2021 12 09

Rasa Baškienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Ar pandemija juda pabaigos link? Pokalbis su virusų tyrinėtoju dr. G. Dudu

Pixabay.com nuotrauka

Trečius metus pasaulį kamuojanti koronaviruso pandemija, regis, niekada nesibaigs, o mus nuolat atakuoja naujos atsirandančios viruso atmainos. Prieš dvi savaites sužinojome apie naujausią atmainą, kuriai mokslininkai davė omikron pavadinimą. Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas dr. GYTIS DUDAS, paklaustas apie šią atmainą ir keliamus pavojus, sako, jog iki šiol neturėjome žinių apie omikron kilmę, tačiau matome, kad didėja rizika ja užsikrėsti jau persirgusiems ir pasiskiepijusiems žmonėms.

Su G. Dudu kalbamės apie naujausių korona bei MERS virusų kilmę, vakcinas nuo jų sukeliamų ligų bei galimą pandemijos pabaigą.

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas. Asmeninio archyvo nuotrauka 

Kokią naujausią informaciją turime dėl omikron viruso atmainos? Kaip ji galėjo atsirasti? Kodėl tik Pietų Afrikos Respublika nurodoma kaip šios viruso atmainos židinys? Kokia situacija yra likusioje Afrikos žemyno dalyje? 

Atsiradus omikron atmainai, nematėme jokių jos protėvių, kurie būtų pakliuvę į sekoskaitą. Kyla įtarimas, kad ši atmaina apie 2020-uosius metus pateko į kažkokį rezervuarą – tai galėjo būti arba gyvūnai, arba imunosupresuoti asmenys (žmonės, kurių tam tikros imuninės sistemos dalys nebeveikia dėl ŽIV infekcijos arba kitų įgimtų priežasčių).

Panašu, kad omikron prieš kelias savaites ar mėnesius ištrūko iš to rezervuaro ir dabar turi galimybę plisti tarp žmonių. Cirkuliuodama tame rezervuare, ji galėjo patirti tam tikrų evoliucijos spaudimų, todėl įgavo nemažai mutacijų, kurios, kaip manoma, gali padaryti šią atmainą smarkiai antigeniškai (atmainos poveikis žmonių imuninei sistemai, išmokusiai kovoti su kitokia atmaina – red. pastaba) pažengusią. Panašu, kad omikron atmaina turi daug pakitimų tokiose vietose, į kurias paprastai taikydavosi antikūnų atsakas į ankstesnes atmainas. Didėja rizika ja užsikrėsti persirgusiems ir pasiskiepijusiems žmonėms.

Kyla klausimų, ar šios atmainos perdavimo pranašumas nulemtas tik antigeninių pokyčių, ar yra panašus scenarijus kaip delta atmainos, kur yra tiek įgimtas perdavimo pranašumas, tiek antigeninė pažanga. Pasaulyje įsitvirtina prielaida, kad Pietų Afrikos Respublikoje ši atmaina šiuo metu yra smarkiai paplitusi, nors pati jos kilmė galėtų būti bet kur. PAR yra ganėtinai turtinga valstybė, turinti daug transporto jungčių su pasauliu, tad būtent dėl to virusas ištrūko iš šios šalies, nors cirkuliuoja ir kitose valstybėse, neturinčiose tiek daug jungčių su likusiu pasauliu, kad galėtų eksportuoti šį virusą.

Kai atsirado delta atmaina, mokslininkai žadėjo sukurti vakciną nuo jos, bet, panašu, pažadas nebuvo įgyvendintas, tad kyla klausimų, ar vakcinos, sukurtos iki deltos, yra veiksmingos prieš naujai atsirandančias viruso atmainas? 

Visos šiuo metu naudojamos vakcinos buvo paremtos pirmine atmaina – pirmąja genomo seka, kuri buvo paviešinta, o kalbant apie delta, visi skiepai yra atsilikę nuo to, kur dabar yra viruso populiacija. Kai pasirodė pirmosios rūpestį keliančios atmainos alfa, beta ir gama, daug kas nerimavo dėl stipriai antigeniškai pažengusios beta atmainos, kuri, pasirodė, neturėjo perdavimo pranašumo. Tuomet buvo atnaujinti skiepai, pradėti tyrimai, bet, pastebėjus, kad beta negali konkuruoti su alfa atmaina, tie skiepai nebuvo gaminami.

Atnaujinti skiepus būtų buvę logiška dar liepą ar rugpjūtį, kai tapo aišku, kad delta nukonkuruoja viską, kas tuo metu cirkuliavo tarp žmonių. Nežinau, kas konkrečiai nulėmė tokių skiepų gamybą, greičiausiai tai buvo teisiniai dalykai, nes nėra nuspręsta, ką daryti su saugumo ir efektyvumo tyrimais – ar juos reikia kartoti? Puikiai atsimename, kaip, prasidėjus pandemijai, turėjome pirmuosius skiepų prototipus, bet ištisus metus laukėme saugumo ir efektyvumo tyrimų. Taip pat įsivaizduoju, kad atnaujinti skiepai žmonėms, kurie juos ignoruoja, susilauktų dar didesnio viešųjų ryšių skepticizmo.

EPA nuotrauka

Būtina atsiminti, kad dabartiniai skiepai, nors ir dvejais metais atsilikę nuo delta atmainos, remiantis efektyvumo tyrimais, yra maždaug 80 procentų veiksmingi apsaugant nuo užsikrėtimo; dar veiksmingesni apsaugant nuo hospitalizacijos ir ypač – nuo mirties. Tad, nors skiepų efektyvumas yra kritęs, jis vis tiek yra fantastiškas. Palyginti su skiepais nuo gripo, kurių efektyvumas neviršija 60 procentų net ir tuo geriausiu atveju, kai pavyksta atrinkti tais metais dominuosiančią atmainą ir nuo jos greitai pradėti gaminti skiepus. Tačiau jie sėkmingiau apsaugo nuo hospitalizacijos bei mirties, ir mes naudojame tuos ne itin veiksmingus skiepus nuo gripo, siekdami apsaugoti pažeidžiamiausius asmenis.

Ar omikron atmaina atspari skiepams? Kai kurios vakcinas gaminančios kompanijos jau pareiškė, kad kurs skiepus nuo jos. 

Sunku numatyti, kaip bus, tokie pareiškimai gal daugiau liečia viešuosius ryšius. Gal omikron nenukonkuruos iki šiol buvusių atmainų, gal atsiras naujos su omikron konkuruojančios atmainos, tad vakcinų gamintojai suskubo pareikšti, kad turi kažkokį atsakymą į omikron, ir atsidurti antraštėse. 

Nuolat stebiu pranešimus apie situaciją Lietuvos ligoninėse: tarp mirusiųjų nuo covido trečdalį sudaro paskiepyti asmenys. Kodėl žmonės miršta net ir pasiskiepiję? Tai teikia argumentų skiepų priešininkams. 

Daugumą mirusiųjų, kurie iki susirgimo buvo pasiskiepiję, sudaro vyresnio amžiaus žmonės, o kadangi kitos informacijos dėl asmens duomenų apsaugos negalima viešinti, aš įsivaizduoju, jog labai daug jaunesnių mirusių žmonių galėjo turėti problemų, sukeltų dėl gretutinių ligų. 

Gal mokslininkai nujaučia, kaip kilo ši pandemija? Nutekėjo iš laboratorijos ar kilo natūraliai? 

Zoonozės, arba gyvūnų virusų peršokimas į žmones, vyksta nuolat – ypač ten, kur aktyviai veržiamės į gamtą, užsiimame veiklomis, kurios priartina mus prie virusų, o dar prisideda ir transportavimo tinklas. Šiais laikais įmanoma nuvykti į bet kokį pasaulio kraštą, įperkant tokią kelionę net ir du kartus per metus. Taigi esame sukūrę tobulas sąlygas atsirasti zoonozėms ir jas platinti. Pavyzdžiui, ŽIV nėra kažkoks vienas virusas, nes vyko bent keli viruso šuoliai iš žmogbeždžionių ir beždžionių į žmones. 90 procentų ŽIV atvejų sukelianti atmaina į žmones peršoko apie 1920 metus Demokratinėje Kongo Respublikoje ir cirkuliavo tik ten, kol apie 1960-uosius, padidėjus urbanizacijai, išaugus skrydžių skaičiui, ŽIV ištrūko į pasaulį ir sukėlė pandemiją. Tačiau matome ir pavienių ŽIV atvejų, kur vos vienas žmogus užsikrėtė tiesiogiai nuo gyvūno, tačiau savo infekcijos niekam neperdavė.

Pixabay.com nuotrauka

Kadangi zoonozės vyksta nuolat, buvo tik laiko klausimas, kada koks nors pasigautas virusas taip pat turės gebėjimą plisti tarp žmonių. Yra daug virusų, kuriais užsikrečiame, bet negalime dėl vienos ar kitos aplinkybės perduoti žmonėms – pavyzdžiui, pasiutligės. Gyvūnai ją perduoda, o žmonės užsikrėtę nesikandžioja, tad ir neužkrečia kitų.

Scenarijus, kad virusas ištrūko iš laboratorijos, yra galimas, bet, kaip minėjau, faktas, kad zoonozės vyksta šimtus kartų per metus, duoda didesnę natūralios kilmės tikimybę. 2003-iaisiais, kai paplito SARS-CoV virusas, mums labai pasisekė, nes šiuo metu susidarė vos ne analogiška situacija. Reikėjo kelių dešimtmečių tyrimų, aiškinantis pirmojo tokio viruso kilmę. Tad šiuo atveju nereikėtų tikėtis greitų atsakymų.

Gal žinote, kokia SARS-CoV viruso kilmė?

Nesu gerai susipažinęs su šia tema, bet, manyčiau, tikrai turėtų būti rasta giminingų virusų šikšnosparniuose vos ne iš konkrečios olos. Tuomet virusas „peršoko“ į civetą, katėms giminingą plėšrūną, kuriais turguje mainomasi. Civeta tapo tuo tarpininku, iš kurio, kiek girdėjau, virusas peršoko į žmones. SARS-CoV virusą pavyko suvaldyti per atsitiktinumą, nes užsikrėtęs žmogus negalėjo užkrėsti kito žmogaus iki simptomų pasireiškimo. Oro uostuose visi gaudė žmones, kurie karščiavo, ir juos izoliuodavo. Užsikrėtė apie 8 tūkstančius žmonių, ir tas atsako neefektyvumas vis dėlto išmokė daugelį Azijos ir Pietryčių Azijos šalių šiek tiek pagerinti savo galimybes aptikti tokius atvejus ir reaguoti.

Galima paminėti ir MERS-CoV virusą, kuris buvo atrastas 2012 m. Vienas iš mano atliktų tyrimų parodė, jog šis virusas plinta ne itin efektyviai, kad galėtų tęsti savo infekcijų grandinę. R rodiklis, vidutinis nuo vieno žmogaus užsikrėtusių atvejų skaičius, yra šiek tiek mažesnis nei 1. Šio viruso atveju tarpinis šeimininkas po šikšnosparnių buvo kupranugariai. Didžiausia koronavirusų įvairovė, kuri yra žinoma, cirkuliuoja būtent Azijoje ir Pietryčių Azijoje, kurioje yra daug šikšnosparnių rūšių. SARS-CoV-2 artimiausi giminaičiai yra iš Junano provincijos Kinijoje.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Ar galime tikėtis, kad pandemija jau juda link pabaigos?

Ši pandemija, nors atrodo, kad ji tęsiasi ir tęsiasi, pasieks savo pabaigą tuomet, kai nebeliks žmonių, kurie jokia forma – nei persirgimo, nei skiepų – nebūtų susidūrę su virusu. Matome, kad užsikrėtimai tarp skiepytųjų ar persirgusiųjų yra lengvesni. Lengvesnės infekcijos reiškia, kad nebekyla grėsmė sveikatos apsaugos sistemai, ligoninės paslaugų reikia pažeidžiamiausioms grupėms su nusilpusia imunine sistema. Šis scenarijus darosi panašus į gripo epidemiją, kai kasmet šaltuoju metų laiku turime tą sezoninę naštą. Taip, ji gali pasiekti tam tikrą kritinį tašką, tačiau nėra taip, kad 5,10 ar 20 procentų visos populiacijos reikėtų sveikatos apsaugos paslaugų, ko jokia sveikatos apsaugos sistema nėra pajėgi suteikti.