaus atraižos. Rankoje menininkas laiko iškeltą dar nebaigtą kūrinį knygai „Neringa ir Naglis“ – ant kartono lapo pavaizduotas bėgantis šviesus žirgas su iškelta uodega.
Reinoldas Kelpša. Nuotrauka iš VšĮ „Verslas ar menas“ archyvo

Neregiai dirba kompiuteriais, žaidžia kompiuterinius žaidimus. Norėdama susitarti dėl interviu su p. Egle, elektroniniu paštu susirašinėjau su leidyklos darbuotoju, turinčiu regos negalią. Susirašinėdama stebėjausi, kaip jam tai pavyksta. Ir iš tiesų – kaip? Kaip kompiuteriu darbuojasi neregiai? Kaip naujausios technologijos gali palengvinti jiems gyvenimo keliamus iššūkius?

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

„Šis laikotarpis mus privertė daugiau mokytis – nesvarbu, ar tu regintis, ar neregys. O neregiams gi nieko liesti negalima! – sako E. Jokužytė. – Tai atima galimybę „matyti” lytėjimo pojūčiu ir dar labiau atitolina neregį nuo reginčiojo. Šis laikotarpis mus privertė daugiau mokytis ir prisitaikyti prie nuotolinio darbo, ugdymo ir bendravimo. Tiek neregiai, tiek pedagogai bei darbdaviai dirbdami su šiais žmonėmis nuotoliniu
būdu susidūria su nemažais iššūkiais. Siunčiant neregiui informaciją reikia labai gerai pagalvoti kaip ją pateikti, kad ji būtų jam aiški ir suprantama. Neregiams yra pritaikytos kompiuterinės įgarsinimo programos, tekstinė informacija perduodama garsu. Tačiau jie nemato
nuotraukų ir kitų vaizdų. Kurdama knygeles perteikiu meno kūrinius, o nuotraukos virtualioje erdvėje sukuria istorijas, kurios įdomios neregiui. Portaluose trumpi aprašymai prie nuotraukų ar įgarsinimas suteiktų šiems žmonėms daugiau informacijos ir palengvintų pamatyti, kas yra pavaizduota. Tad gal aprašykime savo nuotraukas? Gal „Bernardinai.lt“ galėtų pradėti?”

Nuotrauka iš nuotolinio edukacinio užsiėmimo „Neregimas pasaulis“. Dešinėje pusėje su akiniais ir šypsena stovinti E. Jokužytė rankose laiko knygą „Sparnuotosios raidės“. Ryškiame ir žaismingame nuotraukos fone kairėje pusėje apskritimuose pavaizduotos penkios spalvotos iliustracijos: viduryje akis, viršuje saulė ir medis, o apačioje karvė ir namas.
VšĮ „Verslas ar menas“ direktorė Eglė Jokužytė. Nuotrauka iš VšĮ „Verslas ar menas“ archyvo

Leidykla „Verslas ar menas” yra išleidusi aštuonias knygas, pritaikytas neregiams, padovanojusi apie 700 knygų regos negalią ar specialių ugdymosi poreikių turintiems vaikams. „Taško istorija” svetainėje yra skiltis „Padovanok knygą neregiui“, kurioje žmonės ir įmonės prisideda prie dovanojamų knygų, o neregiai ir jų artimieji, norintys knygų, gali registruotis. „Tad kviečiame vienus prisidėti prie iniciatyvos, o kitus – kreiptis, rašyti, dalintis kūrybinėmis mintimis. Esame atviri įvairiems socialiniams projektams, kurie palengvintų regos ir kitas negalias turinčiųjų gyvenimą, padėtų atskleisti jų gabumus, o regintiesiems leistų pažinti neregimą pasaulį“, – sako Eglė Jokužytė.