Akvilė Šimėnienė

Filmo veikėjai, daiktai, aplinkos nušviečiamos ypatinga, išgryninta nespalvoto kino suteikiama šviesa.

Garsaus rusų teatro pedagogo J. Vasiljevo „Paveikus žodis“ – jau ir lietuviškai.

„Įdomu tai, kad skaitant knygą kyla minčių apie įvairių bangų feminisčių siektos naujosios kalbos įsikūnijimą“, – recenzijoje rašo A. Šimėnienė.

Šis romanas – tai dukros ir motinos nuolatinis dialogas su praeitimi ir dabartimi. Motinos ir dukros balsais nupasakojama slogi, groteskiška sovietinės Latvijos realybė.

Vienatvė, abejingumas, dvejonė, atsietumas nuo bendruomenės ir aplinkos yra nuolatiniai spektaklio veikėjų palydovai.

Kas tai yra? Performansas, pjesės skaitymai, provokacija, dekonstrukcija?

Knyga vertinga tradicinio pasakojimo atnaujinimu, įdomiais šiuolaikinės kultūros vaizdiniais, ramiu, sklandžiu ir šiek tiek nostalgišku pasakojimo tonu, ko šiandien neretai gėdijamasi. 

Spektaklio visuma įtikina teisingu pasirinkimu ir tiesiog sprogte sprogsta įtaigumu.