Akvilė Melkūnaitė

Bažnytinio paveldo muziejuje bus kalbama ne tik apie dailę bei tikėjimą, bet ir apie jųdviejų akistatą.

Didžiąją Savaitę sumontuotos didelės dekoracijos pakeisdavo įprastą bažnyčios vaizdą, paversdavo interjerą įspūdinga, sukrečiančia erdve.

„Man atrodo, ši pjesė apie pojūčių aštrėjimą ir pojūčių badą“, – pasirinktos statyti L. Noréno pjesės „Demonai“ aktualumą pabrėžia režisierius.

„Prancūzų klounada turi dar tokią taisyklę: niekada nėra ketvirtos sienos. Visąlaik yra žiūrovas, tu visąlaik jį matai – neapsimeti, kad jo nėra“, – sako klounų teatro studijos „Dulidu“ įkūrėjai.

„Norisi kurti ir teatrui, ir kinui, nes vienas kitam labai padeda“, – interviu teigia B. Kapustinskaitė, apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi kaip geriausia dramaturgė – už pjesę „Terapijos“.

Pokalbis su režisieriumi J. Vaitkumi, kuris Klaipėdos dramos teatre šiomis dienomis pristato dramaturgo G. Grajausko pjesę.

„Jeigu per daug išeini į viešumą – irgi negerai, išsisklaido energija“, – įsitikinusi rašytoja, dramaturgė V. Grainytė.

Dirbtuvių vedėjai siekė žadinti aktorių organiškumą: lavinti kūną ir judesį, balsą, muzikalumą ir ritmo pojūtį.