Aistė Paulina Virbickaitė

Skaitytojai mūsų šalyje menu nesidomi, meno kritikos ir meno istorijos darbų neskaito.

Vilnius yra pakraštys. Miestas, bet nedidelis. Nedidelis, bet miestas. Tamsokas, ir istorija jo tamsoka, su šviesiais blikais.

Šią savaitę – apie dvi jaunų moterų tapybos parodas. Įdomu tai, kad abi neapsėjo be asmeninių gilių, tačiau kardinaliai skirtingų – mirties ir gimimo – patirčių.

Šią savaitę oficialiai paskelbta, jog pradedama dirbti ties studija dėl Guggenheimo muziejaus statybos Helsinkyje (Suomija). Garbinga komisija iki metų galo žada paskelbti tyrimų rezultatus.

Metų pradžia – geras laikas lengvai atminties mankštai. Kalbant apie praėjusius metus Vilniaus galerijose galima paminėti tik vieną tendenciją, šiek tiek pakeitusią net galerijų žemėlapį.

Vilniuje šventinį maratoną praeitą penktadienį pradėjo Vilniaus grafikos meno centras „Kairė dešinė“: buvo švenčiamas jo penkiolikos metų gimtadienis, kurį grafikos centre kuriantys ir centrui artimi menininkai pažymėjo paroda „Latako g. 3“.

Senamiesčio menininkų galerijoje-dirbtuvėje atidaryta Latvijos menininkų tapybos paroda. Penki latvių menininkai, dar gana jauni, kad šiaip ne taip tiktų „jaunųjų“ kategorijai, bet ir pakankamai subrendę, kad turėtų savo susiformavusį braižą.

Šios savaitės „galerijų dienas“ skyriau vieno menininko personalinei parodai. Kodėl? Nes jei man reiktų rinkti įdomesnių šiandienių lietuvių menininkų dvidešimtuką, jis ten patektų.