Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Norite prisidėti prie pokyčių? Nepamirškite -> Paremti
Atsinaujiname. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Bet galite paremti.

2023 02 17

Antanas Mockus

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Ar draugas gali atstoti psichologą?

Pexels.com nuotrauka

Neseniai teko išgirsti nuomonę, kad pas psichologą besilankantiems žmonėms svarbiausias ne psichologo išsilavinimas, jo specifinės žinios, bet bendražmogiškas gebėjimas išklausyti, todėl psichologo darbą kuo puikiausiai gali atlikti ir geras draugas.

Pirmiausia išsilavinimo nereikėtų priešinti gebėjimui išklausyti ir patarti – dažniausiai tai eina koja kojon. Žinoma, kai kurie draugai gali išklausyti, suprasti, jautriai ir šiltai reaguoti, tačiau psichologai turi žinių apie psichikos sutrikimus, išmano profesionalios pagalbos metodus, turi patirties sprendžiant panašius sunkumus. Puiku, jeigu žmogus turi kam pasipasakoti ir be psichologo, tačiau psichikos sveikatos sutrikimo paprastas pasikalbėjimas neišspręs.

Žmonės, kurie savo aplinkoje turi palaikančių artimųjų, draugų, taip pat lankosi psichologo kabinete. Sakykime, depresijos kamuojamas vyras, kurį partnerė išklauso, palaiko, kviečia kartu vaikščioti, sportuoti, padeda sveikai maitintis, vis dėlto sergančiajam trūksta įgūdžių identifikuoti ir spręsti savo vidines problemas – juk kai kurie žmonės menkai pažįsta save, mažai atsižvelgia į savo mintis, jausmus, troškimus, emocijas. Padėti žmogui geriau save pažinti – daug žinių ir patirties reikalaujantis darbas. Galime sakyti, kad psichologo darbas – ir mokslas, ir menas.

Psichologas savo profesinę patirtį neretai stiprina ir pats – vadinamosios supervizijos, kai savo darbą aptaria su kitu patyrusiu psichologu, yra privalomos kiekvienam specialistui. Psichologo darbo ribas taip pat aiškiai apibrėžia profesinė etika – taisyklių rinkinys, skirtas tam, kad pagalbos besikreipiantis žmogus jaustųsi visiškai saugus. Etikos taisyklių paisymas yra psichologo profesionalumo ženklas. Visa tai – svarbūs argumentai, leidžiantys pokalbį su draugu atskirti nuo darbo su psichologu.

Jau nekalbant apie tai, kad psichologo santykį su klientu apibrėžia ribotas konsultacijos laikas bei psichologo gaunamas užmokestis. Ir net jei klientui norėtųsi tikėti besimezgančia bičiulyste su psichologu, visgi taip draugiškai bendrauti reikėtų tik su draugu – juk psichologas kas savaitę susitinka, pavyzdžiui, su 20 sunkumus patiriančių žmonių. Galų gale tikrą draugystę sudaro ne vien pokalbiai, bet ir platesnis bendravimas – bendros veiklos, kelionės, sutampantys interesai.

Ir visgi ateidami pas psichologą neretai žmonės ieško draugo. Tai labai suprantama, kai kamuoja stiprus vienišumo jausmas, o pokalbis su psichologu yra vienas iš nedaugelio kontaktų, kai apskritai galima patenkinti buvimo su kitu žmogumi poreikį, kurį turime kiekvienas. Tada kalbame, kodėl žmogus vienas – galbūt sunkūs santykiai, gal netektys pastūmėjo užsisklęsti, o gal trūksta socialinių įgūdžių. Tokiu atveju kalbėdamasis su žmogumi psichologas padeda ne tik apsiraminti, bet ir problemą spręsti sistemiškai, iš esmės.

Kitas svarbus dalykas – klausydamas klientų pasidalijimų pastebiu, kad net ir jų turimi draugai dažnu atveju nemoka ar nenori išklausyti, bet skuba pasakoti apie save, todėl pertraukinėja, be perstojo kalba. Jei liūdna – pataria neliūdėti, jei kamuoja nerimas – ragina neišgyventi. Tuo tarpu psichologas žmogų išklauso ir jį priima be išlygų, drąsina atsigręžti į save, gerbti savo išgyvenimus, jų jokiu būdu nenuneigti.

Psichologo kabinete žmonės atveria širdį, tam tikra prasme psichologas tampa jiems artimas. Iš tiesų geras tarpusavio supratimas su psichologu gali tapti pagalba atviriau ir drąsiau dalintis savo išgyvenimais. Ir visgi psichologas draugystės pasiūlyti negali, nes svarbiausias konsultacijos tikslas – padėti atėjusiajam. Tai bendravimas, visiškai orientuotas į kliento gerovę, kai abi pusės susitinka dėl vieno žmogaus.

Kartais psichologas gali dalintis savo patirtimi, jei tai susiję su kalbama tema ir gali būti naudinga klientui, tačiau ne daugiau. Būna, kad klientai psichologui draugiškai užsimena kreiptis, jeigu prireiktų jų profesinių paslaugų. Tačiau galime įsivaizduoti, kokių sunkumų tai galėtų sukelti. Pavyzdžiui, jeigu su kliento pagalba psichologas įsigytų prekę, kuri jam nepatiktų, arba klientas netinkamai atliktų remonto darbus psichologo namuose, o vėliau jie turėtų susitikti terapijoje. Galiausiai, jei psichologas bendrautų su kliento šeima, ir sužinotų tai, ko klientas nenorėtų atskleisti – visa tai neabejotinai atsilieptų konsultacijų kokybei. Ribos tarp kliento ir psichologo padeda sukurti tikrai saugią savęs tyrinėjimo ir pažinimo erdvę. Tai itin svarbi prielaida darbo su psichologu sėkmei.

Todėl atėjus pas psichologą svarbu nepamesti iš akių esminio tikslo – geriau pažinti save ir spręsti kamuojančias problemas. Psichologas yra žmogus, galintis jums pagelbėti šioje savęs pažinimo bei sveikimo kelionėje ir išmanantis, kaip tai padaryti. Jeigu jaučiate, kad reikia psichologo pagalbos – nepalikite savo sunkumų vien draugams, aplinkai, savieigai. Nesitikėkite, kad draugas atstos psichologą.

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Atsinaujiname

Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.

Norite prisidėti prie pokyčių?

Paremkite