Algimantas ir Mindaugas Černiauskai

Dzūkijos kaime gyveno žmogus, kuris sumeistraudavo pačios paprasčiausios klasikinės formos kryžių.

Palanga ištuštėjusi ir ne vien dėl rudens. Per kontinentus šuoliuoja koronaviruso eskadronai, žaidžia karą su visa žmonija.

Piligrimų esti įvairių, ir žmonių, keliaujančių pėsčiomis (prabangiai), mūsų keliuose vis daugėja.

Dzūkijos nacionalinio parko „Šalcinio“ galerijoje veikia A. Zenkevičiaus fotografijų paroda – liudijimas apie kolūkių kūrimo laikotarpį 1951–1955 metais.

Kasčiūnų kaime įvyko nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, sąskrydis. Brolių Černiauskų fotoreportažas.

Merkinės gyventoja netoli Merkinės Kryžių kalnelio parodė dvi vietas, kur pokaryje buvo užkasti išniekinti Lietuvos partizanų kūnai.

Liškiavoje gyvenančio ir kuriančio keramiko A. Kazlausko paroda sustiprino mintį, kad svarbiausias kultūros centras – ne Vilnius, Kaunas ar Paryžius, o vieta, kur tu gyveni ir bandai ką nors sukurti.

Sovietinių metų rezistento Benedikto Navicko-Barzdelės tautosakinio pobūdžio rašto darbas – anų dienų santvarkai neįtikusio jaunuolio būties ir buities aprašymas.