2023 03 15
bernardinai.lt
Vidutinis skaitymo laikas:
Atsisveikinimas su fotomenininku Algimantu Žižiūnu

2023 m. balandžio 1 d. (šeštadienį) nuo 9.00 iki 13.30 val. Olandų g. 22 1 salėje vyks atsisveikinimas su fotomenininku Algimantu Žižiūnu. 13.30 val. išvykstama laidoti į Antakalnio kapinių menininkų kalnelį.
2023 m. vasario 15 d. eidamas 84-uosius metus po ilgos ir sunkios ligos mirė fotomenininkas Algimantas Žižiūnas. Buvo žinomas Lietuvoje ir pasaulyje kaip portretų meistras, poetinių fotografijų kūrėjas, fotoreporteris, kurio daugybė nuotraukų skelbtos periodinėje spaudoje ir įvairiuose fotografijų albumuose, meno, grožinės literatūros leidiniuose.
Fotomenininkas Algimantas Žižiūnas gimė 1940 m. sausio 10 d. Kaune. 1951–1959 m. mokėsi Kauno 14-ojoje vidurinėje mokykloje. 1956–1957 m. dalyvavo Kauno Vėlinių įvykiuose, buvo keletą dienų įkalintas, tardomas. Išėjus į laisvę, KGB „priežiūros“ šleifas lydėjo jį per visą sovietmetį.
Vidurinės mokyklos aukštesnėse klasėse, technikume ir dirbdamas Anykščiuose, šalia tiesioginių pareigų, užsiėmė kūryba: fotografavo, rašė į laikraščius ir žurnalus, dalyvaudavo respublikinėse ir tarptautinėse fotoparodose.
1963 m. baigęs Kauno maisto pramonės technikumą, pagal paskyrimą dvejus metus dirbo Anykščių vyno gamykloje. 1965 m. įstojęs į Vilniaus universitetą ėmė studijuoti žurnalistiką, pradėjo dirbti Anykščių rajono laikraščio redakcijoje. Yra suorganizavęs pirmąją Anykščių rajono fotomėgėjų darbų parodą.
1970 m. persikėlė gyventi į Vilnių, dirbo įvairiose redakcijose ir leidyklose. Netrukus buvo priimtas į besikuriančią Fotomenininkų draugiją, kuri vėliau pavadinta Fotomenininkų sąjunga. Greitai buvo priimtas ir į Žurnalistų sąjungą. Iki 2007 m. aktyviai dalyvavo žurnalistinėje veikloje, kūrė meninę poetinę fotografiją, aktyviai fotografavo įvairius kultūros renginius.
Buvo apdovanotas dviem aukso ir vienu sidabro medaliais tarptautinėse parodose ir turėjo apie 50 kitų apdovanojimų.

Žinomas už surengtas fotoparodas ir dalyvavimą įvairiuose konkursuose, kuriuose yra pelnęs apdovanojimų Lietuvoje, Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje, JAV, Ispanijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Turkmėnijoje, Azerbaidžane.
Darbai buvo skelbti leidiniuose „Lietuvos fotografija“ (Vilnius, 1971, 1974, 1978, 1981, 1986, 1987); „Lietuvos fotografija: vakar ir šiandien“ (Vilnius, 1997, 1998, 1999, 2001, 2002, 2003 ir t. t.); „Fotografen aus der UdSSR“ (Baden Badenas, 1982); „Fotojarbuch International“ (Leipcigas 1982); „International Center of Photography. Encyclopedia of Photography“ (Niujorkas, 1984).
Daug jo darbų yra įsigiję užsienio muziejai ir galerijos: Fotografijos muziejus (Šiauliai, 2013); Lietuvos dailės muziejus, Vilnius; Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejus, (Vilnius, 2013); Lietuvos fotomenininkų sąjunga (Vilnius, 2008); Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka, Vilnius; Ōīņī Photo (Maskva, 1974); Lietuvos valstybės archyvo Fotodokumentų skyrius (apie 1 mln. vnt. fotografijų ir negatyvų: Vilnius, 2009–2015) ir kt.
2005 m. kultūros ministro įsakymu Algimantui Žižiūnuo suteiktas meno kūrėjo statusas. 2006 m. spalio 23 d. kartu su kitais 10 Vėlinių įvykių dalyvių Vengrų ambasados buvo apdovanotas Padėkos raštu už dalyvavimą 1956 m. revoliucijoje ir laisvės kovose.
Fotomenininkas buvo Fotomenininkų, Žurnalistų ir Nepriklausomų rašytojų sąjungų narys. Algimantas Žižiūnas buvo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus narys, turėjęs nukentėjusiųjų nuo okupacijų asmens statusą.
2015 m. apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos I laipsnio žymeniu „Už nuopelnus Lietuvai“.
Fotomenininkas yra laimėjęs du aukso medalius sąjunginėse parodose ir vieną sidabro tarptautinėje fotoparodoje „Žena-88“ („Moteris-88“) Čekoslovakijoje, taip pat per 50 kitų apdovanojimų.
Visą asmeninį nuotraukų ir negatyvų archyvą A. Žižiūnas padovanojo Lietuvai. Daugiau kaip 40 metų kurtas ir kauptas archyvas saugomas ir skaitmeninamas Lietuvos valstybės archyvo Fotodokumentų skyriuje.
Naujausi

Popiežius: keiskime gamybos modelį, kurkime rūpinimosi kultūrą

Arkivysk. G. Grušas: „Kartais sistemai reikia šoko, kad įvyktų persikrovimas“

Veido atpažinimo technologijos – kokių grėsmių privatumui kyla jas naudojant?

„Stebuklo pažadas pildosi, bet kitaip, nei tikėjausi.“ Pokalbis su dainų autore ir atlikėja A. Orlova

Mada ar tikresnio gyvenimo paieškos?

Misionieriškumas – matyti tuos, kurie yra arti, ir tuos, kurie yra toli

„Rusija mus laiko savo teritorija.“ Pokalbis su garsiu Ukrainos žurnalistu V. Portnikovu

Auksinės žiniasklaidos linčo teismas

Natūrali pieva – ištisas mikropasaulis

Kokia jūsų dvasinės meilės kalba?

Č. Juršėno atsiminimai – knygoje „Nenuobodaus gyvenimo mozaika“
