
Jn 8, 51–59 „Jūsų tėvas Abraomas džiūgavo, kad matysiąs manąją Dieną“
Jėzus kalba apie ryšį su savimi, Tėvo siųstu, vykdančiu Dievo darbus ir ženklus, kad žmonės atvertų savo gyvenimą.
Jėzus kalba apie ryšį su savimi, Tėvo siųstu, vykdančiu Dievo darbus ir ženklus, kad žmonės atvertų savo gyvenimą.
Ryšys su Kristaus asmeniu mus padaro Dievo vaikais.
Dievas taip mylėjo pasaulį, kad telieka savo gyvenimėlyje Jėzaus pėdomis, kaip visa tikinčiųjų šeimyna, dėkinga širdimi žingsniuoti.
Teikti gyvybę, nešti šviesą reiškia ne smerkti, teisti ar žeminti, o kaip tik pakelti, leisti atsistoti, iškelti rankas ir Viešpatį šlovinti
Gal kuris sugebėjo ir širdyje pajusti, kad nusideda ne tik tais laikais nevertinama moteris, bet ir toks vyriškis kaip jie patys.
Uolumas Dievo namams, Dievo karalystei, šeimynai sujungia žmones kartu dirbti, pradedant nuo nepajėgiųjų.
Kaip dailu, kad du neregiai kreipiasi į Jėzų, gal sukabinę balsus ir rankas.
Tolesnio darbo, naujų dalyvių, veikėjų dalies kokybė užtikrinta, jei pamatas patikrintas, tvirtas. Tai išryškės laikui atėjus.
Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.
Norite prisidėti prie pokyčių?