Antanas Šimkus

Saulės metas tiesiog nepalieka laiko ir erdvės tamsybėms. Šviesa dalina pasaulį visiems.

Šešėliai tuoj ilgės, vėl turėsi laikytis, kantriai laikytis, kad mažoji savaitė neužgožtų didžiosios...

Dabar siaučia kitokia šnekta, kategoriškasis žargonas, nes vienu ypu žmogus turi pasakyti, išraudoti, išrėkti tai, kas netelpa nei į galvą,

Dabartis suteikia daug progų laukti.

„Kad literatūra nesibaigs, tai rodo viskas pasaulyje...“ – svarsto daug metų „Metų“ redakcijoje dirbęs D. Mušinskas.

O maratoną vis dėlto bėgau. Ir vėl? Aha. Nes nebebuvo kur trauktis.

Bar bar bar! – barbena. Kas ten? Tai aš, Rugsėjo 1-oji! A ko nori? Kaip ko? Marš mokyklon!

Nusprendžiau vieną dieną tverti tvorą, nes vaikšto visokie ateiviai per mano sodo sklypą skersai išilgai.