2020 10 12

Simonas Bendžius

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

6 min

Apžvalgininkai apie pirmojo turo rezultatus: pergalę konservatoriams „nukalė“ ir patys „valstiečiai“

Gabrielius Landsbergis ir Ramūnas Karbauskis. Karolio Kavolėlio / Fotobanko nuotrauka

2020 m. Seimo rinkimų pirmojo turo rezultatai pažėrė staigmenų. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) užtikrintai laimėjo rinkimus daugiamandatėje apygardoje (24, 8 proc.), antroje vietoje liko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) (17,5 proc.).

Per praėjusius rinkimus merdėjusi Darbo partija (DP) šiemet, po pirmojo turo, sugebėjo užimti trečiąją vietą. Ketvirta liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – tai irgi netikėtumas, kadangi partija sau kėlė kur kas ambicingesnių tikslų.

Tačiau didžiausia staigmena – Laisvės partijos (LP) sėkmė. Įkurta vos pernai vasarą, ši liberalizmo ideologiją skelbianti ir kontroversiškas temas (pvz., lengvųjų narkotikų dekriminalizavimą, LGBT teises ir pan.) kelianti politinė jėga užėmė penktąją vietą. Kita panašias idėjas propaguojanti partija – Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – pasiėmė paskutinį, šeštąjį, „kelialapį“ į naujos kadencijos Seimą.

5 procentų barjero šiemet neperžengė Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), kuri įprastai turi savo nuoseklų ir ištikimą rinkėją.

Kokias pirmąsias išvadas galima daryti po šios įdomios rinkimų nakties? „Bernardinai.lt“ pakalbino tris politikos apžvalgininkus.

Visi šansai dešiniajai valdžiai

Mykolo Romerio universiteto direktorius doc. dr. Virginijus Valentinavičius pirmiausia pakomentavo LP pasirodymą, kuris apžvalgininką nustebino.

„Sakyčiau, tyčia ar ne, liberalams pavyko pasidalinti rinkėjus. LRLS skilimas, užuot buvęs neigiama aplinkybe, ko gero, pridėjo balsų. Kai poną Gentvilą pakeitė Viktorija Čmilytė, „senųjų“ liberalų laikysena „naujųjų“ – Laisvė partijos – atžvilgiu pasidarė ganėtinai korektiška, o rinkėjai tartum pasiskirstė. „Tradicinis“ liberalas atiteko LRLS, o LP užsiėmė naujais, jaunais ir itin progresyviais amerikietiška prasme liberalais. Ir bendras rezultatas – 15 proc. liberalų balsų – jiems yra labai geras“, – sako V. Valentinavičius.

O kas nutiko su Gintauto Palucko socialdemokratais? Pasak docento, šiai partijai koją pakišo LVŽS agitacija – esą LSDP yra konservatorių „slaptieji agentai“. Taip pat dalį rinkėjų balsų galėjo atimti Darbo partija. „Bet tai neturėtų būti pasiteisinimai, – teigia pašnekovas. – G. Paluckas turėjo laiko rimtai pasiruošti rinkimams. Visos aplinkybės buvo palankios. Ko gero, jeigu partija būtų veikusi šiek tiek aiškiau ir ryžtingiau „valstiečių“ atžvilgiu, nebūtų įvykę to, kas įvyko. Ir dabar, manau, G. Paluckas turi labai rimtai kelti klausimą, ar ne laikas užleisti pirmininko vietą kažkam kitam, kuris vestų partiją geriau.“

Virginijus Valentinavičius. Andriaus Ufarto / Fotobanko nuotrauka

Pirmojo turo rezultatai kelia intrigą, kokia bus naujoji valdžia – dešinioji ar centro-kairės. Atrodo, kad situacija gerokai palankesnė konservatoriams: abi galimos koalicijos partnerės – LP ir LRLS – pateko į Seimą, be to, nemažai tikimasi iš antrojo rinkimų turo vienmandatėse apygardose. Po dviejų savaičių dėl vietos Seime varžysis 54 TS-LKD kandidatai, iš kurių 34 pirmauja. „Tėvynės sąjungai pakanka prisidurti 28–30 kandidatų ir kartu su liberalais gautųsi aritmetinė dauguma“, – pažymi V. Valentinavičius, pridurdamas, jog konservatorių pozicija kur kas nuosaikesnė ir atsargesnė nei 2016 m., – nebėra tiek euforijos ir pasitikėjimo savimi, partija neatmetama galimybės derėtis ne vien su liberalais, bet ir su kitomis politinėmis jėgomis, formuojant Seimo daugumą.

Apžvalgininkas įžvelgia paradoksą: TS-LKD surinko daugiausia balsų, nors jų rinkimų kampanija buvo ganėtinai pasyvi. Kaip tą paaiškinti? „Pagrindinę „agitaciją“, ko gero, padarė Ramūnas Karbauskis ir Saulius Skvernelis, vartodami ypač agresyvią retoriką. Tai, kas tęsėsi ketverius metus – komisijų sudarymai ir visąlaik badymai pirštu į vieną Lietuvos nelaimę – Tėvynės sąjungą, o prieš pat rinkimus tai pasiekė kulminaciją. Ir to, matyt, buvo per daug“, – sako V. Valentinavičius.

Pašnekovas išskiria ir S. Skvernelio agitaciją už Lenkų rinkimų akciją. Po to, kai premjero žmona feisbuke agituodama padėkojo LLRA-KŠS atstovei, vidaus reikalų ministrei Ritai Tamašunienei už kelio netoli namų asfaltavimą, S. Skvernelis čia nepamatė nieko blogo ir savo žmoną atvirai palaikė. Tai veikiausiai dar labiau sutelkė TS-LKD rinkėjus.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

MRU docentas atkreipia dėmesį, kad galbūt bręsta pokyčiai Lenkų rinkimų akcijoje, kuri nesurinko 5 procentų daugiamandatėje rinkimų apygardoje ir nepateko į Seimą kaip politinė jėga: „Manau, kad tai pirmiausia nuopelnas tų LLRA-KŠS rinkėjų, kurie pradėjo daryti išvadas, jog šios partijos lyderiai nuvedė partiją per daug arti Kremliaus. Lietuvos lenkams didelę gėdą padarė ministras Jaroslavas Narkevičius su savo serijiniais skandalais. Ypač prieš pat rinkimus Baltarusijos įvykiai išryškino vos ne stalinistinę Tomaševskio ir pono Jedinskio laikyseną, kai sukosi reklaminiai vaizdo klipai su karo metų dainomis ir kova prieš fašistinę diktatūrą Lietuvoje… To jau tikrai buvo per daug.“

Pasak apžvalgininko, jeigu LLRA-KŠS lyderis Valdemaras Tomaševskis tesės pažadą trauktis iš pirmininko pareigų, tai bus šansas jaunesniems lyderiams padaryti partiją „mažiau raudoną“ ir grįžti prie lenkiškos tapatybės šaknų. „Noriu pabrėžti, kad LLRA-KŠS problema yra ne ta, kad jie lenkai – bet ta, kad jų partija turėjo tą sovietinę ultraraudonąją darbotvarkę, kurią V. Tomaševskis ir ypač Z. Jedinskis pakėlė iki karikatūros lygio“, – teigia pašnekovas.

„Valstiečiai“ – patys kalti

ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas dr. Pijus Krūminas atkreipia dėmesį, kad šių metų Seimo rinkimus ne tiek laimi konservatoriai, kiek pralaimi „valstiečiai“. Tokią prielaidą kelia statistika: palyginti su 2016 m. rinkimais, TS-LKD prisidėjo apie 14 tūkstančių rinkėjų balsų, taigi – gan stabilūs skaičiai. Tuo metu LVŽS šiemet prarado net 70 tūkstančių rinkėjų balsų. Kas lėmė tokią „valstiečių“ netektį?

„Viena iš priežasčių galėjo būti negatyvi reklama, nukreipta prieš konkurentus, – svarsto P. Krūminas. – Taip pat tam įtakos daro sprendimai valdžioje, kurie veikia švytuoklės principu – nuo vienų prie kitų. Visur galima rasti trūkumų, kurie sumažino LVŽS gautų balsų skaičių.“

Pijus Krūminas. Asmeninio archyvo nuotrauka

Pasak ISM dėstytojo, daugelį nustebinusi Laisvės partija nuo pat pirmųjų gautų balsavimo rezultatų demonstravo, kad šiuose rinkimuose pasirodys gerai – net ir regionuose viršijo 5 procentus, kas buvo išties netikėta. Tai parodo, kad liberalios idėjos artimos ne tik sostinės (kaip manyta iki šiol), bet ir mažesniųjų miestų gyventojams.

Netikėtas P. Krūminui ir dar vienas dalykas – LLRA-KŠS pralaimėjimas. Buvo galima nuspėti, kad jų rinkėjai balsuos tiek, kiek reikia, ir į Seimą durys šiai partijai vėl bus atviros. Tačiau, anot politologo, tam galbūt sutrukdė Darbo partija, kuri „nuvalgė“ dalį rinkėjų balsų.

Pašnekovo paklausiau nuomonės apie krikščioniškomis save skelbiančių partijų – Nacionalinio susivienijimo (NS) ir Krikščionių sąjungos (KS) pasirodymą rinkimuose. Iš pradžių sumanyta kaip viena politinė jėga, vėliau dėl vidinių nesutarimų ji skilo į dvi minėtąsias partijas. NS rinkimų pirmajame ture liko dešimtas (2,13 proc. balsų), o KS – penkiolikta (0,75 proc.)

„Čia iš dalies susiklostė „susiskaldyk ir nevaldyk“ situacija. Kita vertus, tai yra uždaras ratas, kurio idėjos neturi paklausos visuomenėje. Nei partijų lyderiai, nei idėjos nėra patrauklios rinkėjams. Bus matyti, kaip jiems seksis toliau, bet man atrodo, kad panašiai ir seksis“, – spėja P. Krūminas.

Lietuva tolsta nuo tradicinių vertybių

„Lietuvos politinį lauką seku visą savo sąmoningą krikščionišką gyvenimą. Ir matau, kad per trisdešimt Nepriklausomybės metų niekada Lietuvoje nebuvo taip prastai kaip dabar, po šių rinkimų – kalbu apie krikščioniškų vertybių ir Bažnyčios socialinio mokymo padėti politikoje“, – sako religinio ir politinio gyvenimo apžvalgininkas, publicistas Tomas Viluckas.

Jis teigia, kad krikščioniškoms vertybėms turėjusios atstovauti NS ir KS nesugebėjo įtikinti rinkėjų ir aiškia, suprantama bei patrauklia kalba pristatyti krikščioniškų idėjų. Pasak pašnekovo, Lietuvoje susiduriame su problema – Katalikų Bažnyčia Lietuvoje nesugebėjo išugdyti stiprių lyderių.

Tomas Viluckas
Tomas Viluckas. Silvijos Knezekytės nuotrauka

„Apie tuos procesus krikščioniška analize užsiimantys žmonės buvo įspėję ne kartą. Apie tai, kad krikščionybė Lietuvoje yra perdėm efemeriška ir nevisuomeniška, nebendruomeniška. Pas mus buvo nuolat akcentuojamas asmeninis šventumas, maldingumas – bet ne atsakomybė už bendruomenę ir visuomeninį gyvenimą. Tai lėmė, kad Katalikų Bažnyčia išsiugdė labai menką intelektualinį ideologinį „sluoksnį“, kuris galėtų formuoti politinę darbotvarkę. Neturime stiprių lyderių, kokių yra, pavyzdžiui, Lenkijoje, Vengrijoje ar Slovakijoje.

Tos dvi lietuviškos partijos, kurios save pristato kaip krikščioniškas, yra be jėgos, be stiprių lyderių, be viešojoje erdvėje matomų žmonių, kurie galėtų skleisti krikščioniškas vertybes – ir rezultatas yra toks, kokį mes turime. Net ir Tėvynės sąjungoje krikščioniškasis sparnas nėra įtakingas“, – teigia T. Viluckas.

Pasak apžvalgininko, NS ir KS nebuvo palaikomi ir pačioje Bažnyčioje, jos – tartum atsietos nuo pačios katalikų bendruomenės: „Tie žmonės nesisieja su jokiomis parapijomis, partijos veikia kažkur, yra priklausomos nuo lyderių, jų ambicijų.“

T. Viluckas pabrėžia, jog Lietuva darosi vis liberalesnė, o Laisvės partija esanti tikroji Seimo rinkimų laimėtoja. Tai kelia prielaidą, kad, jei susikurs konservatorių-liberalų valdančioji koalicija, tradicinės vertybės nebus labai atstovaujamos:

„Pirmojo turo rezultatai yra didelė liberaliosios ideologijos pergalė. Galima kalbėti, kad Lietuva pasuko nuo tradicinių vertybių liberalių link – ypač jeigu žiūrime į ateities perspektyvą. Manyčiau, kad už Laisvės partiją daugiausia balsavo jaunimas, kuris akivaizdžiai pasisako už liberalias vertybes, tarp kurių, kad ir kaip įdomiai skambėtų, yra šūkis „Laisvę marihuanai“. Abejoju, ar tiems rinkėjams, kurie balsavo už LP, buvo aktualūs kiti klausimai. Manau, kad marihuana jiems buvo aktualiausia – ir tai yra atspindys procesų, kurie vyksta visuomenėje.“

Pauliaus Peleckio / Fotobanko nuotrauka

Pašnekovas priduria, kad Laisvės partija labai stipriai išnaudojo šiuolaikinę komunikaciją: „Karantinas apribojo tradicinio pobūdžio susirinkimus, agitaciją nuo durų prie durų (kurią buvo įvaldę partiniai mechanizmai), o tuo metu LP puikiai darbavosi socialiniuose tinkluose. Šita situacija LP pasidarbavo meistriškai, kai kitos partijos tokią galimybę pramiegojo.

Apžvalgininkas taip pat komentuoja „valstiečių“ ryškų pralaimėjimą konservatoriams. Pasak pašnekovo, nors LVŽS nuolat kartoja, kad jie puikiai susidorojo su Covid-19 pirmąja banga, karantino suvaržymai vis dėlto nuvargino žmones, o kurta baimės atmosfera sukėlė didelį rinkėjų nepasitenkinimą. Jiems taip pat galėjo įgristi LVŽS taktika dėl parlamentinių tyrimų – užuot vykdę savo rinkimų pažadus, „valstiečiai“ knaisiojosi po praeitį. Trečias dalykas – žmonėms nebuvo priimtini alkoholio ir tabako kontrolės įstatymai.

„Dar reikėtų pasakyti, kad viešojoje erdvėje buvo kuriami neigiami LVŽS ir jų valdymo įvaizdžiai, kurie irgi turėjo savo poveikį. „Valstiečius“ labai skandino ir jų koaliciniai partneriai, LLRA-KŠS ministro Jaroslavo Narkevičiaus gynimas“, – sako T. Viluckas.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.