Atgal į ateitį: kosminis teleskopas tirs pirmąsias galaktikas

Netrukus galėsime. Kadangi Visata nuolat plečiasi, tolimiausios galaktikos nuo mūsų yra nutolusios per milijardus šviesmečių. Šių galaktikų skleidžiama šviesa mums gali atskleisti, kas vyko tuo metu, kai ji pradėjo sklisti, taigi daugiau nei prieš 13 milijardų metų, kai formavosi pirmosios galaktikos. Pradėjusi savo kelionę kaip regimo spektro, ši šviesa mus pasiekia kaip infraraudonieji spinduliai (tai – vadinamasis „raudonasis nuokrypis“, angl. red shift). Būtent šį spindulių spektrą stebėti buvo sukurtas jau 26 metus statomas, antrojo NASA administratoriaus Jameso Webbo vardu pavadintas kosminis teleskopas.

Per šias šv. Kūčias, gruodžio 24 d. 14:20 Lietuvos laiku, į kosmosą pakils teleskopą gabenanti raketa. Prie visatos vystymosi pradžios mus priartinsiantis įrenginys savo misiją atliks nuo Žemės nutolęs maždaug 1,5 mln. km. Tiesa, pirmųjų rezultatų dar teks palūkėti – jų galime tikėtis maždaug po pusmečio.

Palyginti su iki šiol panašią misiją atlikusiu Hubble‘o kosminiu teleskopu, naujasis „keliavimo į praeitį“ įrankis yra beveik triskart didesnis ir gali surinkti 7 kartus daugiau šviesos. „Tokiam pačiam tikslui pasiekti užtektų 7 kartus trumpesnio stebėjimo laiko arba per tą patį laiką galima pamatyti 7 kartus silpnesnius objektus“, – apie naujojo teleskopo pranašumus „Mokslo sriubai“ pasakoja VU TFAI astrofizikas dr. Vidas Dobrovolskas. Jameso Webbo teleskopo 6,5 m diametro veidrodis sudarytas iš 18 šešiakampių ir primena bičių korį. Nors ir didelis, jis nėra sunkus. „Šio teleskopo gamybai buvo panaudotas berilis – tai labai lengva medžiaga. Be to, kintant temperatūrai, iš tokios medžiagos pagamintas veidrodis išlaiko savo formą“, – sako dr. V. Dobrovolskas. Įspūdį palieka veidrodžio išorė, kuri padengta plonu aukso sluoksniu.

Naujojo kosminio teleskopo būsima misija jaudulį kelia ne tik dėl to, kad leis keliauti atgal į ateitį, t. y. kelione į praeitį keisti mūsų ateitį. Ši misija – visų pirma žmogiško trapaus smalsumo išbandymas. Teleskopas buvo statomas, rengiamas ir testuojamas daugiau nei du dešimtmečius ir viena klaida gali milžiniškas kelių mokslininkų kartų pastangas paversti nieku. Teleskopas nugabentas į kosmoso vietą, kurioje pradės skrieti suplanuota orbita, turės išsilankstyti nelyginant origami kūrinys (todėl ir veidrodis sudarytas iš šešiakampių, o vieną iš teleskopo pusių saugantis šiluminis skydas – lankstus). Be to, priešingai nei Hubble‘o teleskopas, šis inžinerinis stebuklas negalės būti taisomas, nes bus pernelyg toli nuo Žemės.

Laukdami naujų mokslinių atradimų įsivaizduokime, ką reiškia būti atsakingam už tokio masto projektą. Čia rimties pamoką mums pateikia viso Jameso Webbo teleskopo projekto vyresnysis mokslininkas Johnas Matheras. 75-erių astrofizikas, paklaustas apie jaudulį, atsako paprastai: „Aš nesijaudinu dėl dalykų, kurių negaliu pakeisti. Aš nesijaudinu, nes žinau, kad veikiame taip, kad sukurtume geriausią įmanomą planą. Kai kas nors sako „turėtume sunerimti dėl šito“, mes sunerimstame ir tuomet sukuriame planą. Kai sulauki 70-ties, pavargsti jaudintis. Tiesiog imi ir pasakai: ‚sukurkime planą!‘“