Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

Vidutinis skaitymo laikas:

4 min.

Apie Sapiegas universiteto istorijoje. Pokalbis su VU rektoriumi prof. R. Petrausku

Vilniaus universiteto rektorius, istorikas prof. Rimvydas Petrauskas. Luko Balandžio / „BNS Foto“ nuotrauka

Neseniai Lietuvoje ir Vilniaus universitete lankėsi Belgijos karališkoji pora. Ta proga biblioteka parengė nedidelę parodą, atskleidžiančią mūsų ryšius su Belgija. Joje buvo eksponuojami senieji žemėlapiai su Belgijos atvaizdais, profesoriaus Joachimo Lelewelio, daugelį metų praleidusio Belgijoje, palikimas ir keletas Sapiegų kolekcijos – Bibliotheca Sapiehana – knygų.

Mat karalienė kilusi iš Sapiegų šeimos, o Vilniaus universiteto ir jo bibliotekos istorija su šia šeima taip pat glaudžiai susijusi.

Pakalbinome Vilniaus universiteto rektorių istoriką prof. RIMVYDĄ PETRAUSKĄ, lydėjusį karališkąją porą vizito universitete metu, norėdami sužinoti daugiau apie karaliaus bei karalienės kilmę ir Sapiegų šeimos reikšmę LDK ir Vilniaus universiteto istorijoje.

Istorikas tyrinėja XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę ir socialinę istoriją, yra parašęs ne vieną knygą apie LDK diduomenės gimines.

Kuo LDK istorijoje svarbi Sapiegų šeima?

Savo iškilimo laikotarpiu – XVII–XVIII a. – tai buvo viena iš 3–4 svarbiausių giminių, palikusi ryškų pėdsaką ypač vėlyvosios LDK istorijoje. Ta giminė išskirtinė dėl savo karjeros kelio. Ji kilo iš tolimiausio LDK pakraščio – Smolensko žemės, kuri buvo prijungta vėliausiai, tik Vytauto laikais.

Kadangi XV a. rusėnų kalba LDK buvo vartojama greta lotynų, nuolat reikėjo raštininkų ekspertų valdovo aplinkoje. Jų buvo ieškoma įvairiose vietose: Kyjivo, Voluinės, Polocko ir Smolensko žemėse, kur buvo išplėtota rusėniško rašto kultūra. Iš ten XV a. viduryje, Kazimiero laikais, atvyko ir pirmasis žinomas šios giminės atstovas Semionas Sapiega.

Jis pradėjo dirbti LDK valdovo aplinkoje, nuo jo ir prasidėjo tęstinumas: bent kelios kartos ėjo pareigas valdovo kanceliarijoje ir kaupė patirtį, žinias, stiprino ryšius su valdovu ir elito grupuotėmis. Todėl visai nenuostabu, kad netrukus vienas jų tapo rusėniškos kanceliarijos dalies vadovu.

Aleksandro laikais Jonas Sapiega jau tampa reikšmingu veikėju, jis kartu ir aukšto rango pasiuntinys. Labiausiai žinoma jo kelionė į Romą 1501 m. atliekant labai svarbią Aleksandro misiją derantis dėl bažnytinės unijos. Misija nepavyko, bet pats apsilankymo faktas labai svarbus. Ten jis įšventintas į riterius, geriau susipažino su katalikiška kultūra, kuri jį paskatino ieškoti religinės sintezės.

Jono Sapiegos laikais giminėje įvyksta lūžis: perėjimas nuo raštininkų, kanceliarijos darbuotojų į valstybės elitą. Iki tol stačiatikiams katalikiškos valstybės centre tapti įtakingiems buvo nelengva, jie veikė savo gyvenamose žemėse. Pasinaudodami kanceliarija, Sapiegos iškilo į aukščiausias valstybės vietas.

Lietuvos prezidentinė ir Belgijos karališkoji poros susitiko su Vilniaus universiteto studentais. Vilniaus universitetas, 2022 m. spalio 25 d. Žygimanto Gedvilos / „BNS Foto“ nuotrauka

Kada jie suklestėjo, buvo įtakingiausi?

XVI a. pradžia – giminės iškilimo pradžia. Nors dar buvo stačiatikiai, Sapiegų fundacijos rodo, kad juos labai veikė katalikiška kultūra, tikėjimas. Prisimenant Belgijos karališkąjį vizitą, kaip tik reikia paminėti, kad Jonas Sapiega pradėjo Kodenio liniją, iš kurios kilusi ir Belgijos karalienė. Tuo metu atsirado dvi giminės linijos – Kodenio ir Čerėjos, Kodenio linija buvo stipresnė, įtakingesnė. Palenkėje esančiame Kodenyje iki šiol išlikusi įspūdinga stačiatikio Sapiegos funduota cerkvė, statyta katalikišku gotikos stiliumi.

Nors iki galo nėra aišku, manoma, kad Zapyškio bažnyčia taip pat buvo statyta Sapiegų (Sapiegiškės). Galutinis giminės proveržis įvyko XVI a. pabaigoje, vieno žymiausių LDK didikų Leono Sapiegos laikais. Jis užsitarnavo aukštas pareigas, tapo LDK kancleriu, sukaupė didelius turtus, pradėjo keletą kultūrinių iniciatyvų, kurių svarbiausia – trečiasis Lietuvos Statutas, kuriam pats parašė pratarmę.

Sapiegos tapo elito atstovais, tam reikėjo pakeisti tikėjimą. Kai kurioms giminėms prireikė keleto kartų, o Leonas Sapiega per savo gyvenimą tikėjimą pakeitė net tris kartus. Jis gimė stačiatikiu, tada, kaip ir daugelis didikų tuo metu, perėjo į kalvinizmą, o gyvenimą pabaigė ir mirė kaip katalikas. Jo idėja buvo įsteigti giminės mauzoliejų Šv. Mykolo bažnyčioje, prie kurios fundavo ir bernardinių vienuolyną. Ten pats su žmonomis ir buvo palaidotas.

Ar išliko giminės archyvai?

Sapiegos gana kruopščiai kūrė ir saugojo giminės archyvą. Kadangi buvo kancleriai, jiems labai rūpėjo dokumentacija. Leonas Sapiega (1557–1633), nors buvo rusėnų raštininkas, suprato lotynų kalbos svarbą, prestižą. Pagrindinius šeimos dokumentus jis nurodė išversti iš rusėnų į lotynų kalbą, nors turėjo ir originalus. Sapiegos išmanė dokumentacijos reikšmę, kruopščiai ją rinko.

Antras reikšmingas giminės atstovas Kazimieras Leonas Sapiega (1609–1656), tapęs vicekancleriu, vedė registracijos knygą, kur registravo visus šeimos ir valstybės dokumentus. Tai XVII a. viduriui labai modernus dokumentų registras. Vėlesniais laikais jis buvo išblaškytas.

Sapiegos studijavo universitetuose, siekė išsilavinimo, vertino studijų reikšmę. Matydamas, ko trūksta Vilniaus universitetui, Kazimieras Leonas Sapiega finansavo teisės studijas. Aplinkybių nežinome, bet veikiausiai kelionių, studijų metu jis bendravo su jėzuitais, užmezgė su jais ryšius, įsteigė Schola Sapiehana. Veikiausiai dėl jo ryšių pirmieji teisės profesoriai atvyko iš Bavarijos, Ingolštato, su kuriuo jėzuitai daugiausia bendradarbiavo.

Veikiausiai dėl jo ryšių atvyko pirmieji teisės profesoriai, tokie kaip Simons Dilgeris. Žinoma, svarbu pinigai, bet dar reikia rasti ir profesorius, tad fundatorius jausdavosi įpareigotas padėti. Ta pačia proga, matyt, skyrė universitetui ir kitą fundaciją – knygų kolekciją, kurios dalis buvo paveldėta ir iš tėvų, žmonos. Tai Biblioteca Sapiehana. Ši kolekcija taip pat labai išblaškyta, dabar atliekami jos tyrimai.

Kadangi kolekcija papuošta Sapiegų herbu – lapinu, tai lengvai atpažįstama. Puošnios kolekcijos knygos primena Sapiegų reikšmę Vilniaus universiteto istorijoje. Puikiai išleistą leidinį apie šią kolekciją prezidentas dovanojo karališkajai porai.

Kuo domėjosi karališkoji pora? 

Viso vizito metu jie gavo daugybę informacijos apie Sapiegas, lankėsi ir Šv. Mykolo bažnyčioje. Karalienė tikrai artima Sapiegų giminaitė. Jos senelė iš motinos pusės buvo iš Kodenio Sapiegų linijos. Turint omenyje, kad senelė gana ilgai gyveno, matyt, karalienė yra nemažai girdėjusi apie savo giminės istoriją. Jos tėvo linija yra iš Komorovskių giminės, taip pat susijusios su Lietuvos istorija.

Lenkiška giminė atsikėlė į Žemaitiją dar XVII a., turėjo čia nemažai valdų. Taigi jos giminė tikrai susijusi su Lietuva. Jiems daug buvo apie tai papasakota. Karalienė domėjosi knygomis iš Bibliotheca Sapiehana kolekcijos, puoštomis Sapiegų giminės herbu.

Sapiegos reikšmingi ne tik LDK, bet ir universiteto istorijoje. Visuomet svarbu pamėginti rasti ir papasakoti apie jungtis tarp dviejų šalių, o Vilniaus universiteto ir Belgijos istorija turi ir daugiau ryšių.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien