Ar nori rusai karo? Paklauskite žmonių ir generolų

Generolo demaršas

Garsėjantis nacionalpatriotinėmis pažiūromis ir nostalgija sovietinei praeičiai Rusijos atsargos generolas pulkininkas Leonidas Ivašovas šių metų sausio 31 d. „Visos Rusijos karininkų susirinkimo“ vardu pateikė pareiškimą, nukreiptą prieš Rusijos prezidento V. Putino ir vyriausybės veiksmus dėl galimo Rusijos ir Ukrainos karo kurstymo. Iš pradžių šis pareiškimas nesusilaukė ypatingo žiniasklaidos dėmesio, tačiau šiomis dienomis generolą jau kalbina ir cituoja įvairūs žiniasklaidos kanalai bei komentatoriai. Pasak L. Ivašovo, Rusija, anksčiau įsitraukdavusi į karus tik tuomet, kai, pakibus grėsmei dėl valstybės išlikimo, jai nebelikdavo kitos išeities, šį kartą pirmoji pradeda žvanginti ginklais. Tačiau vienintelė grėsmė, iškilusi Rusijai, anot generolo, kyla iš jos vidaus, o ne iš išorės.

„Rusija nėra lyderė nei ekonomikos, nei kultūros, nei švietimo sferose. Rusija baigiasi, – interviu Rusijos radijo stočiai „Echo Moskvy“ tvirtina generolas. – Esame lyderiai korupcijoje, o demografijos lygmeniu – lūzeriai. Gamtos resursai atiduodami užsienio kompanijoms. O kuo girtis Rusijai – tuo, kad tiesia Kinijai dujotiekį kone veltui? O pusė Rusijos nedujofikuota. Man kyla įspūdis, kad Putinas pavargo nuo Rusijos ir nori ją pribaigti. Po šios avantiūros liausimės egzistuoti kaip valstybė.“ Pasak L. Ivašovo, Rusijos valstybę nuo žlugimo gali išgelbėti tik Putino, kuriam dėl karo sukėlimo grėstų antrasis Niurnbergas, atsistatydinimas.

L. Ivašovas interviu „Echo Moskvy“ pabrėžė, kad tokiais savo veiksmais Rusija suvienijo visą Vakarų pasaulį. Paklaustas, kaip reikėtų išspręsti susidariusią krizinę situaciją, kariškis sako, kad V. Putinas turi skambinti Volodymyrui Zelenskiui ir susitarti susitikti akis į akį. Pabrėžęs ypatingą visuomenės įsitraukimo į karo stabdymą svarbą, generolas siūlo į pirmąsias galimo puolimo gretas statyti Michailo Mišustino, V. Putino ir visų kitų oligarchų bei bankininkų vaikus. Pasak L. Ivašovo, jo poziciją palaiko apie 76 procentai atitarnavusių ir atsargoje esančių karininkų. Tarnaujantieji kariuomenėje savo nuomonės viešai reikšti negali, bet gana realu, kad jų nuomonė gali būti panaši.

Spėjama, kad į atsargą išėjęs L. Ivašovas, laikomas „parketiniu generolu“, karjerą dariusiu per pažintis, vis dėlto turi stiprų užnugarį tų, kurie mato, į kokią pražūtį Rusiją veda V. Putinas su savo „ekspertais“. Jevgenijus Sevastjanovas, buvęs Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos Maskvos valdybos vadovas, susidariusią situaciją vadina „tiesiogine grėsme šaliai ir tautos interesams”. Verta pabrėžti, kad konservatyvusis L. Ivašovas, dėl visų Rusijos bėdų iki šiol kaltinęs Borisą Jelciną, šį kartą kalba viena gaida kartu su liberaliųjų Rusijos sluoksnių atstovais. Pasak J. Sevastjanovo, situacija jau nebepatenkinti visi Rusijos visuomenės sluoksniai, ir tame nepasitenkinime bendrų sąlyčio taškų suranda ir kairieji, ir dešinieji, ir konservatoriai, ir progresyvistai, nes šalies vidinė degradacija– akivaizdi.

Ar nori rusai karo?

Levados centro (Rusijos nevyriausybinė tyrimų organizacija – aut. past.) duomenimis, maždaug pusė Rusijos piliečių netiki Rusijos karo su Ukraina galimybe, tuo tarpu 39 procentai laikosi priešingos nuomonės, teigdami, jog karas neišvengiamas arba labai tikėtinas. Ketvirtadalis apklaustųjų neatmeta konflikto tarp Rusijos ir NATO galimybės. Pastarasis rodiklis vėl pradėjo augti, palyginti su ankstesniaisiais metais (2019 m. – 14 proc., 2018 m. – 19 proc., 2017 m. – 23 proc.). Daugiau nei pusė respondentų praėjusiųjų metų pabaigoje nurodė pablogėjusius santykius su Vakarų šalimis ir NATO, o tai yra labai aukštas rodiklis per visą stebėjimų istoriją. Aukštesnis jis buvo tik 2014 m., Rusijai okupavus Krymą, o vadinamiesiems „separatistams“ atskyrus nuo Ukrainos Donecko ir Luhansko regionus.

Rusijos visuomenė bijo didelio karo, apie kurį jiems nuolat kala pagrindiniai valdžios ruporai, tokie kaip „Pirmasis kanalas“, „Rusija-1“ ir kt. 2021 m. pavasarį atliktos apklausos atskleidė, kad karo bijojo 62 proc. apklaustųjų, tačiau metų pabaigoje šis rodiklis sumenko iki 56 proc. Tai siejama su prasidėjusiomis derybomis tarp Rusijos ir JAV.

Didelė Rusijos visuomenės dalis laikosi nuomonės, jog nematomas šaltasis karas tarp Rusijos ir Vakarų jau seniai vyksta trečiųjų šalių teritorijose (Ukrainoje, Baltarusijoje, Kazachstane, Sirijoje). Rusijos visuomenė tą vertina per geopolitinę priešiškų santykių su Vakarais, visų pirma JAV, prizmę. Ukraina vertinama kaip JAV ir Vakarų šalių bei NATO, siekiančių konfrontuoti su Rusija, įrankis. Tad nekeista, jog pusė apklaustųjų dėl dabartinės eskalacijos kaltina JAV ir NATO, o savajai vyriausybei pretenzijų turi tik keli procentai apklaustųjų. Kad ir kas įvyktų – konfliktas Sirijoje, Karabache ar iš Baltarusijos plūstančių migrantų prie Lenkijos, Lietuvos ar Latvijos sienų krizė – rusai kaltina JAV ir Vakarus, neva norinčius Rusiją įtraukti į karą. O „motinėlė“ Rusija turi apsaugoti Donbase gyvenančius savo piliečius – negi pasiduosi, kai visi aplink puola?

Apklausose dalyvaujantiems Rusijos piliečiams NATO aktyvumas prie Rusijos sienų yra tik dar vienas įrodymas, kad negalima tikėti Vakarų kaltinimais: jų įsitikimu, NATO eina į Rytus, į Ukrainą, o tai, pasak respondentų, jau tampa grėsme Rusijos sienoms. Visos Vakarų šalių pretenzijos, susijusios su „Nord Stream-2“, baltarusių pasienio krizė, nuolatiniai grasinimai naujomis sankcijomis dėl galimo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą eiliniam rusui jau yra tapę erzinančiu negatyvo pripildytu kokteiliu, galinčiu sprogti.

Sociologinių apklausų duomenys atskleidžia, kad Rusijos visuomenė laikosi bendros nuomonės dėl įvykių, susijusių su Ukraina. Jaunesnioji karta ar žmonės, kurie žiūri vaizdo tinklaraščius ir skaito Telegram kanalą, iki šiol gana kritiškai vertino savo valdžios veiksmus. Tuo tarpu vyresnieji, kurių pažiūras formuoja televizija, pasižymėjo didesniu lojalumu valdžiai. Tačiau Ukrainos klausimu, vertinant Rusijos ir Vakarų šalių veiksmus, šios dvi grupės demonstruoja vienybę. Galima spėti, kad ši tema, primesta žiniasklaidos, nėra įdomi paprastiems rusams, jie jaučiasi nuo jos pavargę ir nenori gilintis, ieškodami alternatyvių nuomonių valdžios oficiozams.

56 proc. „lojalistų“ kaltina Vakarų šalis ir JAV dėl karo eskalavimo; tokių pažiūrų laikosi ir 39 proc. „opozicionierių“. Ir tik 1 proc. „lojalistų“ ir 8 proc. „opozicionierių“ dėl to kaltina savąją valdžią. Tačiau  pastebėta, kad žmonės, kritiškai vertinantys Rusijos vyriausybės veiksmus, nėra linkę atvirauti, bijodami būti apkaltinti nepatriotine laikysena ar vengdami valdžios sankcijų.

Nors didžioji Rusijos visuomenės dalis dėl karo eskalavimo kaltina būtent Vakarus, tačiau valstybės lyderių – prezidento, premjero ar vyriausybės – reitingai pastaraisiais mėnesiais slenka žemyn. Nedidelis reitingų ūgtelėjimas praėjusių metų rudenį sietinas su nemenkomis išmokomis, pasiekusiomis visuomenę prieš pat rinkimus. Galima daryti išvadą, jog konfrontacija su Vakarais eiliniam rusui yra nusibodusi, tapusi rutina ir nebekelia didelių emocijų, nepaisant aštrių politikų pareiškimų.

Tačiau nereikėtų apsigauti: realaus konflikto atveju visuomenė galėtų mobilizuotis. Sociologų nuomone, reikėtų vertinti ne reitingus, o požiūrį į galimą konfliktą su Ukraina ir Vakarais. Sprendžiant iš visko, Rusijos visuomenė jo bijo, bet viduje jam yra pasiruošusi. Tačiau net 80 proc. rusų palaiko derybas tarp Rusijos ir JAV bei ES, siekiant kompromiso ir išvengiant karo su artima šalimi, kurioje gyvena nemažai Rusijos piliečių giminaičių bei bičiulių.

Rusijos ciklai 

Branko Milanovićius yra serbų kilmės amerikiečių ekonomistas, tyrinėjantis pajamų paskirstymo ir nelygybės reiškinius. Jis iškėlė įdomią versiją apie Rusijos istorijai būdingą ekonomikos (o ir politikos) cikliškumą: pakilimus, sąstingį, krachą, kurį iliustravo kelių dešimtmečių BVP rodiklio, tenkančio vienam gyventojui, grafiku. Geriausi Rusijos rodikliai buvo pasiekti nuo 1950-ųjų iki 1963-65 metų. Juos sekė sąstingis ir Sovietų Sąjungos žlugimas. Po Boriso Jelcino reformų laikotarpio vėl prasidėjo augimas, trukęs dvi pirmąsias V. Putino valdymo kadencijas, vėliau šalis ir vėl paniro į sąstingį. Pasak mokslininko, Rusija 2020-ųjų pradžioje jau buvo pasiekusi šio sąstingio pabaigą, po kurios seks žlugimas. Tokio žlugimo metu sistema turėtų reformuotis – su sąlyga, jei pavyks išvengti karo. Tad Rusijai tenka didysis iššūkis galų gale išlipti iš to užburto rato.

Parengta pagal Riddle.io, Levada.ru, „Эхо Москвы“, Ooc.su, Branko2f7.substack.com informaciją.