Antanas Šimkus

O maratoną vis dėlto bėgau. Ir vėl? Aha. Nes nebebuvo kur trauktis.

Bar bar bar! – barbena. Kas ten? Tai aš, Rugsėjo 1-oji! A ko nori? Kaip ko? Marš mokyklon!

Nusprendžiau vieną dieną tverti tvorą, nes vaikšto visokie ateiviai per mano sodo sklypą skersai išilgai.

Staiga atėjo vasara. Nebuvo nebuvo, tik šast – pliusas aukštyn, vanduo sušilęs, pamario kopos okupuotos...

Nes suprantu, kad metai buvo nelengvi. Gal dėl to ir neužmiegu. Giedojimas netrukdo, greičiau ramina. Tegu ir iš tamsos.

Beveik kas antroje gatvėje išknisama ir paliekama erdvė apmąstymams, čia pradėta, ten nepabaigta, čia žymėta, ten nupjauta...

Tu ir tavo vaikai jau turbūt pripuolė prie lovio, pasiskiepijot, ar ne? Užsirašėt į prioritetinę grupę?

Ar tie, kurie audė tas laiko juostas, bent iš dalies nutuokė, kad iš kiekvieno atimdami valandą paima kokius tris milijonus valandų miego?