2020 09 08

Milda Vitkutė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min

Apie mūsų ir garbingojo arkivysk. F. Sheeno meilę Marijai

Sandro Botticelli (1444–1510). Madona su kūdikiu. Virtualuffizi.com nuotrauka

Katalikams švenčiant Mergelės Marijos gimtadienį – apie vieno vyro meilę moteriai.

„Kiekvienas širdyje nešiojamės mylimojo paveikslą. Štai kodėl „meilė iš pirmo žvilgsnio“ yra troškimo išsipildymas, svajonės įsikūnijimas. <…> Dar prieš sutikdami kitus širdyje nešiojamės paveikslą ir modelį to, ką mėgstame ir ko nemėgstame. <…> Tą akimirką, kai svajonė išnyra priešais ir viename asmenyje įsikūnija viskas, ką mylime, gyvenimas nušvinta. Akimirksniu palinkstame prie to žmogaus, nes jau seniai nešiojomės širdyje jo paveikslą“, – rašė garbingasis arkivyskupas Fultonas J. Sheenas knygoje „Pirmoji pasaulio meilė: Marija, Dievo Motina“ (Katalikų pasaulio leidiniai, 2018, iš anglų kalbos vertė Vilma Rinkevičiūtė).

Arkivyskupas Fultonas Sheenas (1895–1979) labiausiai žinomas iš televizijos laidų „Gyvenimas yra vertas gyventi“ (angl. Life is Worth Living). Pirmais metais televizijoje jis „laimėjo „Emy“ apdovanojimą kaip ryškiausia televizijos asmenybė ir net nukonkuravo dainininką Franką Sinatrą. Kodėl arkivyskupo televizijos laidos XX a. viduryje susilaukė tiek dėmesio? Priežasčių daug: jis buvo šarminga asmenybė, be galo intelektualus ir išraiškingas, kalbėjo aiškiai ir su humoru. Pažiūrėkite patys. Visgi yra ir dar viena priežastis. Kalbėdamas tiek apie tikėjimo tiesas, tiek apie žmogaus psichologiją, temą jis atskleisdavo iš asmeninės perspektyvos. Jo klausant, keisčiausios krikščionybės dogmos (kad ir Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo) pasidaro artimos, atpažįstamos kasdienėje patirtyje. O galiausiai kyla mintis, kad ši patirtis gali būti įžvalga ir į dieviškąją tikrovę, į paties įsikūnijusio Dievo patirtį.

„Jei galėtume rinktis motiną (ne perkeltine, bet tiesiogine prasme), jei galėtume ją sukurti, argi nepadarytume jos tobuliausios iš visų moterų, tokios nuostabios, kad jai pavydėtų visos kitos moterys, tokios švelnios ir gailestingos, kad visos kitos moterys trokštų sekti jos dorybėmis? Tai kodėl manome, kad Dievas turėtų elgtis kitaip? <…> Tapdamas žmogumi, Dievas taip pat norėjo padaryti savo motiną kuo geriausiai, tad sukūrė ją tobula Motina.“

Artima mūsų patirčiai, ar ne? Tai tik viena garbingojo F. Sheeno minčių, įvedančių į Nekaltojo prasidėjimo dogmą. Skaitydamas supranti, kad Bažnyčios mokymas neatsirado iš nieko, tai tikrai Apreiškimo dalis. O Apreiškimas kalba ne tik apie Dievą, bet ir apie mane. Visgi arkivyskupo patirtyje esama ne tik meilės motinai. Kunigui nesvetima ir meilė moteriai. Jei kunigas nesugebėtų mylėti moters, jam nepavyktų gyventi kunigystės šventimais, kuriais jis „veda“ sužadėtinę Bažnyčią.

„Pirmoji pasaulio meilė: Marija, Dievo Motina“ nėra knyga tik apie Mergelę Mariją. Kartu tai įvairiausių temų apžvalga: Šventasis Raštas, Bažnyčios Tradicija, komunizmas, moteriškumas ir vyriškumas, santuoka, žmogaus prigimtis, Bažnyčios istorija. Tai nėra atsitiktinumas. Temų įvairovė tik parodo, kad gyvenime viskas susiję, ir Bažnyčios mokymas skirtas suvokti ne tik anapusybę, bet ir šiapusybę. Jei kam kyla klausimų, kodėl Bažnyčioje vyksta doktrininės kovos, kodėl ginčijamasi šlifuojant teologinius terminus ar iš kur randasi įtampos, pasirodžius naujam bažnytiniam dokumentui – atsakymas šioje knygoje. Tikėjimo tiesa yra kaip prielaida, kuria remiasi argumentas – mūsų gyvenimas. Jei prielaidoje nukrypstama nuo šaknų (pavyzdžiui, šiurkštokai apibrėžiama Jėzaus žmogystė ar dievystė), interpretacijos kryptis pasikeičia taip stipriai, jog tikėjimo praktikoje krikščionybės gali nebeatpažinti. O tuomet nepastebimai gali pakisti ir krikščionybės suformuota kultūrinė aplinka.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Galiausiai, norint pažinti žmogų, reikia jį pamilti. Ne tiek aistringa, kiek gero linkinčia meile. Meile, kuri kitam skiria laiko. Kaip sako kazimierietė s. Edita Šicaitė, „mylintiems mes esame ypatingi, visiems kitiems neatrasti“. Skaitant F. Sheeno knygą apie Mergelę Mariją, gali kilti mintis: kiek gi galima ją liaupsinti, juk ir taip aišku, ką norima pasakyti? Bet tada supranti, kad taip kalba mylimasis apie savo mylimąją: ji gali būti ir motina, ir sužadėtinė, ir dukra. Mylimasis gali valandų valandas tiesiog gėrėtis ir džiaugtis. Šiandien, per Mergelės Marijos gimtadienį, esame kviečiami neskaičiuodami laiko Ja gėrėtis, kol patys patirsime Jos motinišką meilę.

„Vienas katalikas berniukas pasakojo savo kaimynui universiteto profesoriui apie Švenčiausiąją Motiną. Profesorius pasišaipė: „Betgi nėra jokio skirtumo tarp jos ir mano motinos.“ O berniukas atsakė: „Gal ir taip, bet tarp jų sūnų skirtumas pasiutiškai didelis!“ Štai kur atsakymas. Kadangi mūsų Viešpats taip išsiskiria iš kitų sūnų ir mes išskiriame Jo Motiną iš visų kitų motinų. Kadangi amžinąją prigimtį Jis gavo iš Tėvo kaip Dievo Sūnus, o laikiną žmogiškąją – Marijos įsčiose kaip žmogaus sūnus, Jo atėjimas sukūrė naują santykį. Ji nebėra privatus asmuo kaip visos kitos motinos. Mes nepadarome jos kitokios, ji yra kitokia. Mes Marijos nepasirinkome, Jis pasirinko.“

Projektą „Krikščioniška literatūra – ne tik davatkoms“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba