Arūnas Peškaitis

Pyktis, neapykanta ir necenzūrinė retorika viešojoje erdvėje negali atnešti taikos, gėrio ir ramybės, kurios taip trokštame.

„Mažosios studijos“ laidoje G. Arbačiauskas – apie pagrindinį vaidmenį koliažinėje operoje „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičių.

Gailestingumas kartais mus prašo dėl kito daryti dalykus, viršijančius mūsų jėgas ir įsivaizdavimus.

Kaip rasti dvasios ramybę teroro išpuolių, karo grėsmės akivaizdoje?

Jau minėjau – Lietuvos (vienos iš ES šalių) radijas gan abejingai kalbėjo apie 200 tolėliau gyvenančių žmonių žūtį. Jie antrarūšiai? Jų gyvybė ne tiek verta? O gal mes – ES piliečiai – esame rasistai? Tiesiog... Pastebime tik tai, kas arti mūsų.

Žvaigždės. Geltonos lyg rudenio lapai po mūsų kojomis. Lapai kaip žvaigždės. Lapai ir yra žvaigždės. 

Dievas yra meilė – ir šiandien tokius žodžius apie Dievą galime aptikti daugelyje judėjimų, sąjūdžių. Tačiau „Dievas yra meilė“ krikščioniškoje perspektyvoje turi ir tą turinį, jog Dievas yra nepraeinantis ir amžinas santykis pats savyje.

Dažnai tenka girdėti teiginį, kad Jėzus pirmiausia buvo didis moralės ir etikos mokytojas. Prirašyta net gi daugybė knygų apie tai, kaip Jėzaus etiką pritaikyti gyvenime, versle, kokią jį naudą gali atnešti.