Ar šiandienos Bažnyčioje dar reikalingi chorai?

Pokalbio kursams aptarti pakvietėme Nacionalinės vargonininkų asociacijos valdybos narę ir kursų vadovę DOVILĘ SAVICKAITĘ.

Prieš metus vykę kursai vargonininkams buvo sutelkti į liturgijos studijas; šiemet juose buvo gilinamasi į chorvedybos aspektus. Kodėl pasirinkote šią temą? Kaip galima vertinti choro aktualumą šiandienės Bažnyčios liturgijoje?

Temą pasirinkome reaguodami į praėjusių kursų dalyvių pageidavimus. Nebuvo lengva apsispręsti – kursus ir toliau norėjome daryti pasiekiamus kuo didesniam vargonininkų skaičiui (vadinasi, nuotolinius), o šiai temai kaip tik būtinas ir gyvas kontaktas. Tačiau, pasikonsultavę su keliais chorvedžiais, nutarėme, kad tai įmanoma.

Nors Bažnyčios liturgijoje labai skatintinas bendruomeninis giedojimas, tačiau choro vaidmuo vis dar labai svarbus. Bendruomeninis giedojimas labai sunkiai ir lėtai skinasi kelią, tam reikia ne tik nurodymo iš viršaus, visi turi dėti daug pastangų: ir klebonas, kad sukurtų tam tikras sąlygas, tarkim, nupirktų parapijai projektorių ar kokiu kitokiu būdu įgalintų parapijiečius kartu giedoti, ir vargonininkas, rinkdamas ne tik tinkamesnes giedoti giesmes, bet ir gebėdamas jas pagroti tokiu aukštumu, kad parapijiečiai galėtų įsitraukti, ir choristai, kuriems reikia giedoti paprastesnes giesmes, ir patys parapijiečiai, kad vertintų šitas kitų dedamas pastangas ir išdrįstų kartu giedoti. Kaip jau sakiau, tokie pasikeitimai vyksta labai lėtai, tad choras savo aktualumo dar ilgai nepraras, bet jo vaidmuo keičiasi. Dabar virsmo metas.

Kiek vyko užsiėmimų ir į kokius aspektus buvo gilinamasi?

Chorvedybai skyrėme devynis nuotolinius, vieną gyvą susitikimą ir padovanojome dalyviams dvi paskaitas iš Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ archyvo.

Stengėmės panagrinėti visas temas, kurios mums atrodė aktualios. Pradėdami nuo bendresnių, tokių kaip choro vaidmens kaita Katalikų Bažnyčioje (dr. Linas Balandis), dirigavimo technikos subtilybės (Modestas Pitrėnas), balso higiena (gyd. Austėja Pečeliūnienė) ir įsidainavimo pratimai (dr. L. Balandis), toliau pereidami prie konkrečių stilių: grigališkojo giedojimo specifika (Živilė Tamaševičienė), muzikinio šlovinimo vieta Katalikų Bažnyčioje (Jeronimas Serebrinskas) ar darbo su tam tikromis amžiaus grupėmis specifika, pavyzdžiui, su vaikų choru (Eglė Ignatavičienė) ir senjorų choru (Ignas Garla). Chorvedybos sričiai priklauso ir bendruomeninis giedojimas, tad ir šiam aspektui skyrėme vieną susitikimą su liuteronų atstove Vilma Sabutiene.

Peržvelgus lektorių sąrašą, atrodo, kad pavyko sutelkti tikrai pačius įvairiausius specialistus pagal chorų stilius, problematiką. Paskaitą apie balso higieną ir tausojimą skaitė netgi gydytoja. Gal šias problemines ir aktualiausias temas padiktavo vargoninkavimo patirtis?

Tikrai taip. Vilniaus Kalvarijose, kur dirbu jau 16 metų, vyksta intensyvus muzikinis gyvenimas, tad visos temos – mano kaip vargonininkės darbo kasdienybė.

Vargonininkas turi būti visų galų meistras, ne tik gražiai giedoti ar groti, bet ir vadovauti įvairiausio amžiaus grupių chorams, išmanyti visokiausius stilius. Ir jei šiuo metu dirbi tik su vaikais ir atrodo, kad tau nereikės dirbti su suaugusiaisiais, tai tie vaikai netruks užaugti, ir jau turėsi suaugusiųjų chorą. Jei turi pajėgų suaugusiųjų chorą, tai po 20 metų jis jau bus senjorų choras, kuris vis dar širdy jaučiasi kaip pajėgus jaunimas, tačiau amžiaus specifika jiems neleis padaryti to, ką jie dar visai neseniai nesunkiai įveikdavo. Vargonininko kasdienybėje iš tiesų labai daug kaitos. Net ir dirigavimo technikos klausimas (neaktualus visus metus, nes dažniausiai bažnyčių vargonininkas turi groti ir pats nosimi vadovauti chorui) kartą per metus – Didįjį ketvirtadienį ir Didįjį penktadienį, kai nutyla vargonai, tampa labai svarbus. Pasirodo, reikia mokėti ir diriguoti.

Kas labiausiai rūpi šiandienos Bažnyčios chorų vadovams? Gal po tokių kursų kilo minčių, kaip galima permąstyti chorų vaidmenį? Juk Juozo Naujalio laikų choro vaidmens supratimas nebėra itin aktualus?

Negaliu atsakyti už kitus chorų vadovus, tik už save. Man kaip choro vadovei rūpi daug dalykų – ne tik kaip gerai parengti chorą atlikti savo tarnystę, bet ir kaip padedant chorui burti bendruomenę. Suderinti šiuos du aspektus nėra lengva, nes į chorą kviečiu visus parapijiečius, nedarau jokios atrankos, tačiau rezultato vis dėlto noriu… Man tiesiog labai svarbu ne muzikiniai choristų duomenys, bet kad mes kartu keliautume tikėjimo kelionę vienas kitą palaikydami, o visa kita bus pridėta – natos išmokstamos, klausa ir balsas išlavinami.

Kitas aktualus klausimas – kaip suderinti chorą ir bendruomeninį giedojimą. Yra bažnyčių, kur choras vis dar atskira ir su parapijos bendruomene neturinti nieko bendro liturgijos puošmena. Mes savo bažnyčioje stengiamės, kad choras būtų ne tik puošmena. Eilinių vakaro Mišių metu mano choristai dažnai gieda iš apačios, taip drąsindami bendruomenę įsitraukti į giedojimą.

Tokie nuotoliniai kursai vargonininkams vyko jau trečią kartą. Turbūt, kaip ir daugelis kitų studijų ar renginių organizatorių, pastebėjote didžiulį tokių nuotolinių kursų privalumą. Kiek šiemet dalyvių buvo prisijungę?

Taip, pandemija išmokė mus labai naudingų dalykų. Anksčiau nė pagalvoti negalėdavome, kad kažkas galėtų vykti nuotoliu, kad paskaitas galima įrašyti ir dar kartą perklausyti. Svarbiausia, kad kursuose gali dalyvauti žmonės iš įvairiausių vietų. Šį kartą buvo 67 dalyviai. Kaip jau minėjau, chorvedyba neįmanoma vien nuotoliu, būtinai reikėjo ir gyvo susitikimo, tad buvo smagu, kad dalis dalyvių rado laiko ir atvažiavo savo žinias išbandyti praktiškai. Net kartu kaip kursų choras giedojome Aušros Vartų atlaidų Mišiose!

Kursus, skirtus Katalikų Bažnyčios vargonininkams, paįvairino ir paskaita apie liuteronų muziką. Ko galėtume pasimokyti iš šios konfesijos brolių?

Kai rinkau kursams lektorius, pagalvojau, kas gi geriau gali papasakoti apie bendruomeninį giedojimą nei tie, kuriems jis yra tarsi kasdienė duona, visiškai suprantamas dalykas. Todėl ir pakvietėme liuteronų teologę Vilmą Sabutienę pasidalyti savo patirtimi. Šis susitikimas buvo įdomus daugeliu aspektų: kaip pažintis su Liuteronų Bažnyčia ir jos liturgija, pažintis su muzikiniu parapijos gyvenimu ir su choro vieta tame gyvenime. Mane pačią nustebino, kaip bendruomeninis giedojimas ir choras ten papildo vienas kitą. Sudėtingesnės, vien chorui atlikti skirtos giesmės skamba tada, kai žmonės eina Komunijos. Tuomet jie susitelkę ties tuo ir kartu giedoti nelabai pavyksta. Aš savo parapijoje dabar taip pat bandau taikyti tokį būdą: ir vilkas sotus, ir avis sveika.

Daromi paskaitų įrašai galėtų padėti praplėsti žinias ir tiems, kurie negalėjo dalyvauti. Ar ketinate jais pasidalinti?

Čia reikėtų prisiminti mūsų rėmėjus – Lietuvių katalikų religinę šalpą – ir jiems nuoširdžiai padėkoti. Jiems prisidėjus prie finansavimo atsirado galimybė tęsti nuotolinius kursus. O kadangi stengėmės, kad kursų temos būtų aktualios ilgą laiką, tai įrašus išsaugojome; ir ateityje tie, kuriems gal dar nebuvo aktualu, bet vėliau temos taps aktualios, galės įsigyti juos ir perklausyti.

Vargonininkai turbūt labai laukia studijų tęsinio. Kokių turite planų ateičiai?

Po trejų kursų susibūrė ir nemaža vargonininkų bendruomenė, tad, manau, kad aktualu ne tik studijų tęsinys, tačiau ir bendrystės palaikymas. Praėjusių metų patirtis parodė, kad pavasarį dalyviams sunkiau prisijungti: ir darbų daugiau, ir ligos puola, tad esam nutarę kursus rengti tik rudens semestrą. Tačiau netrukus vis dėlto surengsime vienus mokymus, tiesa, trumpesnius.

2023 m. vasario 25 dieną Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijoje vyks liturginio skaitymo ir psalmių giedojimo mokymai, skirti skaitovams, psalmių giedotojams, choristams, vargonininkams ir visiems besidomintiesiems. Tai ypač aktualu dabar, kai netrukus prasidės gavėnia, o tada ne už kalnų ir Didžioji savaitė su daugybe skaitinių ir psalmių. Tad visus, atliekančius tokią tarnystę savo parapijose, labai kviečiame atvykti.

Be abejo, galvojame apie rudenį: kokia tema būtų aktuali ir įmanoma išdėstyti nuotoliniu būdu. Turime keletą minčių, pasvarstymų. Tarkim, šių kursų metu klausantis paskaitos apie grigališkąjį choralą daliai žmonių kilo mintis pasimokyti lotynų kalbos. Gal tai būtų aktuali tema? Taip pat svarbi tema yra giesmių harmonizavimas – ir aktuali, ir įmanoma nuotoliniu būdu. Taigi minčių turime ir laukiame susidomėjusiųjų.