Kažkada senelio paklausiau, o kokia buvo ta jūsų laisvės, nepriklausomybės vizija. Jis net nesusimąstęs atsakė: mes tokios neturėjom.
Paguosti kolegas čia galbūt galėtų istorikai, kuriems Rusijos archyvai padoriai taip ir nebuvo atsivėrę.
Atlikdami tyrimus jie žiūri melui ar netgi blogiui tiesiai į akis, tačiau privalo išlaikyti šaltą protą.
H. Kunčiaus romanas „Kolūkio metraščiai“ tęsia liniją, kuria bandoma apmąstyti sovietinę tikrovę.
Lietuvoje Bažnyčia ieško kelio, kaip bendrauti su šiuolaikiniu žmogumi.
Antanavičiūtės knyga atskleidžia tai, kiek daug Vilniaus istorijos esame praradę per pakankamai neilgą laiko tarpą.
Pokalbis su dviem Vilniaus universiteto istorikais – Norbertu Černiausku ir Valdemaru Klumbiu.
Galbūt per mažai mąstome apie intelektualus, kaip darančius poveikį? Per vyčius nebematome rūpintojėlių?
Vykdome technologijų atnaujinimo darbus. Atsiprašome dėl galimų sutrikimų.
Norite prisidėti prie pokyčių?