2021 07 02

Daiva Grakauskaitė-Karkockienė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

3 min.

Ar vyresnio amžiaus pedagogai gali būti tokie pat kūrybingi?

Unsplash.com nuotrauka

Vis dar netyla diskusijos, ar vyresnius mokytojus reikia kuo greičiau išleisti į pensiją, mokant išeitines išmokas tam, kad mokyklose greičiau pradėtų dirbti jauni pedagogai. Tikimasi, kad vis daugiau jaunų žmonių rinksis mokytojo profesiją. Juo labiau kad pasirinksiantiems pedagogo studijas siūloma 300 eurų mėnesinė stipendija.

Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos išplatintame komentare siūloma neskubėti, nes mokytojų mokyklose jau trūksta ir labai greitai jų trūks tiek, kad daugelio disciplinų nebus kam dėstyti. Kaip teigia ministerija, po 3–5 metų mokytojų poreikis gali išaugti 5 kartus.

Pagrindinė priežastis, kodėl vyresni mokytojai turėtų užleisti vietą jaunesniems, yra ta, kad vyresni mokytojai yra pavargę, praradę kūrybingumą. Vis dėlto psichologai nesutaria dėl to, kad kūrybiškumas slopsta sulaukus vyresnio amžiaus. Požiūris, jog vyresni žmonės negali būti kūrybingi, kad sparčiai slopsta jų intelektiniai gebėjimai, neretai yra neteisingas.

Nuo ko priklauso asmenybės kūrybingumas?

Kūrybingumas priklauso ne tiek nuo amžiaus, kiek nuo asmenybės ir jos pasirinkto gyvenimo būdo (siekių, tikslų, aktyvumo, atvirumo naujovėms, smalsumo, bendravimo). Kiekvienas tikriausiai esame sutikę visai jaunų, tačiau niekuo nesidominčių ir gyvenimu besiskundžiančių žmonių. Ir tikrai – ne vienas pažįstame ir vyresnio amžiaus asmenį, kuris yra smalsus, daug kuo besidomintis, atrandantis vis naujų pomėgių, veiklų. Jų įgyta patirtis, mokėjimas džiaugtis lenkia ne vieną, jau „prigesusį“ jaunuolį.

Tyrimai rodo, kad kūrybiškumas labiausiai atsiskleidžia sulaukus vidutinio amžiaus (apie 30–60 m.), o du kūrybinio produktyvumo ciklai pastebimi apie 30-tuosius ir 50-tuosius žmogaus gyvenimo metus.

Kūrybiškumo silpimas dažniausiai priklauso ne nuo amžiaus, bet pasirinkto gyvenimo būdo. Pavyzdžiui, kūrybiškumas skleidžiasi ir tada, kai įgytos žinios ir patirtis yra perduodamos kitiems. Kai užsisklendžiama savyje, rūpinamasi tik savo fiziologiniais ir psichologiniais poreikiais, kūrybiškumas slopsta.

Mitai apie kūrybiškumą ir kūrybiškumo prigimtis

Reikia pripažinti, kad apie mokytojo profesiją ir pedagogo kūrybingumą sklando nemažai mitų. Norėdami pasitikrinti, kokie jūsų mąstymo mitai, daug negalvodami įvertinkite keletą teiginių, atsakydami taip arba ne.

  • Vyresni mokytojai nepajėgūs dirbti kūrybingai, todėl turi užleisti vietą jaunesniems mokytojams.
  • Mokytojo kūrybingumas daugiausia priklauso nuo prigimtinių dalykų ir nėra išugdomas.
  • Jei mokytojas nekūrybingas, vadinasi, pedagoginės studijos buvo niekam tikusios. Juk būtent nuo jų priklauso, koks bus mokytojas.
  • Kūrybiškumas yra įgyjama, o ne prigimtinė savybė, jis gali būti išugdomas, jei tik to siekiama.
  • Nuo vaiko gebėjimų, motyvacijos ir tėvų palaikymo daugiausia priklauso mokytojo galimybės bei užsidegimas dirbti kūrybiškai.
  • Švietimo politika (leidžiami įstatymai, ugdymo programos, mokytojų atlyginimas ir pan.) daugiausia nulemia mokymo(si) kokybę ir motyvuoja mokytoją dirbti kūrybingai.

Tikriausiai nebuvo sunku pastebėti, kad pirmieji trys teiginiai yra mitai, o likusieji trys – atspindi pagrindinius dalykus, nuo kurių priklauso kūrybiškumas. Tai – pastangos dirbti kūrybingai, mokinio įsitraukimas į mokymosi procesą ir tėvų palaikymas bei švietimo politika.

Daiva Grakauskaitė-Karkockienė. Asmeninio archyvo nuotrauka

Pagrindiniai kūrybiškumo komponentai

Pagrindiniais kūrybiškumo komponentais galima įvardinti asmenybės požiūrį į savo paties kūrybiškumą ir kūrybiškumą apskritai.

Jei į jį žvelgiama kaip į įgimtą dalyką ir manoma, kad jis būdingas tik „išrinktiesiems“, tuomet sunku tikėtis, kad pats mokytojas gebės pastebėti ir ugdyti mokinių kūrybingumą per pamokas. Taigi įsitikinimas apie kūrybiškumo prigimtį yra vienas svarbiausių, puoselėjant tiek savo, tiek ugdytinių kūrybingumą.

Kitas svarbus dalykas – asmenybės savybės. Bendro atsakymo, kokios asmenybės savybės būdingos kūrybingai asmenybei, nėra. Tačiau daugelis autorių sutaria, kad pagrindinės jų – humoro jausmas, atkaklumas, smalsumas, platūs interesai, savo kūrybingumo vertinimas ir pripažinimas, pasitikėjimas, nepriklausomumas, vidinė motyvacija (kuri svarbesnė nei išorinė). Visas šias savybes galima ugdyti, bet visų pirma jas reikia pastebėti, pripažinti kaip svarbias kūrybingai asmenybei.

Taigi, jeigu turime žinių apie kūrybiškumo prigimtį, konkrečius kūrybiškumo komponentus, ugdymo metodus, amžius nėra kliūtis ugdyti kūrybiškumą. Ir nors kūrybiškumas nėra panacėja, tačiau svarbi mokytojo savybė, padedanti atskleisti ir puoselėti tiek savo, tiek ir mokinių kūrybingumą.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien