Tapkite mūsų partneriais, padėkite išlaikyti visiems prieinamą, nemokamą ir kokybišką žiniasklaidą. Paremti
Paremkite ir tapkite mūsų partneriais.

2022 07 27

Arūnas Antanaitis

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Atsisveikinus su prelatu dr. Jurgiu Šarausku

Prel. Jurgis Šarauskas. Manto Masioko ir Rimos Balčiuvienės archyvo nuotrauka

2022 m. birželio 25 d. savo namuose Riversaide (Čikagos priemiestyje) šį pasaulį paliko iškilus lietuvių išeivijos veikėjas, prelatas, kanauninkas, dr. Jurgis Šarauskas.

Prel. J. Šarauskas gimė 1945 m. Vokietijoje karo pabėgėlių iš Lietuvos šeimoje. Jo tėvai Stasys Šarauskas ir Marija Lučinskaitė susituokė 1940 m. ir iki karo gyveno Jonavoje. Stasys Šarauskas buvo Jonavos geležinkelio stoties viršininkas. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Šarauskai pasitraukė į Vokietiją ir kurį laiką gyveno karo pabėgėlių (vadinamosiose DP) stovyklose, 1949 m. persikėlė į JAV, į Čikagą.

J. Šarauskas su tėvais Vokietijos pabėgėlių stovykloje prieš išvykstant į JAV. Manto Masioko ir Rimos Balčiuvienės archyvo nuotrauka

J. Šarauskas augo Čikagoje kartu su seserimi Lina (gim. 1950) ir broliu Arūnu (1951–2002). Kunigo šventimus priėmė 1973 m. gegužės 9 d. iš kardinolo Johno Codyʼo Mandelaino (Mundelein) seminarijos bažnyčioje, pirmąsias Mišias aukojo Šv. Kristoforo bažnyčioje. 1973–1979 m. buvo Šv. Atanazo parapijos Evansone, Ilinojuje, vikaras.

Dar iki šventimų pasižymėjo studijuodamas: Mandelaino seminarijoje (University of St. Mary of the Lake/Mundelein Seminary) gavo filosofijos bakalauro, vėliau Ilinojaus technologijos institute (Illinois Institute of Technology, 1970 m.) – viešojo administravimo magistro laipsnį, Mandelaino seminarijoje – teologijos licenciato laipsnį (1971 m.). Vėliau, jau būdamas kunigas, pasaulietinėse studijose Šiaurės vakarų universitete (Northwestern University) 1979 m. apgynė viešojo administravimo srities disertaciją apie parapijų vadybą ir organizavimą. Domėjosi politika, pasižymėjo aktyvia visuomenine veikla, organizavo antisovietines demonstracijas.

Viešose paskaitose J. Šarauskas negailėjo kritikos išeivijos lietuviams, ragino jaunimą ne rinktis finansiškai perspektyvias profesijas, o siekti politinės karjeros ir taip sustiprinti JAV lietuvių politinius pajėgumus. Tarp tuomečio jaunimo buvo mėgstamas kaip modernus ir išsilavinęs, nusistovėjusių tradicijų atžvilgiu kritiškas kunigas.

1979 m. J. Šarauskas laimėjo konkursą dalyvauti programoje „White House Fellowships“ ir dirbti Baltuosiuose rūmuose. Tai – prestižinė stažuočių programa JAV, leidžianti talentingiausiems ir ambicingiausiems šalies jaunuoliams prisiliesti prie valstybės valdymo struktūros ir pažinti ją iš arčiau.

Stažuotės metu J. Šarauskas dirbo Baltuosiuose rūmuose, Prezidento Jimmyʼo Carterio administracijoje Valstybės departamente, valstybės sekretoriaus Politinių reikalų darbo grupėje, Rytų Europos ir žmogaus teisių skyriuje. Jo užimta pozicija leido stebėti sprendimų priėmimo procesą ir dalyvauti keliose svarbiose užsienio politikos srityse, tarp kurių buvo departamento bendravimas su nevyriausybinėmis organizacijomis, etninėmis ir religinėmis grupėmis. J. Šarauskas buvo pirmasis į šią programą patekęs lietuvis ir pirmasis katalikų kunigas.

Išskirtinio pasitikėjimo J. Šarauskas sulaukė iš kardinolo Josepho Bernardino, kuris 1982 m. tapo Čikagos arkivyskupu. J. Šarauskui buvo patikėta Čikagos arkivyskupijos kurijos planavimo direktoriaus pozicija. Jam teko spręsti arkivyskupijos finansinius reikalus, parapijų jungimo, steigimo ir likvidavimo, taip pat parapijų klebonų veiklos vertinimo klausimus. Kitaip tariant, J. Šarausko rūpesčiu tapo neveikiančios arba sunkiai besiverčiančios parapijos, jų jungimas arba uždarymas. Tai neretai kėlė trintį su Čikagos arkivyskupijos etninėmis bendruomenėmis, įskaitant lietuvių. Kardinolo J. Bernardino ir J. Šarausko kolegiška bičiulystė leido kardinolui geriau pažinti Čikagos lietuvių parapijų problemas.

Lietuvių bendruomenei keliantis į pietvakarius nuo Čikagos, J. Šarauskas, tuometinis lietuvių sielovados vadovas arkivyskupijoje, ieškojo vietos pamaldoms ir lituanistinėms veikloms. Tokia vieta atsirado Lemonte, kuriame buvo įsteigta iki šiol sėkmingai veikianti Palaimintojo Jurgio Matulaičio misija.

Griūnant Sovietų Sąjungai, J. Šarauskas organizavo kardinolo J. Bernardino kelionę į Sovietų Sąjungą (Maskvą), vėliau į Lietuvą, kurioje kardinolo delegacija viešėjo kelias dienas, aplankė ir didžiuosius, ir mažesnius šalies miestus. Tai buvo pirmasis tokio aukšto rango katalikų kunigo apsilankymas Sovietų Sąjungoje.

Lietuvių audiencijoje pas popiežių Joną Paulių II kartu su vysk. A. J. Bačkiu. Manto Masioko ir Rimos Balčiuvienės archyvo nuotrauka

Kardinolo J. Bernardino vizitas tapo pagrindu įsteigti Pagalbos Rytų ir Centrinės Europos Katalikų Bažnyčiai biurą prie JAV Katalikų Vyskupų Konferencijos. Biuro įkūrimo darbams vadovavo ir pirmuoju jo vadovu tapo būtent J. Šarauskas. „Tėvas J. Šarauskas dėl turimo išsilavinimo ir sukauptų patirčių yra išskirtinai tinkamas šiam istoriniam darbui“, – 1990 m. kalbėjo JAV Katalikų Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius Robertas N. Lynchas. Kardinolas J. Bernardinas, lydėdamas J. Šarauską į naująjį biurą, prisipažino atiduodantis „pajėgiausią savo arkivyskupijos žmogų“.

Žvelgiant istoriko akimis, būtent darbas Pagalbos Rytų ir Centrinės Europos Katalikų Bažnyčiai biure yra svarbiausias ir atidaus dėmesio vertas J. Šarausko darbas. Įgyvendinant šią programą pradžioje rūpintasi 11-ai šalių, o keičiantis geopolitinei padėčiai biuras teikė pagalbą 28 valstybėms. Pagrindinis programos finansavimo šaltinis buvo ir yra (pagalba teikiama iki šiol) visuotinė JAV Katalikų Bažnyčios rinkliava.

Pagrindiniu biuro tikslu tapo regiono Katalikų Bažnyčios sielovados infrastruktūros atkūrimas. Buvo finansuojamos kunigų, vienuolių, klierikų ir teologijos studentų studijos užsienyje, parama skirta apskritai teologijos studijoms stiprinti, pagalba teikta katalikiškajai žiniasklaidai, karitatyvinėms veikloms, taip pat Bažnyčios institucijoms atkurti. Biuras dosniai finansavo Lenkijos katalikų radijo įkūrimą, katalikiškų ligoninių tinklą Armėnijoje, Nėščiųjų moterų namus Prahoje, paramos Ukrainos unitų, Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Kroatijos ir kitų šalių katalikų bendruomenėms projektus.

Iki 2004 m., kol J. Šarauskas vadovavo Pagalbos Rytų ir Centrinės Europos Katalikų Bažnyčiai biurui, visam regionui buvo skirta daugiau nei 100 mln. JAV dolerių. Iš šios sumos 8,5 mln. dolerių atiteko Lietuvai (8 proc. visos išdalytos paramos). Lietuvių kunigų ir vienuolių teologijos studijoms užsienyje: JAV, Italijoje (Romoje) ir kitose šalyse finansuoti buvo skirta apie 1,5 mln. JAV dolerių.

Greta paramos studijoms užsienyje, programa finansavo didžiąją dalį šalies katechetinių ir šeimos centrų biudžeto. Ji taip pat buvo pagrindinis Socialinio darbo ir profesinių studijų centro Vytauto Didžiojo universitete finansuotojas. Iki 2004 m. katalikiškos spaudos centrai Lietuvoje gavo apie 500 tūkst. JAV dolerių paramos. Finansinė parama buvo skirta Telšių, Kauno, Vilniaus seminarijų ir jų bibliotekų reikalams.

Galima teigti, kad prelatas J. Šarauskas Katalikų Bažnyčiai Lietuvoje rodė išskirtinį dėmesį. Sykiu jis nešališkai ir atsakingai atliko savo pareigas, kai reikėjo rūpestingai skirstyti paramą, neretai demonstratyviai pažymėdavo savo amerikietiškumą. Vis dėlto J. Šarauskas, nuo mažumės augintas labai lietuviškoje aplinkoje, buvo tikras Amerikos lietuvis – gerai derino abi tapatybes, dar daugiau, galėtume sakyti, kad J. Šarauskas buvo iškilus lietuvis ir iškilus amerikietis. Jo mokiniais galėtume laikyti dabartinį Kauno arkivyskupą Kęstutį Kėvalą, kunigą ir teologijos mokslų dr. Gediminą Jankūną.

Už nuopelnus padedant atsinaujinti Katalikų Bažnyčiai Rytų ir Centrinėje Europoje J. Šarauskas buvo išskirtinai pagerbtas. 1990 m. jis buvo priimtas į Šv. Kristaus Kapo riterių ordiną, 1993 m. gavo Bizantiškojo rito Katalikų Bažnyčios Ukrainoje arkikunigo titulą ir teisę aukoti šv. Mišias pagal graikų apeigų ritą. 1993 m. popiežius Jonas Paulius II kunigui J. Šarauskui suteikė monsinjoro, 2003 m. – garbės prelato titulus. Daugelio šalių Katalikų Bažnyčios vadovai J. Šarauskui suteikė savo katedrų kanauninko titulą. Ypatingi apdovanojimai ir jų geografinė apimtis liudija, kokia svarbi buvo J. Šarausko veikla stiprinant Katalikų Bažnyčią posovietinėje erdvėje.

Po vysk. K. Kėvalo konsekracijos. Manto Masioko ir Rimos Balčiuvienės archyvo nuotrauka

Kunigas ir talentingas administratorius, paskyręs dalį savo gyvenimo Katalikų Bažnyčiai atnaujinti ir visuomenei posovietiniame pasaulyje kelti, ilgų tekstų studijoms nepaliko. Yra išlikusios kelios jo paskaitos išeivijos jaunimui, šiek tiek daugiau viešų, bet santūrių komentarų žiniasklaidai. Gyvieji liudininkai įsiminė prelato pamokslus ir humorą. J. Šarauskas, ekonomistas ir išteklių planavimo srityje dirbęs žmogus, garsėjo kaip pragmatiškas ir racionalus. Jis ragino mažinti Bažnyčios ir valstybės tarpusavio priklausomybę, siekė didesnio dvasininkijos ir pasauliečių pasitikėjimo, rėmė ekumenizmą. Šių eilučių autoriui, atsikuriančios Lietuvos laikmečio istorikui, yra nepamirštamas principinis prelato pasiūlymas „investuoti į žmones, ne į pastatus“. Per keliolika darbo metų buvo skirta lėšų vien Albanijos katedrai statyti. Kitais atvejais remonto darbai buvo finansuojami tik būtinoms reikmėms patenkinti, kai to reikėjo dirbančių arba studijuojančių žmonių orumui palaikyti.

2004 m. J. Šarauskas baigė veiklą Pagalbos Rytų ir Centrinės Europos Katalikų Bažnyčiai biure, persikėlė į Čikagą ir tapo Riversaido Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonu, ten dirbo septynerius metus.

Atsisveikinimo su prelatu J. Šarausku apeigos įvyko Krestvudo (Crestwood) Įsikūnijimo parapijoje. 2022 m. liepos 11 d. į amžinąją kelionę prelatą palydėjo jo sesuo Lina ir kiti artimieji, gausus būrys jį pažinojusiųjų, keliolika dvasiškių. J. Šarauskas buvo palaidotas Šv. Kazimiero kapinėse, Čikagoje, šalia savo tėvų ir brolio.

Įdomu? Prenumeruokite naujienlaiškį ir skaitykite mus kasdien

Kas yra „bernardinai“?

Arba kodėl „Bernardinai.lt“ yra nemokama žiniasklaida ir kodėl kviečiame tapti partneriais paremiant.