Ar neskubame išleisti savo pinigų, nė nesulaukę Europos Komisijos sprendimo?

Ekonomistas Marius Dubnikovas. Asmeninio archyvo nuotrauka

Nesusitariant ir nesudarant socialinio kontrakto dėl mokesčių reformos tarp valdžios, visuomenės ir verslo, lygiagrečiai artėja balsuojančiųjų apsisprendimas dėl kailinių žvėrelių verslo išsaugojimo arba draudimo.

Tai nišinis klausimas, apie kurį daug kas net nėra girdėjęs, tačiau pagal kainą tai prilygsta vadinamajai mokesčių reformai, kuri galbūt sugeneruotų iki 200 mln. eurų papildomų pajamų, kurios sudaro vos 1,3 proc. valstybės biudžeto, ir jų nepakaktų padengti mokesčių mokėtojų sąnaudas, nutarus uždaryti vieną verslo šaką.

Pagal Europos Sąjungos praktiką 10 valstybių uždarė žvėrelių auginimo verslus ir kompensavo ūkininkams pajamų netekimą. Tą praktiką galima perskaičiuoti ir Lietuvoje, nes kailiais prekiaujama tik per skaidrius skandinaviškus aukcionus, o mūsų šalyje pagaminti kailiai yra vieni geriausių pasaulyje ir užima apie 8 proc. pasaulio audinių kailių rinkos. Pagal dešimties ES šalių praktiką vien kompensacijoms gali prireikti nuo 60 mln. (pagal Olandijos pavyzdį) iki 200 mln. (pagal Danijos pavyzdį) eurų.

Tai dar ne viskas. Mokesčių mokėtojų sąnaudos yra didesnės, nes reikės perkvalifikuoti nuo 1500 iki 3000 žmonių, kurie dirba žemės ūkyje arba su juo susijusiose šakose, tuos darbuotojus teks atleisti. ES šalys mokėjo už fermų griovimą ir aplinkos sutvarkymą. Be to, daug nuostolių patiria aptarnaujantys verslai ir pramonė, kuri tiekia ūkiams reikalingą įrangą bei mašinas, jas taip pat reikės utilizuoti. Galutinė kaina gerokai viršys mokesčių „reformos“ pagautes. Kitaip sakant, smulkusis ir stambusis verslai bei individualios veiklos vykdytojai turės susimokėti už tai, kad nepalaiko entuziastų, kurie siekia uždrausti Lietuvoje auginti kailinius žvėrelius, ir privers atsisakyti iki 100 mln. per metus siekiančių eksporto įplaukų.

O dėl visuomenės intereso, toks tikrai yra, ir kartais jis yra aiškus, tarkime, „RailBaltica“ projektas. Jis atliepia mobilumo, saugumo ir ekologiškumo interesus. Daug žmonių Lietuvoje buvo paliesti šio projekto, nes buvo priverstinai išperkama žemė, kuria bus tiesiami bėgiai. Už žemę, namus ir negautas pajamas kompensuojama. Vertinamas kiekvienas objektas ir t. t. Projektas kainuos milijardines mokesčių mokėtojų lėšas. Dėl kailinių žvėrelių galimas visuomenės moralinis interesas, kuris galimas bet kurio verslo atveju. Visuomenė gali sutarti, kad, nepaisant X kainos, mes nenorime, kad legaliai veikiantis verslas egzistuotų, tačiau tam turi susitarti visuomenė. Dėl pakeltų mokesčių nesutariama, o dėl tiek pat kainuojančio verslo?

Įdomiausias faktas – šių metų pabaigoje Europos Komisija ketina skelbti rekomendacijas dėl visų žmogaus reikmėms naudojamų gyvūnų politikos. Taip pat ir kailinių žvėrelių. Ar nevertėtų palaukti tų rekomendacijų ir, jei bus priimtas visuotinas draudimas, tada pasinaudojant ES lėšomis šią verslo šaką uždaryti, o ne eilinį kartą bėgti prieš tendenciją? Taškytis mokesčių mokėtojų pinigais į visas puses, net ir tenkinant mažos visuomenės dalies moralinį interesą, kai didžioji dalis net nežino apie šio proceso eigą?

Pasaulinės kailių rinkos dalies atsisakymas kainuos mokesčių mokėtojams labai daug, net neaiškus galutinis skaičius, nes tokių skaičiavimų niekas neatliko. Vien kiekvieno ūkininko ūkį teks vertinti vertintojams asmeniškai, kaip tai buvo daroma ES šalyse.

Klausimai paprasti – jei bus balsuojama dėl žemės ūkio šakos draudimo, tai spaudžiant balsavimo mygtuką nuspręsime sustiprinti ar susilpninti Lietuvą? Ar neskubame išleisti savo pinigų, nė nesulaukę Europos Komisijos sprendimo? Beje, paremto ne emocijomis, o mokslininkų išvadomis.

Nesutinki su komentarų autoriais? Siųsk savo komentarą e. p. [email protected] – redakcijos publikavimo politiką atitinkantys tekstai bus paskelbti portale „Bernardinai.lt“.

...kadangi jau perskaitėte šį straipsnį, turime nedidelį prašymą Jums: padėkite mums atnaujinti „Bernardinai.lt“. Šiuo metu atliekame nedidelius technologinius pakeitimus. Žvelgdami į ateitį planuojame ir ženklesnį atnaujinimą, kad lengvai matytumėte ir galėtumėte skaityti visus dienraštyje publikuojamus tekstus. Neturime turtingų savininkų ar dosnių finansuotojų, kurie padengtų visas „Bernardinai.lt“ išlaidas. Bet turime Jus, savo skaitytojus, remiančius interneto dienraščio veiklą. Skaitykite „Bernardinai.lt“ ir toliau, skirdami kad ir nedidelę paramos sumą. Iš anksto dėkojame už paramą! Nepamirškite pasidalinti patikusiais tekstais su savo draugais ir pažįstamais.