Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Norite prisidėti prie pokyčių? Nepamirškite -> Paremti
Atsinaujiname. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Bet galite paremti.

2022 12 12

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Apie organų donorystę nuo pradžių: kokie organai ir audiniai gali būti dovanojami?

Pexels.com nuotrauka

Pritarimas organų ir audinių donorystei nieko nekainuoja, tačiau transplantacijos laukiančiam žmogui gali padovanoti neįkainojamą dovaną – sugrąžinti sveikatą ar net išsaugoti gyvybę. Vos vienas organų ir audinių donoras galėtų sugrąžinti sveikatą ir pagerinti gyvenimo kokybę daugiau nei 7 sunkiai sergantiems žmonėms.

Būtinybė atlikti organų transplantaciją iškyla, kai kiti gydymo metodai ir būdai jau yra išbandyti, tačiau buvo neveiksmingi, tuomet gydytojų konsiliumas priima sprendimą, kad pacientui būtinas donorinis organas ar audinys.

Vienas organų ir audinių donoras idealiu atveju galėtų padėti daugiau nei 7 sunkiai sergantiems pacientams. Vis dėlto tokie atvejai, kai transplantacijai tinka visi donoro organai, yra labai reti. Dažniausiai transplantacijai tinkami donoro inkstai, ragenos ir kepenys.

Taip pat artimieji, sutikdami su organų ir audinių donoryste, gali pasirinkti, kokius organus ar audinius donuoti. Taigi kokie organai ir audiniai gali būti dovanojami?

Organai ir audiniai, kurie gali būti dovanojami

Širdis. Šiuo metu širdies transplantacijos laukia 31 recipientas. 2022 m. iš viso buvo atliktos 9 širdies transplantacijos. Širdis gali būti transplantuojama tik iš mirusio donoro. Širdies transplantacijos prireikia susirgus širdies nepakankamumu, kai nebelieka kito būdo pasveikti ir tik širdies transplantacija galėtų išgelbėti gyvybę.

Plaučiai. Lietuvoje plaučių transplantacijos laukia 9 žmonės. Laukiant plaučių transplantacijos, tikimybė sulaukti tinkamo organo labai nedidelė. Tokios operacijos Lietuvoje atliekamos labai retai, o priežastis ta, kad donorų plaučiai dažniausiai būna pažeisti ir netinkami donorystei. Plaučių tinkamumui labai svarbūs antropometriniai duomenys – atsižvelgiama į ūgio, svorio ir plaučio tūrio panašumą – ir kraujo grupės atitikimas. Užsienio šalyse įmanoma transplantuoti tik vieną plautį ar net dovanoti vieną plautį savo artimajam. Lietuvoje abu plaučiai transplantuojami kaip vienas vienetas.

Kepenys. Dažniausiai kepenys persodinamos dėl virusinių hepatitų, kepenų vėžio ir autoimuninių kepenų ligų. Dažnai tai yra vienintelis gyvybę gelbstintis gydymo metodas. Šiuo metu kepenų transplantacijos Lietuvoje laukia 48 žmonės, o šiemet jau atlikta 31 kepenų transplantacija. Užsienio šalyse galima dalinė kepenų transplantacija iš gyvo žmogaus. Lietuvoje gyvena vaikai, kuriems jų tėvai padovanojo dalį savo kepenų, tačiau šios transplantacijos buvo atliktos Lenkijoje.

Abu inkstai. Inkstai yra dažniausiai transplantuojamas organas ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Inkstai gali būti transplantuojami iš mirusio donoro ir po vieną transplantuojami dviem recipientams. Taip pat inkstą sergančiam artimajam gali padovanoti šeimos nariai: mama, tėtis, sūnus, dukra, dėdė, teta ar sutuoktinis. Tokiais atvejais inkstą artimajam dovanojęs žmogus gali toliau sėkmingai gyventi su vienu veikiančiu inkstu. 2022 m. atliktos 79 inksto transplantacijos po donoro mirties ir registruoti 5 gyvosios inksto donorystės atvejai. Nors šių transplantacijų atliekama daugiausia, jų laukiančių recipientų skaičius didžiausias – 64.

Abi ragenos. Akies ragena – akies obuolio išorinio dangalo priekinė skaidri dalis, praleidžianti šviesą ir padedanti ją fokusuoti tinklainėje. Ji yra ne organas, o audinys. Ragenos storis – apie 0,5 mm. Ši transplantacija – įprastas ragenos pažeidimų sukelto apakimo gydymo būdas, sugrąžinantis regėjimą. Operacijos metu transplantuojama tik viena donoro ragena.  Šiuo metu ragenos transplantacijos laukia 155 žmonės.

Kiti audiniai. Registravus efektyvų organų ir audinių donorą galima paimti ir kitus audinius – kraujagyslinį, raumeninį ir kaulinį. Visgi šie audiniai iš mirusio donoro yra imami retai.

Transplantacijų laukia šimtai

Reanimacijos skyriuje taikomos visos teisės aktuose numatytos gaivinimo priemonės, daroma viskas, kad žmogaus gyvybė būtų išgelbėta. Jei jos nebepadeda, konstatuojamas mirties faktas.

Apie galimybę dovanoti organus sergantiems žmonėms yra pradedama kalbėti tik tada, kai reanimacijoje žmogui yra konstatuojama klinikinė smegenų mirtis arba sustojęs kvėpavimas ir nutrūkusi kraujotaka. Svarbu suprasti, kad smegenų mirtis – ne koma. Konstatavus smegenų mirtį, žmogus nebepabus, nes jo smegenų veikla nebeatsikurs.

Artimųjų jaučiamas netekties skausmas ir liūdesys apsunkina sprendimo, ar pritarti organų donorystei, priėmimą.

Artimiesiems sutikus padovanoti organus, gavus kraujo tyrimų rezultatus ir gydytojams įvertinus organų būklę, pradedama komunikacija su potencialiais recipientais. Per gana trumpą laiką jie turi apsispręsti, ar galės atvykti transplantacijai į Kauno arba Santaros klinikas. Atvykus jiems taip pat yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant įvertinti, ar donoro organas tikrai tinkamas.

Inkstų laukiantiems recipientams transplantacija reiškia išsilaisvinimą iš gydymo procedūrų ir gyvenimo kokybės pagerinimą, ragenų laukiantiems – vėl leistų praregėti, o kitiems – tai vienintelė likusi viltis gyventi.

Šiuo metu Lietuvoje transplantacijos laukia 311 žmonių: 64 laukia inksto, 31 – širdies, 9 – plaučių, 4 – širdies ir plaučių komplekso, 48 – kepenų, 155 – ragenų transplantacijos. Iš jų – 4 vaikai. Šių žmonių sveikata priklauso tik nuo kitų žmonių gerumo ir pasiryžimo padovanoti savo organus po mirties.

Kviečiame išreikšti pritarimą organų donorystei – tai padaryti galite užpildę prašymą internetu ntb.lt arba bet kurioje „Camelia“, „Eurovaistinės“ arba Gintarinės vaistinės“ vaistinėje.

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Atsinaujiname

Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.

Norite prisidėti prie pokyčių?

Paremkite