
Neblėstanti Irenos šviesa
Šiandien Irenai Veisaitei būtų sukakę 93-eji.
„Neįsivaizduoju savo gyvenimo be meno, kultūros, gamtos, knygų, gyvybės mokslų, gyvo bendravimo, kūrybos, kelionių, žurnalo „Šiaurietiški atsivėrimai“, Pasvalio ir, žinoma, rašymo apie kultūrą.“
Šiandien Irenai Veisaitei būtų sukakę 93-eji.
Nepaprasta asmenybė, vienintelė dukart pelniusi Nobelio premiją, pirmoji moteris, kurios nuopelnai mokslui įvertinti šiuo apdovanojimu.
Klausimas, kurį pirmiausia užduoda sau V. Daujotytė, – ar tikrai esu ta, kurios verta ko nors klausti, ko nors iš atsakymo tikėtis?
Nors žinoma dailės istorikė svajojo tapti literatūrologe, jos antros eilės močiutė, rašytoja A. Liobytė, verčiau pasiūlė rinktis dailėtyrą.
„Dabar aš ramiai papietausiu“ – pirmoji S. Vasiliausko knyga, į kurią sudėti trumpieji autobiografiškumo atspalvį turintys pasakojimai.
Kultūros paveldo objektai traukia savo paslaptingumu, gilumu ir istorija. Pažinti objektą – tai suprasti ne tik jo, bet ir miesto raidą.
Literatūros pasaulyje Ieva anaiptol ne naujokė – protarpiais pasirodo tiek jos rašytos įvairių žanrų publikacijos, tiek išverstos knygos.
Dirbant diplomato darbą svarbu būti universaliam, sugebėti keisti specializaciją ir geografinę veiklos kryptį.