2021 06 10

Neve Gordon

Mark LeVine

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

7 min.

Ar Einsteinas buvo antisemitas?

Neve Gordon. Wikipedia.org nuotrauka

Ar Albertas Einsteinas buvo antisemitas? O Hannah Arendt? Šie klausimai gali skambėti absurdiškai. Tačiau pagal antisemitizmo apibrėžtį, neseniai priimtą daugiau nei 30-yje šalių, įskaitant JAV, Joe Bideno administracijos dėka šiems dviem žymiems intelektualams būtų galima labai lengvai priklijuoti tokią etiketę.

1948 m. gruodžio 4 d. jie nusiuntė „The New York Times“ atvirą laišką, kuriame teigė, kad dešinioji partija „Herut“ naujai įkurtoje Izraelio valstybėje „savo organizacija, metodais, politine filosofija ir socialiniu apeliavimu labai artima nacių ir fašistinėms partijoms“.

Potencialių antisemitų sąrašą būtų galima tęsti. Prisiminkime, pavyzdžiui, britų, amerikiečių ir žydų istoriką Tony Judtą, kuris prieš savo mirtį (2010 m. nuo Lou Gehrigo ligos) pavadino Izraelį autistu, nes šis taikė Gazai „baudžiamąjį režimą, nepalyginamą su niekuo kitu pasaulyje“. Jau mirusiam Ješahajui Leibowitzui, Hebrajų universitete dirbusiam filosofui ir biochemikui, būtų sekęsi ne ką geriau – žinant, kaip jis kritikavo po 1982 m. Izraelio invazijos į Libaną augusį „judeo-nacizmo“ reiškinį. Pagaliau žymiausia Izraelio žmogaus teisių organizacija „B’tselem“ irgi tiktų į šį sąrašą, nes neseniai paskelbė ataskaitą pavadinimu „Žydų suprematizmo nuo Jordano upės iki Viduržemio jūros režimas: tai apartheidas“.

Apibrėžtis, apie kurią kalbame, – tai 2016 m. Tarptautinio aljanso holokaustui atminti (TAHA) paskelbta „darbinė antisemitizmo definicija“, tapusi proizraelietiškų organizacijų pamėgtu įrankiu. Ji keičia antisemitizmo reikšmę, perkeldama jos tradicinį akcentą – neapykantą žydams per se, tai yra idėją, kad žydai yra iš prigimties menkesni ir (arba) blogi. Arba tikėjimą žydų vadovaujamomis pasaulinėmis konspiracijų teorijomis, tikėjimą tuo, kad žydai kontroliuoja kapitalizmą. Arba šių dalykų junginį – į kritiką kolonijinės ir žmogaus teises pažeidžiančios Izraelio politikos atžvilgiu.

Esmė, žinoma, ta, kad, kai valstybės veiksmų ir jos vyriausybės politikos negalima kritikuoti, kyla grėsmė siekti žinių ir akademinei laisvei. Jei Izraeliui pavyks kaltinimais antisemitizmu sėkmingai tildyti rimtą ir pagrįstą kritiką, tai gali tapti šablonu kitoms valstybėms, įskaitant Jungtinių Valstijų vyriausybę. Taip pat ir galingoms korporacijoms mobilizuoti įvairių rūšių kaltinimus neapykantos kurstymu, siekiant apsaugoti žmogaus teises pažeidžiantį elgesį.

Paini ir klaidinama apibrėžtis

Pagal TAHA apibrėžtį, „antisemitizmas yra tam tikras žydų suvokimas, galintis būti išreikštas neapykanta žydams. Retorinės ir fizinės antisemitizmo apraiškos nukreipiamos prieš asmenis – žydus ar nežydus ir (arba) jų turtą, į žydų bendruomenės institucijas ir religines įstaigas“. Ši formuluotė, kaip aiškina ne vienas holokausto mokslininkas, yra tokia miglota, kad tampa nepritaikoma. Ji remiasi neapibrėžtomis sąvokomis – „tam tikras suvokimas“, „galintis būti išreikštas neapykanta“, drauge nepaminint esminių problemų, tokių kaip išankstinės nuostatos ar diskriminacija.

Antroje TAHA apibrėžties dalyje pateikiama 11 šiuolaikinių antisemitizmo apraiškų pavyzdžių; septyni iš jų susiję su Izraelio valstybe. Vienas iš antisemitizmo pavyzdžių yra teiginys, „kad Izraelio valstybės egzistavimas yra rasistinė užmačia“; kitas – reikalavimas, kad Izraelio elgesys būtų toks, „kokio nesitikima ar nereikalaujama iš jokios kitos demokratinės valstybės“. O juk neabejotinai teisėta – ir ne tik universitetinėje aplinkoje – diskutuoti, ar Izraelis, apsiskelbęs žydų valstybe, yra „rasistinė užmačia“, ar „demokratinė tauta“, nebijant būti apkaltinta antisemitizmu.

Viena vertus, kaip teisingai nurodo holokausto istorikė Deborah Lipstadt, tokie pavyzdžiai nustumia į šalį prieš žydus nukreiptas pastarųjų metų atakas – nuo Pitsburgo JAV iki Halės Vokietijoje, kurios pareikalavo daug aukų. Arba, kaip rodo šių metų sausio 6 d. vykusios riaušės ant Kapitolijaus kalvos, platesnį fašizmo su giliai įsišaknijusiu antisemitizmu iškilimo Jungtinėse Valstijose reiškinį.

Po Kapitolijaus kalvos šturmo buvo sustiprinta apsauga. EPA nuotrauka

Kita vertus, daugelis mokslininkų yra kritikavę Izraelio valstybę, pabrėždami jos diskriminacinę ir rasistinę politiką ne žydų atžvilgiu. Akivaizdus rasistinio įstatymo pavyzdys yra prieštaringas 2018 m. „tautinės valstybės įstatymas“, kuriuo dar kartą patvirtinamas žydiškas valstybės pobūdis ir legalizuojama diskriminacinė politika jos piliečių palestiniečių atžvilgiu. Maža to – tai, kad milijonai palestiniečių jau ilgiau nei 50 metų gyvena Izraelio okupuoti be esminių pilietinių teisių, pakerta TAHA dokumente keliamą prielaidą, jog Izraelis savo liberalia demokratija nesiskiria nuo kitų.

Todėl nekeista, kad susirūpinimas dėl TAHA pateiktos apibrėžties auga. Profesinių asociacijų (pvz.: Britų draugijos Artimųjų Rytų studijoms, studentų organizacijų, daugiau nei 100 palestiniečių ir arabų akademikų bei intelektualų) teigimu, ši apibrėžtis naudojama siekiant užgniaužti ne tik Izraelio kritiką, bet ir paramą palestiniečių teisėms.

Apie 200 įvairių pasaulio šalių mokslininkų, dirbančių antisemitizmo studijų ir susijusiose srityse, įskaitant žydų, holokausto, Izraelio, Palestinos ir Artimųjų Rytų studijas, – parengė Jeruzalės deklaraciją dėl antisemitizmo, kurioje pateikiama nauja apibrėžtis. Tai atsakymas į TAHA definiciją, įkvėptas 1948 m. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir 1969 m. Konvencijos dėl visų rūšių rasinės diskriminacijos panaikinimo. Šių mokslininkų tikslas dvejopas: 1) sustiprinti kovą su antisemitizmu, išaiškinant, kas jis yra ir kuo jis pasireiškia; ir 2) apsaugoti erdvę atviriems debatams dėl daug ginčų keliančio Izraelio ir Palestinos ateities klausimo.

Be to, 40 žydų organizacijų, įskaitant „Jewish Voice for Peace“ – sparčiausiai augančią ir atvirai antisionistinę žydų organizaciją Jungtinėse Valstijose – „vienareikšmiškai prieštarauja“ TAHA apibrėžčiai būtent todėl, kad, sutelkus dėmesį į Izraelį, atsiranda „didelis piktnaudžiavimo potencialas“. Tačiau šiandien tai jau nebėra potencialaus piktnaudžiavimo klausimas. Tai akivaizdu netgi koledžuose ir universitetuose, kurie turėtų būti laikomi atvirų intelektualinių ir politinių debatų bastionais.

Interneto leidinyje „The Conversation“ paskelbtame straipsnyje pateikiami duomenys apie tai, kaip keliose Jungtinių Valstijų institucijose – valstijose, kuriose vietos valdžia priėmė TAHA apibrėžtį, – Izraelį kritikavę žmonės buvo apkaltinti antisemitizmu. Šiuo metu vyksta tyrimai Rutgerso, Duke ir Šiaurės Karolinos universitetuose; dar vieną ketinama atlikti Niujorko universitete. Šie puolimai tikriausiai pranašauja dalykus, kurių dar sulauksime ateityje. Jie destruktyvūs ne tik akademinės laisvės, bet ir antirasistinės kovos studentų miesteliuose atžvilgiu.

Atsiliepdami į šiuos reiškinius, daugybė Jungtinėje Karalystėje dirbančių akademikų izraeliečių parašė TAHA apibrėžtį smerkiantį laišką, kuriame universitetų vadovai raginami atsisakyti įvykdyti švietimo ministro Gavino Williamsono reikalavimą priimti šią apibrėžtį, priešingu atveju grasinant baudžiamosiomis priemonėmis. Kaip rašoma Londono universiteto koledžo parengtoje išsamioje ataskaitoje apie antisemitizmą studentų miesteliuose, „TAHA apibrėžtis nepadeda nustatyti priekabiavimo atvejų… Ji pernelyg neaiški ir siaura, o 11 pateiktų pavydžių dažnai neatitinka patirties“. Remdamasi šia ataskaita, universiteto akademinė taryba rekomendavo atsisakyti šios apibrėžties ir pakeisti ją kita, „paskirtį atitinkančia“ apibrėžtimi.

Žinant, kad dauguma universitetų taiko tvirtas gaires, draudžiančias rasistinius ar antisemitinius pasisakymus, TAHA apibrėžties taikymas neprideda nieko esminio, kas galėtų sumažinti neapykantą kurstančias kalbas studentų miesteliuose. Maža to, visos universitetuose veikiančios antirasistinės darbo grupės, su kuriomis kalbėjomės, karštai prieštaravo, kad būtų taikoma TAHA apibrėžtis.

Netgi pagrindinis apibrėžties autorius Kennethas Sternas yra pareiškęs, kad „dešinieji žydai naudojasi ja kaip ginklu“ visų pirma koledžų studentų miesteliuose. Jo žodžiais tariant, platus šios apibrėžties taikymas studentų miesteliuose „pakenks ne tik palestiniečių rėmėjams, bet ir žydų studentams bei fakultetų personalui, ir pačiai mokslo įstaigai“.

Jungtinės Karalystės švietimo ministras Gavinas Williamsonas. EPA nuotrauka

Kodėl kritika ignoruojama?

Deja, tokia kritika praktiškai neturėjo poveikio priimti apibrėžtį institucinės valdžios koridoriuose. Šešios pagrindinės priežastys yra šios.

Visų pirma, visos Izraelio vyriausybės nuo 1948 m. iki dabar tapatino Izraelį su žydų tauta. Tačiau ši lygybė pagrįsta klaidinga empirine argumentacija, kadangi daugiau nei pusė visų pasaulio žydų negyvena Izraelyje, daugiau nei 20 proc. valstybės piliečių nėra žydai. Be to, Izraelio kontroliuojamoje teritorijoje gyvena dar penki milijonai palestiniečių be pilietybės. Iš tiesų Izraelio ir visų žydų suplakimas į viena nuo pat pradžių buvo esminis sionizmo tikslas ir jo sėkmė atvedė prie trumparegiškos Izraelio kritikos kaip pagrindinės grėsmės viso pasaulio žydams akcentavimo.

Antra, tai, kad apibrėžtį suformulavo Tarptautinis aljansas holokaustui atminti, iš karto kelia asociaciją su holokaustu. Dėl to tampa pernelyg sunku kvestionuoti apibrėžties tikslumą ar motyvus.

Trečia, po daugiau nei pusės amžiaus iškreipto Izraelio vaizdavimo žiniasklaidoje dauguma amerikiečių ir daugelis europiečių nežino apie žmogaus teises, pažeidžiančias Izraelio politiką. Tai padeda vaizduoti Izraelio žydus kaip amžinas aukas, o palestiniečius – kaip agresorius. Tai padėjo TAHA apibrėžties pateikėjams pavadinti Izraelį liberalia demokratija. Tuo tarpu pusei jo kontroliuojamų žmonių, nuo Jordano upės iki Viduržiemio jūros, ši demokratija toli gražu nėra liberali.

Ketvirta, daugiau nei pusę amžiaus žydų institucijos diasporoje buvo orientuotos į paramą Izraeliui. Taigi TAHA apibrėžtis neblogai tarnauja žydų vyraujančių organizacijų tikslams, ypač kai reikia kontroliuoti kalbą žiniasklaidoje ir kultūros sferose bei studentų miesteliuose. Todėl visai nekeista, kad 145 organizacijos, atstovaujančios įtakingiausioms dešiniosioms sionistų grupėms, išsiuntė laišką feisbuko valdybai, ragindamos visapusiškai priimti TAHA apibrėžtį kaip feisbuko politikos dėl neapykantos kurstymo kertinį akmenį antisemitizmo atžvilgiu.

Penkta, nors TAHA dokumente nurodoma, kad apibrėžtis yra „teisiškai neįpareigojanti“ ir todėl negali varžyti žodžio ir akademinės laisvės, ji pateikiama kaip ypač aktuali teisėsaugos institucijoms ir „policijos pareigūnams mokyti“. Todėl šio dokumento poveikis aiškus: dėl „neįpareigojančio“ pobūdžio apibrėžtis turi būti laikoma gerybine, o tai atitraukia dėmesį nuo jos vartojimo kalbose apie Izraelį stebėti ir netgi kriminalizuoti.

Paskutinė ir daugeliu atžvilgių svarbiausia priežastis, kodėl TAHA apibrėžtis plačiai priimta, yra ta, kad ji leidžia konservatyvioms ir netgi nuosaikioms politinėms jėgoms drausminti, tildyti ir nušalinti balsus, pasisakančius prieš rasizmą, skurdą, klimato krizę, karą ir plėšrūnišką kapitalizmą. Palestiniečiai sugebėjo globalizuoti savo kovą už apsisprendimą ir įvairūs progresyvūs veikėjai juos remia jau daug metų. Tačiau jei dabar „Black Lives Matter“, klimato, vietos žmonių teisių ar feminizmo aktyvistai pareikš paramą palestiniečiams, tuo pačiu metu kritikuodami Izraelį, jiems gali būti priklijuota antisemitų etiketė.

Gegužės 15 d. vykęs protestas Vašingtone, siekiant išreikšti paramą Palestinai. EPA nuotrauka

„Velnio sandoris“

Tai, kad TAHA apibrėžtimi švaistomasi kaip ginklu siekiant nuslopinti progresyvią veiklą ir ji naudojama kaip priemonė nuo Palestinos neatsiribojantiems aktyvistams nubausti, akivaizdu ir universitetų studentų miesteliuose. Nors neseniai leidinyje „Inside Higher Ed“ paskelbtoje nuomonėje TAHA apibrėžtis minima kaip „puiki… ir lengvai prieinama“ priemonė mokyti apie antisemitizmą universitetuose, tačiau tikrovė yra tokia, kad dėl jos izoliuojami tie žydų studentai, kuriems rūpi socialinė teisybė.

Kaip mums sakė Rakhel Silverman, grupės „Judaizmas mūsų pačių sąlygomis“ („Judaism on Our Own Terms“) nacionalinė organizatorė, „oficialioji studentų organizacijos „Hillel“ pozicija nebendradarbiauti su jokiomis antisionistinėmis ar BDS judėjimą (kurį TAHA laiko antisemitiniu) remiančiomis grupėmis tiek universitetuose, tiek už jų ribų. Taip pat neleidžiama studentams žydams dirbti drauge su kitomis už socialinį ir rasinį teisingumą pasisakančiomis bei tarpreliginėmis grupėmis, įskaitant pažangias žydų grupes. Neleidžiama vienytis prieš baltųjų viršenybę ar dirbti kartu su juodaodžių ir palestiniečių solidarumo grupėmis, nes jos remia BDS, nors pastarąjį remia ir daug studentų žydų“.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Galiausiai TAHA apibrėžtis ne tik pasitelkiama kaip ginklas prieš progresyvius veikėjus, bet ir leidžia Izraeliui kurti aljansus su antisemitais. Iš tiesų laikytina, kad ši apibrėžtis padėjo įgyvendinti vieną iš Teodoro Herzlio norų, išreikštą 1895 m. birželio 12 d. dienoraščio įraše: įkūrus žydų valstybę, antisemitai „taps patikimiausiais mūsų draugais. Antisemitinės šalys – mūsų sąjungininkės“. Kai Izraelio kritika tampa svarbiausiu antisemitizmo rodikliu, tada neabejotina Amerikos evangelikų parama Izraeliui yra palaiminimas, nors jų bendruomenėse tebevyrauja antižydiški stereotipai. O Izraelio aljansas su pačiomis neliberaliausiomis ir labiausiai antisemitinėmis Europos vyriausybėmis (ypač Vengrijos ir Lenkijos) laikomas etiškai košeriniu.

Nepaisant nenuilstamo proizraelietiškų lobistų ir Izraelio vyriausybės darbo, toks „velnio sandoris“ nebus naudingas žydams, ypač gyvenantiems diasporoje. Tik pati atviriausia ir energingiausia diskusija apie Izraelį ir sionizmą tiek universitetuose, tiek platesniu mastu užtikrins, kad žydų studentai bei žydų bendruomenė bus tikrai apsaugoti nuo antisemitizmo ir galės visavertiškai dalyvauti nūdienos kovose už socialinį, rasinį, ekonominį ir klimato teisingumą.

***

Teksto autoriai:

Neve’as Gordonas – Izraelio profesorius ir akademikas, dėstantis tarptautinę teisę ir žmogaus teises Karalienės Marijos universitete Londone;

Markas LeVine’as – Kalifornijos universiteto profesorius, istorikas.

Iš anglų kalbos vertė Gema Sabonytė

Originalų tekstą skaitykite ČIA.