„Maišto organiškumas, bent mano atveju, man kaip autorei, gana stipriu pareiškimu iššokusiai kaip grybas po lietaus, nužymėjo įdomų kelią.“
„Iš literatūros nyksta absoliuti vaizduotė“, – sako rašytojas, vertėjas, keistų darbų dirbėjas V. Morkūnas.
Pogrindis yra žmogiškesnis ir, man atrodo, nuoširdesnis nei oficialioji mainstryminė kultūra, teigia A. Fominaitė.
Per pastaruosius metus atsirado kokybiškos literatūros, vaizduojančios nelengvą ir daugiareikšmį Lietuvos istorijos periodą nuo vėlyvojo sovietmečio iki maždaug dutūkstantųjų.
Bandymai sukurti Lietuvai viziją arba netapo įkvėpimo šaltiniu, neįstengė vienyti, telkti žmonių, arba jiems buvo lemta virsti saugia užuovėja keliems marginalams
Nauji vėjai atneša ne pačius geriausius laikus literatūrai: knygas nurungia knygų lentynos, o skaitymą – skaitymukas, skaitytojų mažėja, jaunieji talentai neskuba rinktis literatūros kaip savo gyvenimo kelio.
Turime pripažinti: šitokia ydinga ir absoliučiai neteisinga literatūros sąvokos traktuotė nepadeda nei skaitytojams, nei kritikams. Ir tai susiję anaiptol ne tik su knygynais.
Tiesą kalbant, kaži ko čia turbūt ir nepadarysi, bet gal šaus kam nors geniali mintis? Kaip tik jos ir trūksta, kad būtų galima įsivaizduojamame festivalio metraštyje padėti didelį, riebų pliusą.