2021 05 07

Kun. Nerijus Pipiras

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Apie Profesorių neprofesoriškai

Kun. Arvydas Petras Žygas (1958–2011) Pažaislyje, 2006 m. rugpjūtį. Šarūno Blinstrubo nuotrauka

2021 m. gegužės 7 d. minimos kunigo, profesoriaus, ateitininko Arvydo Petro Žygo (1958–2011) mirties dešimtosios metinės. Ta proga dalinuosi ne biografinėmis, bet daugiau patirties eilutėmis apie šią asmenybę, kurią sutikau gyvenime gal kiek daugiau nei tris kartus – bet kiekvienas susitikimas buvo kažkuo panašus, ypatingas.

Prisėdau prie popieriaus lapo vakare, kai jau visi darbai baigti, kai belieka tik dar kartą pasvarstyti apie savąją tapatybę, apie tai, kur aš dienos metu panašėjau į Kristų savo bendruomenėje, kur dar kažko trūko, ar nebijojau eiti į „visą pasaulį“? Ir kalbėti. Be perstojo. Su tuo, kuris sprendžia gyvenimo ar mirties dilemą, su tuo, kuris neviltį skandina alkoholyje, su tuo, kuris dūsta nuo baisios ligos komplikacijų ir tuo, kuris be savęs nieko nemato. Kartais prisibijau tokių horizonto platumų. Tuomet toks aktualus ir savalaikis atrodo klausimas kas aš esu ir koks turiu būti? Ne tik, kad prakalbinčiau, bet apskritai – kad kalbėčiau. Ne savo žodžiais. Net ne savimi, o Kristaus ir Kristumi.

Nenoriu išradinėti kokių tai naujų programų ar receptų. Tiesiog šiandien, dabar, kai, rodos, dėlioju visus praėjusios dienos taškus, prieš akis iškyla keli epizodai. Tuomet tai buvo susitikimai su Profesoriumi, dvasios tėvu. Šiandien, rodos, daug daugiau. Net sugaunu save slapčia svajojant, kad ir Kristus tuos metodus, tuos epizodus žino.

Sutikau Profesorių Kauno arkikatedroje aukojantį Mišias vaikams. Man tai buvo tam tikras Dievo artumo atradimas. Vaikai čia pat, netoli altoriaus. Klausydami homilijos jie kartu ieško atsakymų. Kunigas toks artimas jiems, tarsi pats būtų vaikas. Ko gero, tik taip ir įmanoma prakalbėti šių laikų žmogui. Ne iš tolo, bet akis į akį.

Kun. Arvydas Petras Žygas (1958–2011). Vytenio Lietuvninko nuotrauka

Po tų Mišių keliaujame į seminariją. Aš – tik pradėjęs studijuoti. Ir dvasios tėvas. Staiga jis pradeda kalbėti apie didžiausią savo svajonę – parvežti tėvelių palaikus iš už Atlanto į Lietuvą. Kalba apie jų meilę Lietuvai. Kalba su manimi. Klausia… Lyg ir keista atrodė.

Arba ir vėl. Susitikome kartą parduotuvėje. Pasisakė perkąs maisto produktus tiems, kurie neturi ko valgyti. Ir vėl juos rinkome abu. O kartą, sužinojęs, iš kurio krašto esu kilęs, tiesiog labai paprastai įdavė laišką buvusiam klierikui. Nepamiršo. Prisiminė. Net vardą žinojo. Atrodė, kad tas žmogus – svarbiausias pasaulyje. O gal net visas pasaulis. Ir visa tai sutalpinta, kiek bandžiau įsivaizduoti, keliuose žodžiuose, kuriems užrašyti, ko gero, prireikė net taip brangaus nakties laiko. Viena vertus, kaip nustebau patyręs, kad tas žmogus, kuriam nešiau laišką, gyvena beveik gretimame name. Iki tol niekada to nežinojau. Taip pasitaikė proga ne tik atiduoti laišką, ne tik paklausti, kaip gyveni, bet ir susipažinti…

Kun. Nerijus Pipiras. Bernardinai.lt nuotrauka

Trys situacijos. Trys nustebimai ir atradimai. Ir trys kunigystės programos, kurias ir prisimenu, kai, rodos, dienos darbai jau baigti: kalbėti, net paties mažiausio žmogaus paklausti patarimo, kad ir paties mažiausio žmogaus; atrasti laiko kitam, žinant, jog net ir kukli riekė batono gali reikšti gyvenimą, ir paprasčiausiai paklausti, kaip sekasi, nepaisant žmogaus apsisprendimų. Negalima šių trijų dalykų nepavadinti Evangelija, todėl ir klausiu šiandien savęs: Kaip sekėsi man Ja gyventi ir Ją liudyti?

Šito neišmokau auditorijose, reikia pripažinti. Tą man paliudijo profesorius, kalbėdamasis su manimi kaip su lygiu, kaip galinčiu patarti. Man, reikia pripažinti, tai buvo kone gyvenimo atradimas. Ir neskaičiuodamas laiko, tačiau matydamas žmogų, kuriam pats pigiausias batonas yra daug svarbiau nei iškilmingi priėmimai, ar diskusijų, taip ir paliekančių tave be Tiesos, vakarai.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Ta patirtis nustebino tuo, kad ji praaugo auditoriją. Praaugo ir liko kaip gyvenimo pamokos – Evangelijos skelbimo programa. Ar jos nepamečiau? Už lango jau baigiasi dar viena kalbėjimo, liudijimo, išklausymo ir sekimo Viešpačiu kupina diena…

Kviečiame remti Bernardinai.lt

Jei mus skaitote, žiūrite ar klausotės, galite prisidėti ir prie mūsų gyvavimo, taip tapdami misijos įgyvendinimo partneriais.

Taip, paremsiu