Vidutinis skaitymo laikas:

4 min

Atnaujintas bei modernus Palangos kurorto muziejus vilioja ir žavi lankytojus

Palangos kurorto muziejus
Palangos kurorto muziejus. www.palangatic.lt nuotrauka

[…]

Palangos kurorto muziejus atvertė naują savo istorijos puslapį prieš pat praėjusias Kalėdas, kai čia buvo atidaryta interaktyvi nuolatinė muziejaus ekspozicija, lankytojus nukelianti į paslaptingą ir neįtikėtinai įdomų Palangos kurorto istorijos pasaulį. Praėjusią žiemą šią ekspoziciją mažai kas matė, o pavasarį prasidėjus pandemijai muziejus užvėrė duris, tad galimybė su ja susipažinti atsirado tik gana neseniai.

Idėja kurti Palangos krašto muziejų gimė dar praėjusio šimtmečio pradžioje bendraminčių, susibūrusių į „Palangos mylėtojų draugiją”, susirinkimų metu. Šiek tiek vėliau, kai buvo išleista knyga „Palangos kraštas”, ši mintis dar labiau paplito, o nuo 1967 m. patvirtinus kultūros apsaugos įstatymą ir visoje šalyje suaktyvėjus kraštotyrinei veiklai, Palangoje aktyviai pradėjo veikti Paminklų apsaugos ir kraštotyros draugija, kurios pirmininke tapo į pensiją išėjusi lietuvių kalbos mokytoja Emilija Adiklienė.

Ji su bendraminčiais kraštotyrininkais rengdavo įvairius susibūrimus, kuriuose buvo pasakojami reikšmingiausi su Palanga susiję įvykiai ir pristatomos ryškiausios asmenybės, prisidėjusios prie Palangos miestelio puoselėjimo. Vienas iš pačių svarbiausių ir ilgiausiai trukusių kraštotyros draugijos darbų buvo eksponatų būsimam muziejui rinkimas. Nors palangiškiai kraštotyrininkai nuolat varstė valdininkų duris, bet muziejui vis nebuvo randama tinkamų patalpų, o turimi eksponatai pateko į Jono Šliūpo memorialinį muziejų.

Po ilgų ieškojimų, kur įkurti muziejų, buvo priimtas sprendimas tam skirti istorinę reikšmę kurortui turinčią vilą „Anapilis”. 2013 m. Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino Palangos kurorto muziejaus steigimą ir jo nuostatus, kitų metų pradžioje jame pradėjo dirbti muziejininkai.

Dabar pirmajame pastato aukšte esančios muziejaus erdvės paliktos laikinoms parodoms bei renginiams, o atnaujinta nuolatinė Palangos kurorto muziejaus ekspozicija įkurta antrame aukšte. Čia įvairiausių įdomybių suras ne tik suaugusieji, bet ir mažieji muziejaus lankytojai, kurie su eksponatais gali susipažinti lietuvių, latvių, anglų ir rusų kalbomis.

Pirmoji salė lankytojus nukelia į praeitį, kai Palanga dar nebuvo taip išpopuliarėjusi kaip kurortas – čia eksponuojami pajūrio regiono kultūrą atspindintys eksponatai, archeologiniai radiniai. Dalis čia esančių eksponatų rasti 2014-aisiais, kai rekonstruojant Palangos koncertų salę buvo aptiktos XVI amžiaus dvarvietės liekanos ir keletas joje naudotų daiktų. Tarp jų – kol kas vienintelis mūsų šalyje rastas žaidimo „Malūnas” lentos fragmentas. Čia galima apžiūrėti šį vertingą eksponatą ir šalia įrengtame interaktyviame ekrane išbandyti šį smagų, loginį mąstymą skatinantį žaidimą.

Antroji muziejaus salė lankytojus nukelia į Palangos kurorto įkūrėjų grafų Tiškevičių pasaulį, plačiau pristatoma ši šeima ir jos nuopelnai Palangai, kurią Tiškevičiai valdė net 116 metų. Salėje yra ir pirmasis Palangos vaizdų albumas, kurio greta esančią kopiją galime ne tik apžiūrėti, bet ir pavartyti. Eksponuojama keletas asmeninių grafų Tiškevičių daiktų, taip pat – unikalus 1899 metų Birutės parko planas.

Trečiojoje salėje lankytojai pasijunta tarsi esantys paplūdimyje, o po kojomis šiugžda baltas pajūrio smėlis. Ekspozicija, pristatanti kurortą ir jo raidą, kviečia prisėsti ant salėje įrengtų gintarus bei pajūrio akmenis atkartojančių sėdmaišių bei stebėti vaizdo medžiagą apie ankstesnės ir šių dienų Palangos paplūdimius bei poilsiautojus. Šioje salėje galima susipažinti su įvairių laikotarpių maudymosi tradicijomis bei paplūdimio madomis, taip pat įlipti į kažkada naudotą maudymosi vežimą ir jame nusifotografuoti.

Grafai Tiškevičiai įdėjo labai daug pastangų, kad Palanga taptų moderniu kurortu, šį miestą pamėgo žymūs mūsų krašto žmonės, taip pat užsieniečiai. Ekspozicijoje yra nuotrauka, kurioje užfiksuotas 1966-aisiais čia apsilankęs Nobelio premijos laureatas poetas Josifas Brodskis.

Mistinės legendos, gaubiančios vilą „Anapilis” atgimsta pastato bokštelyje – čia atkartotas veidrodžių kambarys, kurį, kaip pasakojama, kadaise šioje viloje buvo įsirengusi spiritizmo seansus rengti neva mėgusi grafienė Sofija Tiškevičienė. Iš veidrodžių kambario lankytojai sraigtiniais laiptais pakyla į vilos bokštelį – ten juos vilioja sklindantys mįslingi vėjo vargonų garsai.

Pasakojama, kad grafienė S. Tiškevičienė skundėsi silpna sveikata, tad jos nuotaikai praskaidrinti vilos bokštelyje buvo įrengti vėjo vargonai. Vos tik grafienė pasijusdavo prastai, ji atsidarydavo bokštelio langus ir klausydavo vėjo vargonų muzikavimo. Apie tai, jog viloje šie vėjo vargonai buvo, žinojo daugelis, tačiau kaip jie atrodė, kas juos pagamino ir koks jų veikimo mechanizmas, žinių trūko.

2015 metais restauruojant „Anapilio” vilą bokštelyje buvo rasti aštuoni skardiniai būgneliai, po du prie kiekvieno stoglangio krašto. Šios vėjo gaudyklės „gaudė” pajūrio vėjus ir skleidė neįprastus garsus, derančius prie vilos pavadinimo ir suteikdamos jai dar daugiau mistiškumo. Restauracijos metu būgneliai buvo atkurti. Toks į pastatą įmontuotas mechanizmas yra unikalus ir neturi analogų. Muziejaus lankytojai dabar gali patys kurti vėjo vargonų muziką, interaktyvioje lentoje keisdami vėjo kryptį bei stiprumą, taip pat ir paros laiką – tamsiuoju paros metu visi garsai tampa intensyvesni.

Paskutiniojoje ekspozicijos salėje įrengta laiko juosta lankytojus supažindina su Palangos šimtmečio vaizdais. Čia pristatomas ir latviškasis Palangos laikotarpis 1918–1921 metais, taip pat svarbiausi laikotarpio tarp dviejų pasaulinių karų momentai, sovietmetis ir, žinoma, Nepriklausomybės laikmetis. Šią Palangos kurorto istoriją papildo ir užbaigia įrengta interaktyvi lenta, kurioje originalių Palangos vaizdų fone muziejaus lankytojai turi galimybę pasijusti esantys muitininkai, žvejai ar tiesiog poilsiautojai.

Palangos kurorto muziejaus ekspozicija
Palangos kurorto muziejaus ekspozicija. A. Vaškevičiaus nuotrauka
Palangos kurorto muziejaus ekspozicija
Palangos kurorto muziejaus ekspozicija. A. Vaškevičiaus nuotrauka
Palangos kurorto muziejaus ekspozicija
Palangos kurorto muziejaus ekspozicija. A. Vaškevičiaus nuotrauka

Ši labai šiuolaikiška ekspozicija, pasakojanti Palangos istoriją, atskleidžianti skirtingų jos istorijos, ekonomikos, kultūros periodų savitumą, kurorto raidą, supažindinanti su žymiais žmonėmis, kūrusiais ir gyvenusiais Palangoje, sukurta ir įrengta Palangos kurorto muziejui ir Latvijos Pavilostos savivaldybei įgyvendinant beveik 300 tūkstančių eurų vertės tarptautinį projektą „Palanga. Pavilosta: Jūros įkvėpta istorija”, naudojant Europos Sąjungos fondų lėšas bei prisidedant Palangos miesto savivaldybei.

Pati Palangos vila „Anapilis” yra priskiriama seniesiems Lietuvos pajūrio kurorto architektūros statiniams. Ji tai pat yra ir viena pirmųjų grafų Tiškevičių šeimos vilų, išlikusių iki šių dienų. Kol kas nėra žinomi nei šios vilos statybos projektai, nei architektas. Visa pastato istorija yra atkurta remiantis senaisiais palangiškių atsiminimais bei senosios Palangos miesto planais ir ikonografija.

Istorijos tyrinėtojai teigia, jog vila statyta XIX a. pabaigoje. Šį teiginį pagrindžia pirmasis Palangos atvirukų albumas, kuriame ir buvo išspausdinta pirmoji šio pastato nuotrauka 1898 metais. „Anapiliui” būdingi Šveicarijos užmiesčio vilų bruožai: siluetas paįvairintas įvairių formų bokšteliais, erkeriais, patys pastatai iš visų pusių apjuosti prieangiais bei atviromis galerijomis.

Savo gyvavimo pradžioje „Anapilio” vila priklausė paskutinio Palangos grafo Felikso Tiškevičiaus motinai grafienei S.Tiškevičienei. Nuo jos vardo vila ilgą laiką buvo vadinama „Sofijos” (arba Zofijos) vardu. Mirus Sofijos vyrui grafui Juozapui Tiškevičiui, vila atiteko Marijai Tiškevičiūtei. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, vila buvo parduota Lietuvos Ūkio bankui (pagrindiniai jo akcininkai buvo broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, ypatingai mėgę Palangą). Čia poilsiaudavęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis su žmona, žinomi Lietuvos kultūros, meno, mokslo ir politikos žmonės – poetas Maironis, aktorius, kunigas Juozas Vailokaitis, dainininkas Kipras Petrauskas ir kiti.

Sovietmečiu ši vila buvo nacionalizuota, o, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ji perėjo Palangos kultūros centro žinion. Čia įsikūrė akustinės muzikos klubas „Anapilis”, tuo metu buvęs kone garsiausias muzikinis klubas Lietuvos pajūryje. Deja, bėgant metams, vila imta rūpintis vis mažiau ir ji ėmė nykti. Į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą vila buvo įtraukta 1997 metais, o 2005-aisiais „Anapilis” pripažintas valstybės saugoma Nekilnojamąja kultūros vertybe. Dabar pastatas prikeltas naujam gyvenimui ir laukia lankytojų.

Mūsų misija

Kurti krikščionišką pasaulėžiūrą atskleidžiantį, aktualų, viltingą ir išliekantį turinį.

Prisidėkite skirdami paramą.