Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Norite prisidėti prie pokyčių? Nepamirškite -> Paremti
Atsinaujiname. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų. Bet galite paremti.

2023 03 21

Elvina Baužaitė

bernardinai.lt

Vidutinis skaitymo laikas:

5 min.

Audrey Hepburn ikona

Audrey Hepburn
Paroda „Mad about Hollywood“ Madride, Ispanijoje, 2018 m. Nuotraukose – Audrey Hepburn. EPA-EFE nuotrauka

Grožio – vidinio ir išorinio – ikona, kino meno žvaigždė, įkvepianti mūza Audrey Hepburn. XX amžiaus legenda, žinoma ir XXI a. kino meno, mados ir apskritai kultūroje.

Žurnalistė Chiara Pasqualetti Johnson, baigusi meno istorijos studijas, rengianti svarias, verčiamas į daugelį skirtingų kalbų knygas: „Įtakingiausios mūsų laikų moterys“ („White Star Publishers“, 2018), „Coco Chanel. Moteris, sukėlusi perversmą“ („White Star Publishers“, 2020), „Chanel No5. Amžiaus kvepalai“ („White Star Publishers“, 2020), „Girls Rule“ („Merginų valdžia“) („White Star Publishers“, 2022), „Our Fair Lady“ („Mūsų puikioji ledi“) („White Star Publishers“, 2022), 2021-aisiais įtraukta į Italijos „Forbes“ 100 nuostabiausių metų moterų, vienijamų lyderystės ir kūrybiškumo, sąrašą.

Taip galima apibūdinti ir pačią Audrey Hepburn, apie kurią Ch. P. Johnson parengė net du leidinius. Kol kas lietuvių kalba pasirodė tik „Pusryčiai pas Audrey“ (išleido „Briedis“, 2022 m.; iš anglų kalbos vertė Kristina Tamulevičiūtė, redaktorė Auksė Gasperavičienė). Apie šį leidinį verta kalbėti mąstant – kaip tampama ikona ir legenda? Kaip personažai iš kino ekrano nužengia į gyvenimo tikrovę ir virsta jos dalimi, tarytum vienalyte minčių ir patirčių sraute? Kaip aktorė, turinti asmeninę žmogiškojo gyvenimo tikrovę, meno realybėje įkūnijanti skirtingus charakterius, tampa solidarumą simbolizuojančia asmenybe, manifestuojančia atsakomybę, socialinį ir kultūrinį angažuotumą?

Audrey Hepburn
Paroda „Intimate Audrey“ „Espace Vanderborght“ muziejuje Briuselyje, Belgijoje, 2019 m. EPA-EFE nuotrauka

Teksto autorės Ch. P. Johnson ir grafikos dizainerės Marios Cucchi išskirtinio patrauklumo leidinyje „Pusryčiai pas Audrey“ – gausybė iškalbingų nuotraukų, liudijančių unikalaus grožio aktorės A. Hepburn gyvenimo akimirkas, tiek įkūnijant kino filmų personažus, tiek kuriant savo pačios apraiškas: „Yra kelionių, į kurias išsiruošiama tik su vienu bagažu – savo širdimi.“ (p. 211) Knyga „Pusryčiai pas Audrey“ – tai ir fotografijų albumas, tikriausias malonumas kino, mados, apskritai grožio kultūros gurmanams.

Tad kas ir kokia Audrey Hepburn?

„Pavergiančiai draugiška, bet keistai išdidi. Rafinuota, nepasižyminti snobiškumu. Švelni, bet niekada nepasiduodanti silpnumui. Audrey Hepburn jau nuo debiuto įkūnija nenugalimo nuoširdumo ir žavesio derinį. Karaliene tapusios princesės žingsneliu ji grakščiai spindėjo Holivude, visada išlaikydama savo tikrąją tapatybę. <…> Jos didžiulį pasisekimą lėmė nenuilstamas darbas, pastangos ir atsidavimas. Nors Audrey gimė turtingoje šeimoje ir užaugo kosmopolitiškoje aplinkoje, laimingą vaikystę iš jos atėmė karo sunkumai. Mergina svajojo tapti šokėja, bet pateko į filmavimo aikštelę ir laimėjo du „Oskarus“, tris „Auksinius gaublius“, vieną „Emmy“, vieną „Grammy“, du „Tony“, tris „David di Donatello“, keturis BAFTA apdovanojimus už įvairius nepamirštamus vaidmenis <…>. <…> Ji niekuomet nevėluodavo, nebūdavo kaprizinga, nesielgė kaip išlepinta primadona. „Nelaikau savęs ikona. Nesirūpinu kitų žmonių mintimis. Aš tik dirbu savo darbą.“ Aktorė buvo disciplinuota, kultūringa ir tikra profesionalė.

<…> Audrey išsiskyrė smulkučiu kūno sudėjimu ir balerinos laikysena. Aukšta, liekna, mandagi, besišypsanti aktorė kolegų ir režisierių širdis užkariavo stirniuko žvilgsniu ir švelnumu. <…> Audrey paprastumą rinkosi ne dėl stiliaus: tai buvo jos gyvenimo būdas. Tiesaus kirpimo kelnės, žemakulniai bateliai, laivelio formos iškirptės, dailiai surištos kaklaskarės ir linksmi kirpčiukai. Tokia elegancija atskleidė tikrąją Audrey tapatybę, kuri atsispindėjo ne tik drabužiuose, bet ir judesiuose bei žvilgsnyje. Dėl šios priežasties „Audrey stilius“ tapo pagrindiniu jos filmų sėkmės komponentu.“ (p. 8)

Kaip byloja knygos autorė Ch. P. Johnson, Audrey Hepburn tapsmas žvaigžde, kino, mados ikona yra prigimties duotis, kurią padiktavo individualybės autentika – ne iliustruoti, atitikti ir atkartoti tam tikrą moteriškumo įsivaizdavimo standartą, bet savimi pačia jį sukurti ir manifestuoti.

Pusryčiai pas Audrey
Knygos viršelis

„Nebuvo, o galbūt ir nebus kitos kino ar mados žvaigždės, apdovanotos tokia natūralia elegancija, kokia švytėjo Audrey ir kuri jai taip be pastangų pritiko. Netrukus pati mada ją įsimylėjo. <…> Net nebūdama tinkamo amžiaus, Audrey išsiskyrė puikiu rafinuotumo ir naivumo deriniu <…>.  <…> Savo stilių ji atrado nesulaukusi nė dvidešimties ir visą gyvenimą liko ištikima susikurtam įvaizdžiui. <…> Audrey tikėjo, kad kiekviena moteris turi rasti jai tinkamą įvaizdį ir pritaikyti jį prie mados pokyčių <…>. <…> aktorė propagavo vertybes, kurios ir vėl tampa aktualios: turėti tik keletą, bet itin geros kokybės, ilgalaikių drabužių. <…> Ji itin vertino dizainerio Huberto de Givenchy, su kuriuo sukūrė vieną nepaprasčiausių ir ilgiausiai išlikusių partnerysčių Holivudo istorijoje, darbus. Aktorė tapo dizainerio mūza, o šis – jos Pigmalionu. Vilkint bet kurį nuostabų jo kūrinį, spindėjo Audrey siela, o tai įrodė, kad neužtenka tik vilkėti tinkantį drabužį, jį reikia ir užpildyti.“ (p. 11)

Neatsitiktina, kad žymusis dizaineris Hubertas de Givenchy prisipažindamas teigė: „Kiekvienoje mano kolekcijoje dalis mano širdies, pieštuko ir dizaino atitenka Audrey.“ (p. 108)

Iš tiesų Audrey Hepburn – ne tik išorinio grožio ikona, bet ir moteriškumo slapties idealas, liudijantis meilės plačiąja prasme galią, žmogiškąją reikšmę individui, jo artimiausiai aplinkai ir visai plačiajai erdvei. „<…> sulaukusi keturiasdešimties aktorė nusprendė palikti kino pramonę ir atsiduoti tam, kas jai iš tiesų buvo svarbu: šeimai ir vaikams. Audrey visada svajojo apie vaikus, ir motinystė buvo vienas didžiausių jos gyvenimo džiaugsmų. <…> ji pateikė paraišką tapti UNICEF geros valios ambasadore, taip užpildydama vaikystėje prasidėjusią istoriją. Pati nukentėjusi nuo karo baisumų, Audrey milijonams žmonių galėjo tapti palengvėjimo šaltiniu, tad visas likusias jėgas ji metė besivystančio pasaulio vaikams. Tai buvo sprendimas širdies, dėl kurios Holivudo žvaigždė tapo dosnumo pavyzdžiu. Audrey svajojo apie visiems geresnį pasaulį, tad tikriausiai neatsitiktinai karjeroje paskutinį atliko angelo vaidmenį.“ (p. 12)

Audrey Hepburn
Aktorės Audrey Hepburn (dešinėje) ir Elizabeth Taylor labdaros vakarienėje 1991 m. EPA-EFE nuotrauka

Kokia toji istorija, sąmoningai ar pasąmoningai įkvėpusi A. Hepburn tapti UNICEF geros valios ambasadore, kokia šeimos drama, išgyventa vaikystėje ir lydėjusi visą gyvenimą? Kiek laimės patirta santuokiniame gyvenime, kai labai aiškiai suvokta: „Gimiau turėdama didžiulį meilės poreikį ir siaubingą troškimą mylėti“ (p. 89)? Ką davė kiekvienas sukurtas vaidmuo aktorei asmeniniame gyvenime, ko ji mokėsi, sėmėsi iš įkūnijamų personažų, kiek kiekvienam jų atidavė savęs? Visa tai teatranda kiekvienas skaitytojas, asmeniškai susitikdamas Audrey Hepburn, kovojusią už laimingą gyvenimą, spinduliavusią drąsą, subtilumą, emocijų tiesą ir užburiantį romantiškumą, ir sakiusią: „Gyventi reiškia duoti. Jei nebenorėsi duoti, nebeturėsi dėl ko gyventi.“ (p. 12)

„Pusryčiai pas Audrey“ – knyga kiekvienam, mylinčiam kino meną, madą, grožį, išsiskleidžiantį laimingo žmogaus šypsenoje, jo akių spindesyje, kai gyvenimas suprantamas kaip didžiausia vertybė. A. Hepburn teigimu: „Svarbiausia – mėgautis gyvenimu ir būti laimingam, visa kita nesvarbu.“ (p. 160)

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Atsinaujiname

Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.

Norite prisidėti prie pokyčių?

Paremkite