
Poetas E. Matuzevičius: „Biržai – jaunystės mano sostinė“
Čia E. Matuzevičiui buvo daug kas brangu: Biržų istorija, piliakalnio meilės alyvos, Širvėnos ežero pakrantėje likusios jaunystės pėdos.
Algirdas Vladislovas Butkevičius. Žurnalistas. Buvęs redaktorius. Meno kūrėjas. Kraštotyrininkas. Daug metų rašo tekstus apie žymiausius Biržų krašto žmones: rašytojus, poetus, dailininkus, kompozitorius, mokslininkus, kunigus, politikus. Jais siekia jaunimui, o ir vyresniam skaitytojui priminti, kad gimtajame krašte būta asmenybių, kuriomis galime vertai didžiuotis, mokytis iš jų meilės gimtinei ir atsakomybės.
Čia E. Matuzevičiui buvo daug kas brangu: Biržų istorija, piliakalnio meilės alyvos, Širvėnos ežero pakrantėje likusios jaunystės pėdos.
Šitaip apie savo bendraklasį poetą L. Matuzevičių yra sakęs monsinjoras K. Vasiliauskas.
Iš jo vadovėlių pusę amžiaus mokėsi Lietuvos vargonininkai.
Monsinjoras yra sakęs: „Jaučiuosi pats laimingiausias, kai sugebu padėti žmogui jo ašarą nušluostyti, nuo jo krūtinės akmenį nuristi.“
Mokslininkė nusipelniusi lietuvių kalbai ir kultūrai, gražiam lietuviškam žodžiui.
Daugelį stebina strielkūniškos kūrybos fenomenas, poeto asmenybės ir joje glūdinčio talento kontrastai.
1989 m. prasidėjo vabalninkiečio poeto L. Žitkevičiaus, gyvenusio JAV, kūrybos grįžimas tėviškėn.
A. Petrulis – savičiausias lietuvių peizažo ir natiurmorto meistras, o jo kūriniai jau tapę lietuvių dailės klasika.
Padidink raides, spausdamas ant aA raidžių ikonėlės straipsnio pradžioje. Perskaitei lengviau? Paremk!