Arūnas Streikus

Prof. Arūno Streikaus kalba Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto diplomų teikimo ceremonijoje. 

Monografijos „Nailono uždanga. Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika“ ir laiškų knygos „Lietuvių muzikų užsienio korespondencija 1945–1990“ recenzija.

Žvelgiant retrospektyviai galima aiškiai matyti, kad 1949 m. pavasaris buvo lemiamas aneksuotos Lietuvos sovietizavimo etapas. 

Pabandžius suklasifikuoti nūdienos viešumoje plaukiojančius sovietmečio memus, galima išskirti tris dažniausiai pasitaikančius jų kompleksus: paminklotvarką, kolaborantus ir naujų herojų paiešką.

Tūlas skaitytojas, paėmęs į rankas dvasininkų dienoraščius, matyt, pirmiausia tikėtųsi juose rasti duomenų apie ano meto žmonių religinius vaizdinius bei praktikas, kunigo sielovadinio darbo rūpesčius, sėkmes ir nusivylimus, miesto ir kaimo pastoracijos skirtumus.

Lietuvos valstybingumo atkūrimas sunkiai įsivaizduojamas be aktyvaus naujosios katalikų dvasininkų ir tikinčiųjų kartos indėlio.

Apie palaimintojo Teofiliaus Matulionio susidūrimą su bolševikais ir kovą už tikinčiųjų teises Laurynas Peluritis kalbina istoriką Arūną Streikų.

Lietuviškosios sovietikos lauko dinamiškumą patvirtina viena po kitos į knygynų vitrinas guldomos solidžios apimties studijos, kurių autoriai mėgina naujai interpretuoti įvairius vietinio sovietinio sociumo ir jo kultūrinės raiškos aspektus.