Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Apie laimę atskirti, kas negali padėti

Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė. Evgenios Levin/ Bernardinai.lt nuotrauka

Ar jums nekirba jausmas, kad kažkas tuoj bus, bet vis nėra? Aišku, pagrindo taip jaustis suteikia ir niekaip neateinančio pavasario orai, ir kankinamai lėtai artėjanti pandemijos pabaiga. Bet, pažvelgus į pastaruosius metus, galima įžiūrėti ir susiformavusi naują įprotį visada būti viskam pasiruošus, niekada nesitikėti, kad viskas vyks, kaip suplanuota, o gal net apskritai neplanuoti, bent jau toli į priekį. Iš pradžių žadėjom pasėdėti namie per Velykas, kad susitiktume per Kalėdas, paskui ir per Kalėdas nesusitikom, o daugelis net ir per dar vienas Velykas. Mokyklos užsidarė, paskui atsidarė, paskui vėl užsidarė, o dabar jau labai reikėtų jas atidaryti, bet baisu, kad teks vėl uždaryti. Pernykštės vestuvės perkeltos į šiemet, bet vis tiek nežinia, ar įvyks. Atrodė, kad nekilnojamojo turto rinka visiškai sustingo, nes kas gi pirks namus neapžiūrėjęs, o dabar ji baigia perkaisti, ir tuoj ims sproginėti burbulai. Pernai pavasarį kažkas pokštavo, kad turėtų išaugti gimstamumas, nes ką daugiau veikti, užsidarius namie, bet kol kas, atrodo, klostosi tik priešingai. 

Bet prisiminkime ir tai, kas visai nėra pokštai. Daug žmonių nežinia kamuoja dėl finansinės padėties ir pragyvenimo šaltinių. Kai kas gal jau kelis mėnesius neapsisprendžia, ar likviduoti verslą, kad nesurytų dar daugiau santaupų, ar dar šiek tiek pakentėti, nes būtų labai gaila viską mesti, taip sakant, tamsiausią valandą prieš aušrą. Kiti galbūt prarado darbą ir neranda kito, arba randa tik tokiomis sąlygomis, kokios jiems visiškai nepriimtinos. Žinau ne vieną moterį, kuri grasina mesti darbą, jeigu ir toliau teks dirbti iš namų, pilnų vaikų. Beje, nesu girdėjusi, kad panašią dilemą spręstų vyrai. Jau nuo pernai pavasario kalbama, kad išaugęs smurto artimoje aplinkoje lygis. Nežinau oficialios skyrybų statistikos, bet ne sykį girdėjau iš sielovadininkų ir psichologų, kad labai justi paaštrėję ir apsunkę santykiai porose. Bet kokiam ateities sumanymui dabar būtini trys ar keturi variantai. Skrisim atostogų į Graikiją, bet jeigu ten pasikeis atvykimo ir izoliacijos tvarka, tada geriau važiuosim į Latviją. Jeigu visai nepavyks iškeliauti iš Lietuvos, teks sėdėti kaime prie ežero, o tam reikia iš anksto atsirinkti bent kelis storus romanus. Jeigu įves žaliąjį pasą, tada darysim šitaip, bet jeigu nespėsim gauti antros skiepo dozės, tada anaip. O jeigu įves galimybių kortelę, ką reikės daryti tiems, kieno eilė skiepytis dar neatėjo? Dėl vaikų, paauglių ir jaunimo psichikos sveikatos specialistai jau skambina visais pavojaus varpais. Ir Dievas mato, gyventi su prastėjančios psichikos sveikatos vaiku ar paaugliu suaugusiesiems tikrai ne lengviau. Ypač kai jų pačių psichikos sveikata… ir taip toliau. Beje, pakliūti pas psichikos sveikatos specialistus dabar irgi ne taip paprasta, o dažnai ir apskritai neįmanoma.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Įvardykime tiesiai – tai nenormali padėtis ir nenormalus gyvenimas. Tokia nežinia ir taip staigiai, nenuspėjamai kintanti situacija nėra tiesiog ištveriama valios pastangomis, jeigu esi „stiprus žmogus“, o iš to kylančios kančios, sunkumai ir nuovargis nėra „silpnumas“ ar kokia nors „skystablauzdystė“, daranti gėdą sibirus atlaikiusių senelių partizanų atminimui. Tokie sugretinimai – tyčia juos čia miniu, nes bent kelis pastaruoju metu pastebėjau viešojoje erdvėje – apskritai nelabai prasmingi ir tikriausiai atneša daugiau bėdos negu naudos. 

Labiausiai padėti šioje situacijoje gali skiepai, sklandžiai veikianti vakcinacijos sistema ir visuomenės palankumas vakcinacijai. Taip pat išmintis, sugebėjimas reflektuoti save ir aplinką bei dvasinė disciplina – bet būtent dvasinė, ne išorinė, ir praktikuojama savo valia, o ne primetama kitiems. Pasitelkus juos, galima išmokti vertingą pamoką apie tai, kad daug kas gyvenime nuo mūsų nepriklauso, ir sugebėjimas neprisirišti prie savo sumanymų ir planų – netgi gerų ir pačių geriausių – yra sveiko ir brandaus žmogaus savybė. Šiek tiek gali padėti įprasti streso įveikos būdai, kaip tvarkingas valgio, miego, sporto ir gryno oro režimas, sodininkystė, gėlininkystė, rankdarbiai, dailė, muzika ir kiti kūrybingi ir malonūs užsiėmimai, šilta vonia, veido ir plaukų kaukė, masažas, kvepiančios žvakutės ir kiti kūniški malonumai. Tikriausiai gali padėti meilė ir kantrybė vieno kitam, sugebėjimas leisti vienam išsiverkti ar išsipykti, kol kitas išklauso, o paskui apsikeisti vietomis. 

Šioje situacijoje tikrai negali padėti gėjus draudžiantys įstatymai, Seimo išvaikymas, Putinas ir Didysis šeimos gynimo maršas. Man atrodo, didžiausia laimė šiuo metu būtų tiesiog sugebėjimas neklausyti piktavalių, kurie mums apie tai meluoja.