2021 01 16

Juozapa Živilė Mieliauskaitė SF

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Apie susitikimų kalendorių

Juozapa Živilė Mieliauskaitė, SF. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka

Kažkada galvojau, ar tinkama dovana galėtų būti kitų metų kalendorius. Nusprendžiau, kad asmuo tik pats žino, kokio kalendoriaus jam reikia – ir ar reikia. Bet kartais tikrai įdomu pamatyti, kaip atrodo kito žmogaus darbo knyga – kiek ji užpildyta ir kokiu tvarkingumu ten nugula dalykai. Man pačiai labai svarbu turėti darbo kalendorių – kad galėčiau matyti savo užimtumą ir ko nors nepraleisčiau.

Advento susitikimų metu su jaunimu kalbėjomės apie advento kalendorių – jie turi labai gražių su žavių formų šokoladukais susijusių prisiminimų. Aš vaikystėje tokio kalendoriaus neturėjau – apie jį sužinojau tik studijų metais. Mano kolegos niekaip negalėjo suprasti, kaip aš galėjau užaugti be advento kalendoriaus – juk labai svarbu (todėl skubiai gavau tokį dovanų).

Per paskutinį adventą su jaunimu kalbėjomės, kad pats adventas yra toks kalendorius – tik ne šokoladuko atradimui, o kasdieniam susitikimui su Dievu. Kad kiekviena advento diena tampa susitikimo laukimu – ir kiekviena diena gali tapti susitikimu su tuo, kurio laukiame, į kiekvieną dieną galime su nuostaba žiūrėti kaip į dovaną, kaip į pasimatymą.

Adventas praėjo, o metų sandūroje dažnai darome tam tikrus vertinimus – žvelgiame į praėjusių metų sėkmes ir nesėkmes, akcentuojame naujų metų siekius ir lūkesčius. Tam ir reikalingas naujų metų kalendorius – kad būtų kur sudėlioti visus reikalus. Dažnai kalendoriaus įrašai susiję ir su naujiems metams skirtais pasiryžimais, apsisprendimais. Jaunimas juokauja, kad dažnai tie apsisprendimai pasikartojantys, beveik būtų galima nurašyti praėjusių metų sąrašą (nes įgyvendinant ne itin pasistūmėjo): „dabar jau tikrai mokysiuosi“, „būsiu geras“ ir pan.

O kas, jei pagrindinis apsisprendimas būtų turėti „susitikimų, pasimatymų metus“? Juk daug susitikimų mūsų kasdienoje – planuotų ir ne, įkvepiančių ir varginančių, žaismingų ir gilių. Su jaunimo bendruomene esame susitarę ir per karantiną rengti asmeninius susitikimus, „eiti“ į online „pasimatymus“ – kad būtume kartu, turėtume asmeninio laiko būti su asmeniu, nenutoltume, ieškotume šitam laikui tinkamų būdų augti santykyje. Ir tokie susitikimai užpildo mano kalendorių net ir per karantiną.

Cathopic.com nuotrauka

O jei šie metai taptų susitikimų, „pasimatymų“ su Jėzumi metais? Jei kiekviena diena taptų tokio susitikimo diena? Tada kasdien laukčiau tokio susitikimo – labai sąmoningai, intensyviai – ir ruoščiau tam širdį ir gyvenimą. Tada ugdyčiau save atpažinti Atėjusįjį – ne tik per šventes, ne tik man įprastais, nuo švenčių neatsiejamais būdais – bet ir kasdienoje. Iššūkis atpažinti tokį susitikimą – atpažinti, kad Jis ateina į susitikimą ir per nuotolinio mokymosi laiką, per kaukių uždengtas šypsenas, per malonius mums padedančius nepažįstamuosius. Jis ateina per kasdienę maldą, per savo Žodį ir per šv. Mišias – net kai žiūrime transliaciją iš pasaulio tolybių.

Jis ateina kasdien kalbindamas širdį ir per daugybę mūsų sunkių atodūsių ir bejėgiškumą. Ateina per kitų atidumą mums šiuo sudėtingu laiku – kai esantiems saviizoliacijoje daugybė artimų ir tolimų žmonių siūlo pagalbą. Ateina per mūsų gailėjimąsi ir troškimą atsiversti – net kai negalime to daryti sakramentiniu būdu. Jis ateina, kai atleidžiame vieni kitiems kasdienius nepatogumus ir suteikiame dar vieną galimybę. Ateina būnant kartu tokiais būdais, kaip dabar galim, ir ilgintis vieniems kitų. Jis ateina per kasdienį mūsų apsisprendimą Jo ieškoti ir laukti – nes mes Jam rūpim, esam „vienas ūkis“. Ir tikrai šie metai gali būti susitikimų, „pasimatymų“ su Dievu metai – nes Jo karantinas neriboja.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kartais sunku ne tik atpažinti, bet ir tikėti, kad kiekviena diena yra tinkama būti su Dievu, Jam save apreikšti. Tikybos mokytoja, dabar besiruošianti dėstyti ir matematiką, iš savo studijų padarė tokią išvadą: „Man atrodo, matematiką dėstyti lengviau. Pasakei, kas sinx išvestinė lygi cosx – ir visi tiki, be jokių įrodymų. Įrodymai yra, bet niekas jų neskaito. O per tikybą pasakai, kad Dievas yra, visus įrodymus pasakai – ir vis tiek netiki…“

Kartais tikrai sunku tikėti. Sunku atpažinti, kaip išsipildo per Kalėdas skambėję žodžiai, jog šiandien mums gimė Išganytojas. Jog šiandien, dabar Jis ateina. Mums reikia leisti, kad mūsų dienos būtų skirtos tiems susitikimams – leistis surandamiems, nustebinamiems ir mylimiems. Nes advento kalendoriaus šokoladukai yra smulkmė, palyginti su kasdieniais visa keičiančiais susitikimais – kaip sakė viena mergina, „kai augam dvasiškai, nebeužtenka šokolado nuotakai pakelti – kad ir kaip būtų gaila…“ Ir kasdien gauname labai įspūdingą susitikimo galimybę.